Kompostavimo žiemą gudrybės

 (3)
Jeigu jau taip pasitaikė, kad tik neseniai susipylėte vasaros ir rudens dovanų gausią komposto krūvą, ir staiga – prisnigo, nepulkite neviltin. Kompostas gali puikiai peržiemoti, o pavasarį vėl būti naudingas.
© Shutterstock nuotr.

Kompostavimas dažniausiai vyksta veikiant šilumai, todėl šaltuoju sezonu procesas sulėtėja.

Profesionalų patarimai

Apibrėžiama, jog kompostavimas – tai procesas, kuomet biologiškai skaidžios atliekos, natūraliai irdamos, sudaro kompostinę žemę. Kompostavimas pagreitina natūralų procesą ir medžiagos irsta greičiau.

Kitaip sakant, žmogui įsikišant į šį procesą, irimo greitis yra ypač padidinamas. Taigi, pagrindinis kompostavimo tikslas – pagreitinti mikroorganizmų dauginimąsi, tuo pačiu – ir irimo procesus.
Laimei, šie mikroorganizmai nėra itin išrankūs tam, kuo jie minta. Kol jie maitinasi – kyla šilumos lygis. Tai vyksta cheminio proceso – oksidacijos – metu. Ypač tinka medžiagos, turinčios anglies, taip pat azoto, nes tuomet bakterijos ypatingai greitai auga ir dauginasi.

Kodėl dabar kalbame apie šilumos procesą? Tam, jog suprastumėte, kodėl žiemos metu šis procesas yra kitoks, negu šiltuoju metų laiku.

Žiemos ritmas

Žmogaus gyvenimo ritmas žiemos metu lėtėja, tad kodėl su mikroorganizmais turėtų būti kitaip? Žiemos miegu užmiega kai kurie gyvūnai, ir žmonėms žiemą dažnai norisi įkristi į šiltus patalus. Taip pat veikia šaltas oras bakterijas ir kitus mikroorganizmus. Žinoma, jog pavasarį, vasarą bei rudens pradžioje šiltas oras veikia bakterijas ir skatina jų dauginimąsi, o žiemos metu procesai lėtėja, tačiau nereikia bijoti, jog procesas nebeatgaivinamas – pavasarį vėl viskas prasideda iš pradžių. Tiesiog žiemą dėl temperatūros poveikio lėtėja oksidacijos procesas, ir nepasotinamosios bakterijos aprimsta, kad pavasarį, gavusios šilumos, vėl pradėtų aktyviai daugintis.

Nukritus temperatūrai, ne visi mikroorganizmai vienodai aprimsta. Komposto krūvos viduryje, kuri mažiau veikiama išorės veiksnių, procesai vyksta kiek greičiau, negu viršutiniuose krūvos sluoksniuose, kur viskas priklauso nuo oro. Be to, kompostui reikalingas tam tikras oro ir vandens kiekis, tad, jei užpuolė lietus, tirpstantis sniegas – gali būti, jog krūva peršlaps, truks aeracijos, kas neigiamai veiks mikroorganizmus.

Sėkmingos strategijos: atsilaikyti per šalčius

Yra keletas būdų, kaip komposto krūvoje išlaikyti šilumą kiek įmanoma ilgiau:

1. Stogas. Jūs juk turite stogą virš galvos, kad apsisaugotumėte nuo lietaus, sniego? Padarykite stogelį ir komposto krūvai. Taip apsaugosite nuo kritulių pertekliaus.

2. Apsauga. Turbūt pastebėjote, jog automobilis, kuris naktį praleido garaže, yra mažiau apšalęs, nei tas, kuris stovėjo gatvėje. Sumeistraukite komposto krūvai apsaugą – dengiančias sienas. Taip išvengsite maksimalaus temperatūros svyravimo, mikroorganizmai lengviau peržiemos.

3. Apdengimas. Jei padengsite krūvą brezentu – apsaugosite ir nuo kritulių, ir nuo maksimalių temperatūros svyravimų, taip pat sulaikysite daugiau šilumos krūvos viduje.

4. Dydis. Sukraukite kuo didesnę komposto krūvą, tuomet bus labiau tikėtina, jog jos viduje temperatūra išliks mažiau paveikta žiemos šalčio.

Tyrimai rodo, jog, norint, kad per žiemą kompostas išgyventų, krūva turi būti ne mažesnė nei 1 kubinis metras. Be abejo, viskas dar priklauso nuo to, kur gyvenate ir kokia bus žiema…

5. Smulkinimas. Jei komposto medžiagos bus nedidelės, pakankamai smulkios, krūva geriau sulaikys šilumą ir bus tolygiau apšiltinta.

6. Įkasimas. Jei iškasite duobę ir joje paslėpsite komposto krūvą – tai irgi bus puikus išsigelbėjimas. Įkaskite kompostą bent per vieną pėdą, uždenkite lentomis ar plytomis, ir taip apsaugosite kompostą iki pavasario.

Svarbu! Galiausiai visuomet žinokite – metodą, kuris labiausiai tinkamas būtent jūsų atveju, renkatės pats. Įsivertinkite klimato juostą, vietovę, aplinką. Nebijokite išbandyti kelių kompostavimo saugojimo per žiemą būdų ir tikrai atrasite patį tinkamiausią.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Netikėtas sprendimas: derlius dera ne tik šiltnamyje, bet ir „šiaudų vazose“

Šį pavasarį Mikalavo kaimo bendruomenės „Šilaičiai“ (Pivašiūnų seniūnija, Alytaus rajonas) pastatytame šimtmečio šeimų šiltnamyje jau dera pirmasis derlius. Šiltnamio idėjos autorė bendruomenės „Šilaičiai“ pirmininkė Dalia Kazakevičienė džiaugiasi, kad sumanymas – užauginti daržovių derlių ir juo dalintis su Pivašiūnių seniūnijoje esančiomis socialinėmis įstaigomis, padėti bendruomenės nariams ugdyti socialinius įgūdžius – sėkmingai įgyvendinamas.

Maži ir be galo įkyrūs baltasparniai: kaip su jais kovoti?

Baltasparniai – vabzdžiai, kurie daugiausia žalos pridaro šiltnamiuose, bet šiltu oru gali įsiveisti ir darže. Kadangi šie kenkėjai labai sparčiai dauginasi, kova su jais yra tikras iššūkis pareikalaujantis daug kantrybės. Pristatome keletą kovos priemonių, kurios padės juos įveikti.

Patikrinti natūralūs kovos su kurkliais receptai (1)

Kurkliai – vieni didžiausių Lietuvoje gyvenančių vabzdžių, kurių apsilankymo sode bei darže bijo kiekvienas nuosavo sklypo savininkas. Šie kenkėjai yra greitai prisitaikantys prie naujų sąlygų, tad juos išnaikinti yra tikrai nelengva užduotis. Pristatome keletą praktikoje išbandytų kovos su kurkliais priemonių.

Kurmiai: kaip juos išprašyti iš savo kiemo? (1)

Kurmiai – naudingi sodo ir daržo gyviai, kurie naikina įvairius augalams žalą darančius vabzdžius, tad nereikėtų jų laikyti kenkėjais. Visgi daugumai žmonių kurmiarausiai atrodo itin nepatraukliai, todėl jie ieško būdų, kaip susidoroti su šia problema. Pristatome keletą humaniškų būdų, kurie padės išprašyti kurmius iš nuosavo kiemo.

6 paprasti būdai, kaip kovoti su piktžolėmis be chemikalų

Piktžolės gali būti naikinamos tiek natūraliu, tiek cheminiu būdu. Kadangi cheminiai preparatai yra itin agresyvūs, prieš pradedant juos naudoti, geriau išmėginti mažiau aplinkai kenksmingas, natūralias priemones. Pristatome kelis organiškus būdus, kuriuos galite pasitelkti kovoje su piktžolėmis.

Balandžio mėnuo darže bei sode: kokie darbai laukia?

Nors už lango dar vyrauja nenuspėjama orų kaina, bet vis ilgiau ir ryškiau šviečianti saulė skelbia, kad artėja darbymetis. Balandis – ganėtinai intensyvus mėnuo daržininko bei sodininko kalendoriuje, tad kviečiame susipažinti su svarbiausiais šio mėnesio darbais.

Pavasarinis šiltnamio tvarkymas – svarbiausi darbai

Po žiemos šiltnamis gali atrodyti gan atstumiančiai ir apleistai, tad jei dar neatlikote pavasarinių tvarkymosi darbų jame, dabar pats metas tuo užsiimti. Kadangi darbų laukia nemažai, aptarsime pačius svarbiausius iš jų šiame tekste.

Kaip auginti daigus plastikiniuose buteliuose? (1)

Daiginimas plastikiniuose buteliuose – puikus būdas prisidėti prie aplinkos apsaugos, perdirbant plastikinius butelius ir suteikiant jiems naują paskirtį. Tai ne tik ekologiškas, bet kartu ir patogus daiginimo būdas ant palangės. Tad kaip iš panaudoto butelio pasigaminti daiginimui skirtą indą?

Hidroponinis daržas – galimybė džiaugtis šviežiomis daržovėmis net žiemą

Hidroponika iš pirmo žvilgsnio yra gan netikėtas daržininkystės būdas, kai iš augalų auginimo proceso yra pašalinamas vienas svarbiausių elementų – dirva. Hidroponinis daržas yra ypatingas ne tik dėl to, kad jame dirvą pakeičia vanduo ar kita auginimo terpė, bet ir todėl, kad tokio daržo duodamu derliu galima džiaugtis ištisus metus. Šiame tekste aptarsime hidroponikos ypatybes žiemos mėnesiais.

Sėklų daiginimas namuose: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pavasaris iš lėto, bet užtikrintai artėja. Apie jį pranašauja vis aukščiau pakylanti ir ryškiau šviečianti saulė. Dėl to pamažu pradedame planuoti būsimą daržą, pirkti sėklas ir inventorių. Šiame tekste pateikiame sąrašą dažnai pasitaikančių klaidų, kurių reiktų vengti daiginant sėklas namuose.