Kodėl rudenį naudinga perkasti dirvą

 (31)
Kalbant apie sodo darbų naudą apskritai, galbūt norėtųsi pradėti nuo to, kad pamosuoti kastuvu gryname ore visuomet yra naudinga. Tačiau nors fizinis aktyvumas ir yra būtinas mums, dirvos perkasimas turi daug daugiau privalumų kalbant apie pačią dirvą, kas galiausiai atsiliepia ir jūsų stalo gausai.
© Shutterstock nuotr.

Kodėl verta perkasti dirvą

Piktžolės. Perkasimas, be kitų būdų, dažnai įvardijamas kaip būdas naikinti piktžoles. Perkasant dirvožemį, sluoksnis, kuriame tarpsta piktžolės paslepiamas po kitais sluoksniais – dėl to, pavasarį jos sunkiau sudygsta.

Kenkėjai. Gilesnio perkasimo metu neretai viršutinis sluoksnis sumaišomas su apatiniu. Specialistai nepataria to daryti ar skatina tai daryti su saiku – derlingojo sluoksnio jums reikia, kad augtų augalai. Tačiau maišyti žemę pačiame sluoksnyje galima, taip galimai sumažinant įvairių kenkėjų kiekį pavasarį. Jie slepiasi ir rengiasi žiemoti dirvoje, tačiau netikėtai yra išmetami į viršų, nespėja prisitaikyti ir žūva. Tiesa, tai veikia ne visais atvejais – didelę žalą darančios grambuolių lervos žiemoja kur kas didesniame gylyje, nei galite pasiekti kastuvu, ir kuo labiau atšąla, tuo giliau jos leidžiasi. Šią problemą galite mėginti išspręsti giluminiu arimu.

Daugiau patarimų kenkėjų naikinimui rudenį: Kaip apsisaugoti nuo kurklių, grambuolių ir baltasparnių

Dirvos savybės. Per ilgesnį laiką dirvožemis suslūgsta, o grebojimas grėbliu paliečia tik patį paviršių. Dirva kiek prasčiau aeruojasi, priima ir atiduoda maistines medžiagas. Perkasus dirvožemį į dirvą gali patekti daugiau drėgmės, suaktyvėti mikroorganizmai.

Kaip tai daryti. Atrodytų, dirvą perkasti lengva – paėmei kastuvą ir atkasi gabalą žemės ir užverti. Tačiau egzistuoja keletas dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

Dar ir dabar yra, tikėkimės, nedidelė dalis žmonių, kurie nustemba, kad šakės yra ne tik tvarto įrankis, tačiau gali puikiai tarnauti perkasant daržą. Kasimas su šakėmis kiek lėtesnis, tačiau atliekamas dvigubas darbas – dirva ne tik kasama, tačiau ir natūraliai purenama.

Kiek giliai kasti priklauso nuo dirvožemio tipo, tačiau auksinė taisyklė galėtų būti „ne per giliai“. Normalaus derlingumo juodžemį geriausia kasti tik iki 20 cm, kadangi dirvos viršutinis sluoksnis, kaip bežiūrėsi, yra vertingiausias ir jo neverta giliai paslėpti. Mažiau derlingus dirvožemius reikėtų perkasti dar mažesniu gyliu.

Kaip kasti. Egzistuoja dvi nuomonės – vieni kasdami tik pakelia žemės grumtus, antrieji juos dar apverčia ir pasmulkina. Pastarasis būdas geras, jeigu kasama negiliai, tačiau su kastuvu griebiant giliau, tokiu būdu apatinis sluoksnis perkeliamas į paviršių. Žinoma, per žiemą ir pavasarį dirva kiek stabilizuojasi, tačiau neverta kelti į dienos šviesą itin suslūgusių ir nusistovėjusių senų sluoksnių. Smulkinimą už jus atliks žiema – pavasarį teliks pabaigti darbą, kurio ji nespėjo padaryti.

Kada kasti. Geriausia sulaukti giedresnių (nors ir šaltesnių) orų, kai dirvožemis bus bent kiek pradžiūvęs. Žinoma, ruduo toks metas, kai žemė visuomet turi daugiau mažiau drėgmės, tačiau įmirkusią žemę bus sunkiau tiek kasti, tiek purenti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Netikėtas sprendimas: derlius dera ne tik šiltnamyje, bet ir „šiaudų vazose“

Šį pavasarį Mikalavo kaimo bendruomenės „Šilaičiai“ (Pivašiūnų seniūnija, Alytaus rajonas) pastatytame šimtmečio šeimų šiltnamyje jau dera pirmasis derlius. Šiltnamio idėjos autorė bendruomenės „Šilaičiai“ pirmininkė Dalia Kazakevičienė džiaugiasi, kad sumanymas – užauginti daržovių derlių ir juo dalintis su Pivašiūnių seniūnijoje esančiomis socialinėmis įstaigomis, padėti bendruomenės nariams ugdyti socialinius įgūdžius – sėkmingai įgyvendinamas.

Maži ir be galo įkyrūs baltasparniai: kaip su jais kovoti?

Baltasparniai – vabzdžiai, kurie daugiausia žalos pridaro šiltnamiuose, bet šiltu oru gali įsiveisti ir darže. Kadangi šie kenkėjai labai sparčiai dauginasi, kova su jais yra tikras iššūkis pareikalaujantis daug kantrybės. Pristatome keletą kovos priemonių, kurios padės juos įveikti.

Patikrinti natūralūs kovos su kurkliais receptai (1)

Kurkliai – vieni didžiausių Lietuvoje gyvenančių vabzdžių, kurių apsilankymo sode bei darže bijo kiekvienas nuosavo sklypo savininkas. Šie kenkėjai yra greitai prisitaikantys prie naujų sąlygų, tad juos išnaikinti yra tikrai nelengva užduotis. Pristatome keletą praktikoje išbandytų kovos su kurkliais priemonių.

Kurmiai: kaip juos išprašyti iš savo kiemo? (1)

Kurmiai – naudingi sodo ir daržo gyviai, kurie naikina įvairius augalams žalą darančius vabzdžius, tad nereikėtų jų laikyti kenkėjais. Visgi daugumai žmonių kurmiarausiai atrodo itin nepatraukliai, todėl jie ieško būdų, kaip susidoroti su šia problema. Pristatome keletą humaniškų būdų, kurie padės išprašyti kurmius iš nuosavo kiemo.

6 paprasti būdai, kaip kovoti su piktžolėmis be chemikalų

Piktžolės gali būti naikinamos tiek natūraliu, tiek cheminiu būdu. Kadangi cheminiai preparatai yra itin agresyvūs, prieš pradedant juos naudoti, geriau išmėginti mažiau aplinkai kenksmingas, natūralias priemones. Pristatome kelis organiškus būdus, kuriuos galite pasitelkti kovoje su piktžolėmis.

Balandžio mėnuo darže bei sode: kokie darbai laukia?

Nors už lango dar vyrauja nenuspėjama orų kaina, bet vis ilgiau ir ryškiau šviečianti saulė skelbia, kad artėja darbymetis. Balandis – ganėtinai intensyvus mėnuo daržininko bei sodininko kalendoriuje, tad kviečiame susipažinti su svarbiausiais šio mėnesio darbais.

Pavasarinis šiltnamio tvarkymas – svarbiausi darbai

Po žiemos šiltnamis gali atrodyti gan atstumiančiai ir apleistai, tad jei dar neatlikote pavasarinių tvarkymosi darbų jame, dabar pats metas tuo užsiimti. Kadangi darbų laukia nemažai, aptarsime pačius svarbiausius iš jų šiame tekste.

Kaip auginti daigus plastikiniuose buteliuose? (1)

Daiginimas plastikiniuose buteliuose – puikus būdas prisidėti prie aplinkos apsaugos, perdirbant plastikinius butelius ir suteikiant jiems naują paskirtį. Tai ne tik ekologiškas, bet kartu ir patogus daiginimo būdas ant palangės. Tad kaip iš panaudoto butelio pasigaminti daiginimui skirtą indą?

Hidroponinis daržas – galimybė džiaugtis šviežiomis daržovėmis net žiemą

Hidroponika iš pirmo žvilgsnio yra gan netikėtas daržininkystės būdas, kai iš augalų auginimo proceso yra pašalinamas vienas svarbiausių elementų – dirva. Hidroponinis daržas yra ypatingas ne tik dėl to, kad jame dirvą pakeičia vanduo ar kita auginimo terpė, bet ir todėl, kad tokio daržo duodamu derliu galima džiaugtis ištisus metus. Šiame tekste aptarsime hidroponikos ypatybes žiemos mėnesiais.

Sėklų daiginimas namuose: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pavasaris iš lėto, bet užtikrintai artėja. Apie jį pranašauja vis aukščiau pakylanti ir ryškiau šviečianti saulė. Dėl to pamažu pradedame planuoti būsimą daržą, pirkti sėklas ir inventorių. Šiame tekste pateikiame sąrašą dažnai pasitaikančių klaidų, kurių reiktų vengti daiginant sėklas namuose.