Kaip gelbėti augalus nuo amarų?

 (60)
Amarai – vienas dažniausių soduose bei daržuose aptinkamų kenkėjų. Tai nedideli, itin vislūs, kolonijomis gyvenantys vabzdžiai, kurie daro žalą tiek sodo augalams, tiek darže augančioms daržovėms. Tad kaip gelbėti augalus nuo šių užpuolikų?
© Shutterstock

Trumpai apie amarus

Amarų rūšių egzistuoja iš tiesų nemažai, Lietuvoje labiausiai yra paplitusios Pemphigidae ir Aphididae šeimos. Amarų vizualūs bruožai priklauso nuo jų rūšies (rūšis lemia jų spalvą, dydį, formą, antenų ilgį ir t.t.). Būdingiausias visų amarų bruožas – viename iš galinių pilvelio segmentų esanti pora sifonų, per kuriuos išskiriamas lipčius. Šie vabzdžiai turi aštrius čiulptuvus, kuriais praduria augalo lapo, ūglio ar kitos dalies paviršių ir siurbia karnienos sultis arba parenchimos skystį.

Amarų rūšį lengviausia nustatyti pagal jų augalą maitintoją. Ant obelų beveik kiekvienais metais aptinkami dviejų rūšių amarai – žaliasis obelinis ir pilkasis obelinis amarai, ant slyvų – slyvinis miltamaris, ant vyšnių – vyšninis amaras, ant serbentų – serbentinis, ant agrastų – agrastinis ir t.t.. Beje, agrastas yra itin mėgstamas amarų, todėl jis gali būti kelių amarų rūšių augalu maitintoju (ant jo aptikus amarų kolonijas, negalima užtikrintai teigti, kad tai bus būtent agrastinis amaras).

Pastebėti, kad sode ar darže atsirado šių kenkėjų, ganėtinai paprasta. Tose vietose, kur amarai maitinasi, augalų ūgliai išsikraipo, lapai susiraukšlėja, kartais dėl amarų seilėse esančių medžiagų jie parausta. Visgi, daug svarbiau pastebėti ne jau pažeistus augalus, o amarų kolonijas, kai tik šios pradeda kurtis. Pastebėti jas nėra sudėtinga, nes jos itin greitai dauginasi.

Kaip gelbėti augalus nuo amarų?
© Shutterstock

Kovos su amarais būdai

Chemija. Profesionaliai amarų kontrolei dažniausiai pasitelkiami cheminiai insekticidai, tačiau sodininkams, tokių registruotų produktų, tinkamų kontroliuoti amarus nepriklausomai nuo rūšies ir augalo maitintojo, nėra. Specialistai, kaip alternatyvą tokiai chemijai, siūlo pasitelkti ūkiško muilo 3 % tirpalą arba skystą žalią kalio muilą. Šiuo tirpalu reikia gausiai apipurkšti amarų kolonijas, kad kiek įmanoma daugiau jų būtų padengti muilo sluoksniu. Toks muilo sluoksnis neleidžia patekti orui ir drėgmei, todėl kenkėjai žūsta. Šį procesą gali tekti pakartoti keletą kartų. Taip pat galima įsigyt natūralius augalų ekstraktus, turinčius insekticidinių savybių, tokie tirpalai veikia ne taip intensyviai kaip chemija, todėl per vieną kartą visi amarai nebus sunaikinti. Kita vertus, šie ekstraktai augalus stiprina, todėl augalai laikui bėgant tampa atsparesni.

Įvairūs nuovirai. Kovai su amarais galima pasitelkti įvairius nuovirus pagamintus iš darže augančių augalų. Specialistai paprastai rekomenduoja natūraliais nuovirais augalus apdoroti 2-3 kartus kas 3-8 dienas. Toliau pateikiami keli tokių nuovirų receptai.

Svogūnų nuoviras: 200 g sausų lukštų užpilti 10 l šilto vandens, po 4-5 dienų nukošti ir šiuo paruoštu tirpalu purkšti augalus 3 kartus kas 5 dienos.

Česnakų nuoviras: 100-150 g sausų lapų ir lukštų užpilti 10 l vandens ir palikti 1 parai. Nukošti ir purkšti ant augalų.

Ilgalapės rūgštinės šaknų nuoviras: 300 g susmulkintų šaknų užpilti 10 l vandens, laikyti 2-3 val., nukošti ir purkšti ant augalų.

Pomidorų lapų ir šaknų nuoviras: 4 kg sveikos žalios masės reikia virti 10 l vandens ant silpnos ugnies apie 30 min., baigus nukošti. Prieš purškimą viralą reikia atskiesti su 3 dalimis vandens, pridėti muilo (40 g / 10 l). Šis nuoviras ruošiamas po derliaus nuėmimo.

Natūralūs amarų priešai. Amarai gamtoje turi natūralių priešų. Boružė – geriausiai žinoma amaro priešė. Boružės ir jų lervos yra itin ėdrios ir gali suėsti daugybę amarų. Deja, jų arba yra, arba nėra, tad jei netoli savo sklypo pastebėjote boružę, galite pamėginti ją atsinešti. Be boružių amarus taip pat medžioja ir kiti vabzdžiai, pavyzdžiui, auksaakės.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Pavojingieji Sosnovskio barščiai, kaip juos naikinti (30)

Sosnovskio barščiai (lot. Heracleum sosnowskyi) – gražūs, bet labai pavojingi augalai. Šios sparčiai plintančios, invazinės piktžolės daro žalą ne tik išstumdamos vietines augmenijos rūšis, bet ir dėl visose savo dalyse kaupiamo labai stipraus alergeno (furanokumarino) yra pavojingos žmogaus sveikatai. Tad kaip naikinti šias grėsmingas piktžoles?

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode? (44)

Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.

Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti (8)

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti? (17)

Baltasparniai – vos pastebi, bet labai įkyrūs šiltnamio kenkėjai, kuriais atsikratyti nėra itin lengvas uždavinys. Būdami visai nedideli, dėl savo vislumo, jie gali augalams padaryti nemažai žalos. Pristatome kelis būdus, kurie padės atsikratyti šiais šiltnamio įsibrovėliais.

Kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo? (3)

Kompostas – puiki priemonė dirvos struktūrai gerinti bei padėti jai atgauti gyvybines jėgas. Tačiau netinkamai paruoštas ir blogai prižiūrimas kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir prikviesti nepageidaujamus svečius (kirmėles, laukines peles, žiurkes, mašalus). Tad kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo?

Kaip gelbėti augalus nuo amarų? (60)

Amarai – vienas dažniausių soduose bei daržuose aptinkamų kenkėjų. Tai nedideli, itin vislūs, kolonijomis gyvenantys vabzdžiai, kurie daro žalą tiek sodo augalams, tiek darže augančioms daržovėms. Tad kaip gelbėti augalus nuo šių užpuolikų?

Ekspertų patarimai, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę

Žalia, sveika, tvarkingai nupjauta veja yra tikras individualaus namo ar sodybos savininko pasididžiavimas. Atėjus šiltai, lietingai vasarai prasideda intensyvus vejapjovių naudojimo metas. Šių vejos pjovimo prietaisų pasirinkimas šiandieninėje rinkoje iš tiesų nemažas, tad paklausėme ekspertų, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę savo kiemui.

Mulčiavimas: kodėl verta naudoti mulčią savo darže? (7)

Mulčiavimas – agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Tad kokios yra mulčio rūšys bei funkcijos?

Pjuvenų ir drožlių panaudojimas mulčiavimui ir substratams (2)

Pjuvenos gali būti vertingos daržininko pagalbininkės. Būtina sąlyga – medienos pjuvenos bei drožlės turi būti natūralios. Fenolio klijų, lakų, dervų turinčios sintetinės statybinės medžiagos: OSB plokštės, fanera, MPP atliekos visiškai netinka.

Kokie faktoriai nulemia komposto kokybę? (1)

Kompostavimas – labai efektyvus piktžolių, augalų pertekliaus ir maisto likučių utilizavimo būdas. Perpuvęs kompostas vėliau panaudojamas kaip vertinga trąša. Namų ūkyje gaminamo komposto kokybė priklauso nuo tam tikrų faktorių.

3 būdai, kaip įveikti dirvinį asiūklį (23)

Žemėje išaugęs kaip piktžolė – dirvinis asiūklis yra tikras daržininkų galvos skausmas, nes jo naikinimas yra itin sudėtinga užduotis. Šis žolinis augalas pievas paverčia menkavertėmis ir dažnai yra kenksmingomis gyvuliams. Pristatome 3 būdus, kuriuos galima pasitelkti kovojant su šiuo piktu augalu.

Grambuolių lervos darže: kaip jas įveikti? (38)

Paprastasis grambuolys, dar žinomas kaip karkvabalis, yra vienas iš daugelio sodo, daržo, miško kenkėjų. Daržui pats vabzdys nėra itin pavojingas, nemalonumus ir nuostolius kelia grambuolių lervos, dėl savo ilgo vystymosi ciklo bei neapsakomo ėdrumo. Tad kaip kovoti su šiais gyviais?

Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti (3)

Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Šiltnamis su polikarbonatine danga: pliusai bei minusai (41)

Šiltnamio danga yra ypatingai svarbi jo dalis, kuri daro tiesioginę įtaką šiltnamyje augantiems augalams. Ji lemia tokius šiai sodo konstrukcijai svarbius procesus, kaip: šviesos patekimą, apsaugą nuo UV spindulių, oro laidumą, šilumos sulaikymą ir t.t.. Polikarbonatinė šiltnamio danga, dėl savo atsparumo ir ilgaamžiškumo, yra populiarus pasirinkimas. Kviečiame plačiau susipažinti su šia danga.

Kurmiai – kaip juos atbaidyti? (86)

Ant žalios pievelės atsiradę švieži kurmiarausiai yra gerai pažįstamas ir itin nemalonus vaizdas individualaus namo ar sodybos savininkams. Kurmis – nelaukiamas daržų, gėlynų ir pievų svečias, kuriuo atsikratyti yra gan sudėtinga. Tad kokių priemonių reikėtų imtis, kovojant su šiuo nemaloniu įnamiu?