Kaip gelbėti augalus nuo amarų?

 (60)
Amarai – vienas dažniausių soduose bei daržuose aptinkamų kenkėjų. Tai nedideli, itin vislūs, kolonijomis gyvenantys vabzdžiai, kurie daro žalą tiek sodo augalams, tiek darže augančioms daržovėms. Tad kaip gelbėti augalus nuo šių užpuolikų?
© Shutterstock

Trumpai apie amarus

Amarų rūšių egzistuoja iš tiesų nemažai, Lietuvoje labiausiai yra paplitusios Pemphigidae ir Aphididae šeimos. Amarų vizualūs bruožai priklauso nuo jų rūšies (rūšis lemia jų spalvą, dydį, formą, antenų ilgį ir t.t.). Būdingiausias visų amarų bruožas – viename iš galinių pilvelio segmentų esanti pora sifonų, per kuriuos išskiriamas lipčius. Šie vabzdžiai turi aštrius čiulptuvus, kuriais praduria augalo lapo, ūglio ar kitos dalies paviršių ir siurbia karnienos sultis arba parenchimos skystį.

Amarų rūšį lengviausia nustatyti pagal jų augalą maitintoją. Ant obelų beveik kiekvienais metais aptinkami dviejų rūšių amarai – žaliasis obelinis ir pilkasis obelinis amarai, ant slyvų – slyvinis miltamaris, ant vyšnių – vyšninis amaras, ant serbentų – serbentinis, ant agrastų – agrastinis ir t.t.. Beje, agrastas yra itin mėgstamas amarų, todėl jis gali būti kelių amarų rūšių augalu maitintoju (ant jo aptikus amarų kolonijas, negalima užtikrintai teigti, kad tai bus būtent agrastinis amaras).

Pastebėti, kad sode ar darže atsirado šių kenkėjų, ganėtinai paprasta. Tose vietose, kur amarai maitinasi, augalų ūgliai išsikraipo, lapai susiraukšlėja, kartais dėl amarų seilėse esančių medžiagų jie parausta. Visgi, daug svarbiau pastebėti ne jau pažeistus augalus, o amarų kolonijas, kai tik šios pradeda kurtis. Pastebėti jas nėra sudėtinga, nes jos itin greitai dauginasi.

Kaip gelbėti augalus nuo amarų?
© Shutterstock

Kovos su amarais būdai

Chemija. Profesionaliai amarų kontrolei dažniausiai pasitelkiami cheminiai insekticidai, tačiau sodininkams, tokių registruotų produktų, tinkamų kontroliuoti amarus nepriklausomai nuo rūšies ir augalo maitintojo, nėra. Specialistai, kaip alternatyvą tokiai chemijai, siūlo pasitelkti ūkiško muilo 3 % tirpalą arba skystą žalią kalio muilą. Šiuo tirpalu reikia gausiai apipurkšti amarų kolonijas, kad kiek įmanoma daugiau jų būtų padengti muilo sluoksniu. Toks muilo sluoksnis neleidžia patekti orui ir drėgmei, todėl kenkėjai žūsta. Šį procesą gali tekti pakartoti keletą kartų. Taip pat galima įsigyt natūralius augalų ekstraktus, turinčius insekticidinių savybių, tokie tirpalai veikia ne taip intensyviai kaip chemija, todėl per vieną kartą visi amarai nebus sunaikinti. Kita vertus, šie ekstraktai augalus stiprina, todėl augalai laikui bėgant tampa atsparesni.

Įvairūs nuovirai. Kovai su amarais galima pasitelkti įvairius nuovirus pagamintus iš darže augančių augalų. Specialistai paprastai rekomenduoja natūraliais nuovirais augalus apdoroti 2-3 kartus kas 3-8 dienas. Toliau pateikiami keli tokių nuovirų receptai.

Svogūnų nuoviras: 200 g sausų lukštų užpilti 10 l šilto vandens, po 4-5 dienų nukošti ir šiuo paruoštu tirpalu purkšti augalus 3 kartus kas 5 dienos.

Česnakų nuoviras: 100-150 g sausų lapų ir lukštų užpilti 10 l vandens ir palikti 1 parai. Nukošti ir purkšti ant augalų.

Ilgalapės rūgštinės šaknų nuoviras: 300 g susmulkintų šaknų užpilti 10 l vandens, laikyti 2-3 val., nukošti ir purkšti ant augalų.

Pomidorų lapų ir šaknų nuoviras: 4 kg sveikos žalios masės reikia virti 10 l vandens ant silpnos ugnies apie 30 min., baigus nukošti. Prieš purškimą viralą reikia atskiesti su 3 dalimis vandens, pridėti muilo (40 g / 10 l). Šis nuoviras ruošiamas po derliaus nuėmimo.

Natūralūs amarų priešai. Amarai gamtoje turi natūralių priešų. Boružė – geriausiai žinoma amaro priešė. Boružės ir jų lervos yra itin ėdrios ir gali suėsti daugybę amarų. Deja, jų arba yra, arba nėra, tad jei netoli savo sklypo pastebėjote boružę, galite pamėginti ją atsinešti. Be boružių amarus taip pat medžioja ir kiti vabzdžiai, pavyzdžiui, auksaakės.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.

Kompostavimo ypatybės vėstant orams

Kompostavimas – ekologiškas būdas pasigaminti trąšų savo daržui bei sodui, tvarkant žaliąsias atliekas, kurių rudenį susikaupia tikrai nemažai: įvairūs augmenijos likučiai, supuvę sodo vaisiai, nukritę lapai, nukarpytos šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kompostavimo procesui yra reikalinga šiluma, todėl šaltuoju sezonu šis procesas sulėtėja. Tačiau yra būdų, kuriuos pasitelkus, šilumą komposto krūvoje galima išlaikyti ilgiau.

Rugsėjo mėnesio darbai darže bei sode

Atkeliavęs ruduo atneša įvairius pokyčius tiek į gamtos, tiek į žmogaus gyvenimą. Kalbant apie daržininkystę bei sodininkystę, ruduo paprastai reiškia, kad vienus darbus keičia kiti nemažiau svarbūs darbai. Tad kokie yra pagrindiniai rugsėjo darbai darže bei sode?

7 komponentai, kurių negalima mesti į komposto krūvą (4)

Kompostavimas – nuostabus procesas: jis padeda sumažinti atliekų kiekį šiukšlių konteineriuose, o mūsų sodai ir daržai gauna naudingų medžiagų.

Kokias daržoves galima sodinti rudenį?

Iki rudens liko vos kelios dienos, bet tai nereiškia, kad šiais metais nieko nebegalite pasodinti savo darže. Ruduo yra tinkamas metas šalčiams atsparių augalų sodinimui. Rugsėjis ir net spalio pradžia Lietuvoje yra pakankamai šilti, kad augalai spėtų įsišaknyti. Beje, kai kurių augalų sodinimas po vasaros įšilusioje dirvoje gali būti netgi veiksmingesnis nei pavasarį, kai dirva dar yra nespėjusi įšilti. Tad ką galima sodinti rudenį?

Dirvožemio priežiūra nuėmus derlių

Atėjus rudeniui, nuėmus pagrindinį derlių ir džiaugiantis jo vaisiais, pagaliau galima atsikvėpti nuo nuolatinių darbų darže ir šiltnamyje. Kita vertus, jeigu norite džiaugtis gausiu ir kokybišku derliumi kitais metais, reikia dar visai neaptingti ir neužmiršti pasirūpinti dirvožemiu.

10 būdų, kaip panaudoti maistinės sodos miltelius darže bei buityje

Sodos miltelių pritaikymo būdų buityje yra iš tiesų nemažai, pristatome 10 būdų, kaip juos panaudoti namuose bei darže.

5 didžiausios mulčiavimo klaidos (3)

Mulčiavimas yra agrotechnikos būdas, kuriuo darže ar sode yra bandoma atkartoti natūraliai miško paklotėje vykstančius procesus. Mulčiavimo metu dirvožemio paviršius yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis, kurios maitina bei apsaugo dirvą. Kad šis agrotechnikos būdas būtų veiksmingas, reikia vengti dažnai pasitaikančių mulčiavimo klaidų.

Svarbūs rudens pradžios darbai darže

Įžengus į paskutinįjį vasaros mėnesį, norom nenorom kyla mintys apie artėjantį rudenį. Rudens pradžia daržininkams yra itin intensyvus metas: derliaus nurinkimą seka dirvožemio tvarkymas, taip pat kai kurių kultūrų sėjimas prieš žiemą. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime darbus, kuriuos darže reikėtų nuveikti rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.