Kaip apsisaugoti nuo kolorado vabalų, bulvių maro ir kitų ligų

 (3)
Bulvės ir kolorado vabalai yra viena iš neatsiejamų žemės ūkio porų. Tiesa, šį jų sąryšį neišvengiamu vadinti būtų netikslu,mat egzistuoja būdų, kaip apsisaugoti nuo šių vabalų. Apie kolorado vabalus ir bulvių ligas pasakoja Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Elena Survilienė.
Kaip apsisaugoti nuo kolorado vabalų, bulvių maro ir kitų ligų
© Fotolia nuotr.

Šiųmetis birželis buvo pakankamai vėsus ir drėgnas. Šalta vasara yra bloga žinia kolorado vabalo lervoms, tačiau gera žinia bulvių maro sukelėjams. „Taip jau yra, kad drėgnais vasaros orais susidaro daugiau galimybių plisti ligoms, o sausais – kenkėjams. Keičiantis orams, kinta sąlygos, o tuo pačiu ir šių žaladarių veikla. Su lietingais ir vėsiais birželio mėnesio orais galimai prasidėjęs maras, netikroji miltligė, užėjus sausiems karštiems liepos orams, tikrai neturėjo tiek jėgos plisti. Vėlgi, dažni lietūs, atvėsęs oras – nėra malonūs kolorado vabalo lervoms, amarams misti, daugintis ir plisti“, – teigia pašnekovė.

Bulvių maras

Bulvių maru bulvės neišvengiamai suserga lietingomis vasaromis. Sparčiausiai liga plinta, kai vyrauja drėgni, ūkanoti, lietingi orai, o temperatūra svyruoja nuo 15 iki 25 laipsnių šilumos. Bulvių marą sukelia grybas Phytophthora infestant, beje, tas pats grybas susargdina ir pomidorus, todėl šių augalų kaimynystė nėra pageidautina. Po užsikrėtimo, priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pastebimi po 3–10 dienų. Maras plinta labai greitai ir neapsižiūrėjus, ir uždelsus, ligos plitimą daug sunkiau sustabdyti. Bulvių maras, palankiais ligai plisti metais, gali sunaikinti iki pusės gumbų derliaus, o kuomet bulvių augimo ir gumbų formavimosi metu vyrauja sausi orai, padaryti nuostoliai būna nedideli. „Maras pažeidžia bulvių gumbus, stiebus, lapus, šaknis. Pirmieji bulvių maro požymiai ant lapų – netaisyklingos formos vandeningos dėmės, kurios būna nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos. Vėliau jos greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis išplaukiančiomis dėmėmis. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose atsiranda baltas šiek tiek pūkuotas pelėsis, lapų gyslos pajuoduoja – tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas“, – šią ligą apibūdina pašnekovė.

Bulvių gumbai šia liga užsikrečia vegetacijos metu, kai užkratas nuo bulvienojų pereina į gumbus arba kasimo metu, kai gumbai liečiasi su sergančiais bulvienojais. Tik suvežus bulves į sandėlius, pasimato maro pažeidimai ant gumbų. Ant pažeistų gumbų atsiranda pilkai švininės ar rudos, priklausomai nuo veislės ir odelės spalvos, šiek tiek įdubusios kietos dėmės, apimančios ir vidinius gumbo audinius. Dažnai maru pažeisit gumbai toliau pūva sausuoju arba šlapiuoju puviniu.

Pastebėta, kad bulvių maras dažniausiai pradeda plisti privačiuose daržuose ir ypač ten, kur sąlygos susidaro itin palankios – žemesnėse daržo vietose, užuovėjose, arčiau vandens telkinių, nuolat toje pačioje vietoje ar šalia auginamose bulvėse.

Priemonės

Kaip ir daugelyje sričių, profilaktika – vienas geriausių kovos su ligomis ir kenkėjais metodų. Kuo anksčiau pastebite problemas, tuo lengviau su jomis susidoroti. Augaliniais ekstraktais ir kitomis necheminėmis priemonėmis bulves tręšti ir apdoroti reikėtų nelaukiant ligos protrūkio, o kuo anksčiau.

Kai kurių gudrybių daržininkai gali pasimokyti iš profesionalių ūkininkų

Sėjomaina. Stambiuose ūkiuose bulvės toje pačioje vietoje neauginamos 3-4 metus, stengiamasi net neauginti arti to lauko, kur praeitais metais augo bulvės, kadangi infekcija ir kenkėjai lieka augalinėse liekanose, dirvoje ir peržiemoja iki kitų metų sezono pradžios. Nedideliame darže tą padaryti sudėtingiau, geriausiu atveju bulvės auginamos tai viename daržo gale ar pakrašty, tai kitame. Todėl laikantis sėjomainos, labai svarbu ne tik neauginti bulvių toje pačioje vietoje, bet ir arti auginti tos pačios šeimos augalų. Šiuo atveju tai bulvės, pomidorai, paprika, baklažanai.

Kokybiška sėklinė medžiaga. Nevisi daržininkai mėgėjai perka naujai sėklines bulves, dažniausiai jos atrenkamos iš jau kelis metus auginamų bulvių. „Sėklines bulves patarčiau kas kelis metus atnaujinti, nes per ilgą laiką bulvės išsigimsta, užsikrečia virusinėmis ligomis, kurios ne tik mažina derlių ir jo kokybę, bet ir padaro jas neatspariomis ne tik marui, bet ir įvairioms ligoms. Stambieji ūkininkai perka beicuotus, apdorotus fungicidais ir insekticidais bulvių gumbus“, – pataria pašnekovė.

Ar įmanoma bulves užauginti nepurškiant jų chemikalais nuo maro? Užtikrinus minėtas reikiamas sąlygas rizika kiek sumažėja. „Gera išeitis vietoj cheminių augalų apsaugos produktų naudoti augalinių ekstraktų pagrindu pagamintas trąšas – Flama, Funres, Mimoten, kurios stiprina augalus ir padidina jų natūralų atsparumą ligoms. Trąšas reikia naudoti reguliariai, kas 10–15 dienų, nelaukiant kuomet bulvės pradėjusios sirgti. Šie produktai yra pagaminti iš augalinės žaliavos, yra natūralūs, todėl jų naudojimas yra saugus tiek aplinkai, tiek žmonėms. Tręšti minėtais preparatais reikia purškiant bulves per lapus. Galima tręšti vienu kuriuo ar pakaitomis vis kitu produktu. Vieno kurio produkto nurodytas kiekis ištirpinamas 4–5 litruose vandens, toks kiekis pakankamas, kad 1 aro plote augančios bulvės būtų apdorotos rūpestingai“, – pataria E. Survilienė.

Augalų priežiūros produktai – augaliniai ekstraktai

Profesionalių ūkininkų naudojami fungicidai ir insekticidai

Ūkininkų laukuose bulvės nuo ligų profilaktiškai purškiamos fungicidais, o pastebėjus pirmuosius kenkėjų pažeidimus – insekticidais. Ligų ir kenkėjų plitimą bei galimą žalą padeda nustatyti nuolatinis laukų ir orų stebėjimas, ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemos, konsultacijos ir t.t. Daržininkų mėgėjų arsenalas žymiai skurdesnis.

Augalų apsaugos produktai – fungicidai:

Purškiama, kai susidaro palankios sąlygos marui, sausligei plisti, bet ne vėliau kaip pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams. Palankiomis marui plisti sąlygomis dienų skaičius tarp purškimų turėtų būti mažesnis (kas 7-10 dienų), o mažiau palankiomis – didesnis (kas 14-20 dienų). Paprastai tinkamiausias laikas pirmą kartą fungicidais nuo maro bulves purkšti, kai bulvienojai uždengia tarpuvagius arba kai bulvės pasiekia 20–30 cm aukštį ir vyrauja palankios ligai plisti meteorologinės sąlygos. Norint sužinoti, ar dar nepasirodė pirmieji ligos požymiai, patartina nuolat apžiūrinėti bulves. Esant maro plitimo rizikai, kai laikosi palankios meteorologinės sąlygos, netoliese pastebėjus maro židinius, net ir nesant matomų ligos požymių, bulves būtina nupurkšti pirmąjį kartą.

Visoms purškiamoms priemonėms galioja bendros taisyklės – bulvės turi būti nupurkštos rūpestingai, o nupurškus neturi lyti.

Kolorado vabalai

Kolorado vabalas (Leptinotarsa decemlineata) – priklauso lapgraužių šeimai. Kolorado vabalai 6–16 mm ilgio, kūnas ovalus, geltonai rusvas. Ant antsparnių yra 10 išilginių juodų juostelių, o galva ir kūno apačia su juodomis dėmėmis. „Šio bulvių kenkėjo, kurio praktiškai neįmanoma išnaikinti nenaudojant „chemijos“. Tačiau mažai kas žino, kad šiuo metu jau yra biologinių preparatų, kurių pagalba kolorado vabalai nebus tokie baisūs“, – pasakoja E. Survilienė.

Kolorado vabalai yra šilumamėgiai kenkėjai, pradeda maitintis, kai oro temperatūrai pasiekai 12°C, o aktyviausiai maitinasi, esant 25–27°C temperatūrai. Vyraujant šiltiems ir sausiems orams, šių kenkėjų maitinimosi laikotarpis būna ilgesnis, todėl prarandama daugiau derliaus. Ilgesnis augalų vegetacijos periodas yra palankus daugumai kenkėjų, tarp jų ir kolorado vabalams, geriau pasiruošti žiemai ir lengviau peržiemoti. Kuo daugiau kenkėjai sukaupia maisto atsargų prieš žiemą, tuo didesnė tikimybė jiems išlikti iki kito sezono.

Per metus išsivysto 1–2 vabalų kartos. Kolorado vabalai žiemoja dirvožemyje, o į paviršių išlenda ir ima skraidyti gegužės–birželio mėn. „Kiaušinėlius deda kitoje lapų pusėje (kad kiaušinių nerastų ir nenudegintų saulė), jie būna ovalūs, šviesiai oranžinės spalvos. Kolorado vabalo lervos, pereina 4 vystymosi ūgius, ir nuo 2 mm išauga iki 15 mm ilgio, rusvos, kūno šonuose turi po 2 eiles juodų dėmių. Lervos pradžioje būna rusvos, o vėliau pasidaro ryškiai rausvos ar ryškiai geltonos dėl karotinoidų, kuriuos kaupia iš ėdamų bulvių lapų. Priliestas kolorado vabalas sulenkia kojas, nukrenta ant dirvos ir apsimeta negyvas, o paimtas išskiria dvokiančias geltonas sultis, kurios, taip manoma, kenksmingos paukščiams ir kitiems vabzdžiais mintantiems gyvūnams. Kolorado vabalus ėda tik rupūžės ir fazanai“, - apibūdina E. Survilienė.

Kolorado vabalai naikinami, kai tik pasirodo jaunos lervos. Optimaliausias purškimo insekticidais, ypač kontaktiniais, laikas yra vyraujant II ir III (atitinkamai 3-5 mm ir 6-8 mm) ūgio lervoms. Suaugusios (IV ūgio) lervos ir vabalai yra mažiau jautrūs insekticidams. Kolorado vabalams būdinga prisitaikyti prie insekticidų ir įgyti jiems atsparumą, todėl, apsaugant bulves nuo šių kenkėjų, reikėtų naudoti skirtingo veikimo pobūdžio insekticidus juos kaitaliojant.

Kolorado vabalų lervas naikina insekticidai:
Actara 25 WG – 2 g 10 l vandens
Decis mega – 4 ml/10 l vandens
Mavrik 2F – 5 ml/10 l vandens.

Natūralūs būdai. Pageidaujantys apsaugoti bulves nuo šio kenkėjo be chemikalų, turi nuolat juos rinkti, traiškyti kiaušinėlius. Ekologiniuose ūkiuose naudojami specialūs kaupikai, prie kurių pritaisyti šepetėliai, kurie nubraukia vabalus ir lervas į specialiai įtaisytas rinktuves, iš kurių juos surenka ir paprasčiausiai sudegina. „Karčiojo musmedžio ekstraktas, iš kurio pagamintas produktas Konflic (30 ml/10 l vandens), nupurkštas ant bulvių, pakeičia bulvienojų ir kvapą, ir skonį – vabalai vengia tokių lapų, o lervos nenori tokiais lapais maitintis. Tokia augalų priežiūros priemonė taip pat geras būdas apsaugoti bulves nuo kolorado vabalų nenaudojant chemikalų“, – pataria E. Survilienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Hidroponinis daržas – galimybė džiaugtis šviežiomis daržovėmis net žiemą

Hidroponika iš pirmo žvilgsnio yra gan netikėtas daržininkystės būdas, kai iš augalų auginimo proceso yra pašalinamas vienas svarbiausių elementų – dirva. Hidroponinis daržas yra ypatingas ne tik dėl to, kad jame dirvą pakeičia vanduo ar kita auginimo terpė, bet ir todėl, kad tokio daržo duodamu derliu galima džiaugtis ištisus metus. Šiame tekste aptarsime hidroponikos ypatybes žiemos mėnesiais.

Sėklų daiginimas namuose: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pavasaris iš lėto, bet užtikrintai artėja. Apie jį pranašauja vis aukščiau pakylanti ir ryškiau šviečianti saulė. Dėl to pamažu pradedame planuoti būsimą daržą, pirkti sėklas ir inventorių. Šiame tekste pateikiame sąrašą dažnai pasitaikančių klaidų, kurių reiktų vengti daiginant sėklas namuose.

Kaip laikyti šių metų derlių per žiemą?

Šiųmetis derlius jau nuimtas ir sukrautas į laikymo vietas. Savomis daržovėmis norisi džiaugtis kuo ilgiau. Kad daržovės išliktų sveikos, jas reikia teisingai laikyti. Tad kaip laikyti bulves, morkas ir obuolius per žiemą?

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.

Rudeninis dirvožemio kalkinimas: kuo tai naudinga? (1)

Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.

Žieminiai česnakai: kaip jų pasisodinti? (13)

Česnakai – itin vertinga daržovė, kuri savo sudėtyje turi nemažai eterinių aliejų. Eteriniai aliejai šiai daržovei suteikia ne tik stiprų kvapą, bet ir veikia kaip antiseptikai. Pirmoji spalio pusė yra geras metas žieminių česnakų sodinimui. Tad kaip jų pasisodinti?

Spalio mėnuo: kokius darbus reikia nudirbti darže?

Nuėmus didžiąją dalį derliaus, atrodytų, kad pagaliau darbų darže smarkiai sumažės, bet nereikia apsigauti. Spalis – rudens mėnuo, kurio metu laukia netrumpas darbų sąrašas.

Rudeninis derlius: kaip paruošti daržoves žiemai?

Rudens pradžia – derliaus nuėmimo metas, daržininkai šiuo metu pagaliau gali įvertinti visos vasaros sunkaus darbo vaisius. Geru daržovių derliumi bus galima džiaugtis ilgai, jei tinkamai paruošite daržoves žiemai. Tad kaip reikia laikyti populiariausias daržoves per žiemą?