Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (2 dalis)

 (6)
Apaugos nuo šalnų būdų išties nemažai. Kai kurie jų puikiai susidoroja su jiems skirta užduotimi. Kiti, kaip parodė praktika, reikalauja daug darbo, yra abejotini ar neveiksmingi. Visų jų išnagrinėti viename straipsnyje neįmanoma, todėl apžvelkime populiariausius: purškimas, dūmijimas, priedangų darymas ir trąšų naudojimas.
© shotokan.lt

Purškimo metodas

Šis metodas taikomas, kai temperatūra nusileidžia iki nulio laipsnių. Tam reikia ant laistymo žarnos uždėti smulkų purkštuką (srovė turi būti panaši į lietaus lašelius) ir apipurkšti vandeniu medžius ir krūmus, kurie gali nukentėti nuo šalnos. Vandeniui užšalus išsiskirs šiluma, kuri gelbės augalus.
Lysvės su augalais taip pat laistomos tuo pačiu būdu arba pasitelkus lašelinę laistymo sistemą. Laistyti reikia vakare, likus kelioms valandoms iki tikėtinos šalnos pradžios. Kai tik temperatūra nusileis iki nulio laipsnių, vanduo pradės palaipsniui garuoti. Susidarę garai augalus patikimai apsaugos. Garui būdingas didelis šilumos imlumas, vadinasi, jis neprileis iki žemės šalto oro srovių, ir augalai galės neskausmingai iškęsti trumpalaikes šalnas.

Purškimo metodas laikomas pakankamai efektyviu iki -5 laipsnių. Tiesa, jis padės tik tuo atveju, jeigu oras nebus vėjuotas. Priešingu atveju jūsų pastangos bus paprasčiausiai veltui.

Dūminimo metodas

Dūminimo metodas, kaip augalų apsaugojimo nuo šalnų būdas, yra vienas populiariausių daug daugelį metų, o gal ir dešimtmečių.

Jo esmė slypi tame, kad sklype sukuriami laužai ir suformuojama šilto dūmo uždanga. Ji sušvelnina neigiamą šalnų poveikį augalams.

Deginti galima šiaudus, pjuvenas, smulkias šakas, nukritusius lapus, bulvių lapus ir netgi mėšlą. Ne taip svarbu, ką panaudosite laužui, svarbiausia – neleisti jam greitai sudegti. Būtina, kad jis ne degtų, o rusentų, išskirdamas daug dūmų. Dėl to išvardintus dalykus reikia deginti drėgnus.
Laužą reikia suformuoti taip, kad dūmas pasiskirstytų visoje teritorijoje. Iš anksto nustatykite, iš kurios pusės pučia vėjelis (esant stipriam vėjui naudoti dūminimo metodą beprasmiška).Vieno pusantro metro pločio ir 40-60 centimetrų aukščio laužo užteks vieno aro plotui. Iš anksto paruoštos medžiagos dėliojamos tokia tvarka: iš pradžių dedama apie 20 centimetrų sausos medžiagos (lapų, žagarų, šiaudų ir t. t.), o ant viršaus – sluoksnis šlapios medžiagos (iki 40-60 centimetrų), kuri ir bus dūmų šaltiniu. Ant viršaus tolygiai paskirstomas trijų centimetrų žemės sluoksnis, paliekant centre nedidelę ertmę, per kurią ir skverbsis dūmai.

Viskas, kas buvo pasakyta, galioja nedideliems sklypams. Jeigu atsirado būtinybė taikyti dūminimo metodą didelėje teritorijoje (pavyzdžiui, dideliuose soduose), tikslingiau naudoti ne laužus, o dūmines šaškes.

Dūminimas pradedamas vos tik temperatūros stulpelis priartėja prie nulio laipsnių. Tai tęsti reikia iki saulėtekio, nes būtent tada temperatūra pasiekia maksimalias minusines vertes. Todėl iki saulės tekėjimo sklypas turi būti padengtas storu dūmų sluoksniu.
Nepaisant šio metodo populiarumo ir eilės privalumų, iš kurių svarbiausi yra gana lengvas jo įgyvendinimas ir pigumas, tačiau jis turi ir trūkumų, dėl kurių šiandien jis laikomas jei ne menkaverčius, tai bent jau abejotinu.

Šio metodo trūkumai:

Negalima taikyti pučiant stipriam vėjui.
Neekologiškas. Sausų lapų ir panašių sodo šiukšlių deginimas kenkia aplinkai.

Kad metodas veiktų, vis dėlto būtinas nedidelis vėjelis. Stebėti jį naktį per šalną, kai slėgis aukštas, galima itin retai. O jeigu nebus švelnaus vėjelio, kuris galėtų išsklaidyti šiltus dūmus po sklypą, iš dūminimo nebus jokios naudos, nes dūmai paprasčiausiai kils į viršų.

Visi šie augalų gelbėjimo nuo šalnų variantai geri, jeigu jūs savo sklype būnate nuolat arba galite jį greitai pasiekti. Tačiau ką daryti tiems, kurie savo sode lankosi retai ir neturi galimybės tą pačią akimirką pasirūpinti savo augalais? Atsakymas paprastas – jums idealiai tinka kitas kovos su sugrįžusiomis šalnomis metodas – priedangos.

Priedangos iš po ranka pasitaikiusių medžiagų

Apsaugoti augalus nuo pavasarinių šalnų padės paprasčiausios priedangos iš įvairių medžiagų ir karkaso, kurį galima padaryti iš medžio, armatūros ar vamzdžių. Kitaip tariant, tai turi būti kažkas panašaus į nedidelius šiltlysves.

Tokių priedangų darymas daug laiko neužims, o ir ypatingų žinių tam nereikia, užtat nauda bus didelė. Be to, esant reikalui tokias priedangas išardyti taip pat lengva kaip ir padaryti.
Paprasčiausią priedangą, kurią galima drąsiai pavadinti šiltlysve, lengva padaryti iš kelių gabalų lanku sulenktų plastikinių vamzdžių, sustatytų eile maždaug 50 centimetrų atstumu vienas nuo kito. Ant viršaus uždedama uždedama paprasta plėvelė ar bet kokia kita medžiaga – vienu sluoksniu, jeigu temperatūra nukrito trumpam, ir dviem sluoksniais, jeigu žada ilgesnį atšalimą.

Jeigu norite nuo šalnų apsaugoti žydinčius krūmus – sėpenes, ceanotas, Davido budlėjas ir kitus – pakanka apvynioti juos maišiniu audeklu, polietileno plėvele ar agroplėve. Žydinčias braškes (jų žiedai nušąla jau prie -1 laipsnio) prieš nedideles šalnas taip pat būtina užkloti agroplėve.
Nedidelius augalus galima uždengti nupjautais plastikiniais buteliais, popieriniais gaubtais ar plastikiniais grietinės indeliais (tinka ir didelės plastikinės stiklinės).

Puikia priedanga nuo šalčio gali tapti ir paprasta žemė. Kad nuo šalčio nenukentėtų bulvių daigai, pakanka juos аpkaupti dirvožemiu. Apkaupimas padės apsaugoti lapų masę ir patikimai apsaugos motininį gumbą, vadinasi, šalnos bulvėms bus nebaisios. Pakartotinai apkaupti galima tol, kol visiškai išnyksta šalnų tikimybė.

Apkaupimo metodas netinka tais atvejais, kai bulvės sodinamos mini ar mikro šakniagumbiais, iš botaninių sėklų ar daigų. Vegetacinio periodo pradžioje šie augalai dar labai silpni, todėl po apkaupimo jie paprasčiausiai nesugebės prasimušti per storą dirvožemio sluoksnį ir žus.
Priedangos iš po ranka pasitaikiusiu medžiagų puikiai susidoroja su savo užduotimi ir patikimai apsaugo augalus nuo šalnų. Svarbiausia prisiminkite: kad ir kokia apsauginę medžiagą naudotumėte, ji neturi liesti lapų.

Apsauga šiltnamiuose ir šiltlysvėse

Jeigu prognozuojamos šalnos nuo -4 iki -7 laipsnių, teks papildomai pasirūpinti šiltnamių ir šiltlysvių augalais – čia augančius augalus reikės uždengti. Tam galima naudoti senus laikraščius, maišinį audinį ar šiuolaikines dengimui skirtas medžiagas, tokias kaip agroplėvė ar lutrasilas.
Tuo atveju, kai augalų šiltnamio viduje uždengti nesigauna (juk nenuiminėsite nuo atramų jau paaugusių pomidorų ar agurkų palaipų) būtina apšiltinti patį šiltnamį. Tam iš tų pačių medžiagų sukonstruokite papildomą priedangą. Ją sutvirtinti galima tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tik nevertėtų antros priedangos tvirtinti labai arti pirmosios, palikite tarp jų nedidelį oro tarpą: taip garantuotai visus šiltnamio „gyventojus“ apsaugosite nuo šalnos.

Jeigu augalus būtina pridengti kelioms dienoms, nepriklausomai nuo to, kur jie auga – atviroje dirvoje ar šiltnamyje – tikslingiau naudoti šiuolaikines dengimui skirtas medžiagas. Nuimti jas reikia ne anksčiau kaip aštuntą ar devintą ryto.

Pasirodo, tokiu atveju gali puikūs pagalbininkai gali būti ir dirvakmeniai ar plastikiniai buteliai. Jeigu norite nuo sugrįžusių šalnų apsaugoti šiltnamyje augančius augalus, išdėliokite šalia jų akmenis ar iš anksto vandens pripiltus tamsius plastikinius butelius. Dienos metu jie įšyla ir naktį skleis sukauptą šilumą – ši schema veikia radiatoriaus principu.

Trąšos prieš šalnas

Žalingam šalčio (iki -5 laipsnių) poveikiui veiksmingai priešintis padės ir lapijai skirtos trąšos su fosforu ir kaliu. Galima naudoti, pavyzdžiui, preparatą „Epin“. Dėl šių trąšu jaunuose augaluose padaugės cukrų kiekis, sumažės laisvo vandens ir padidės ląstelių sulčių koncentracija, vadinasi, augalai bus patikimai apsaugoti nuo sušalimo.

Svarbu: augalų atsparumą šalčiams skirtomis trąšomis būtina tręšti likus 10-24 valandoms iki šalnų, priešingu atveju tokios procedūros bus beprasmiškos.

Ko gero, idealaus augalų apsaugos nuo sugrįžusių šalnų metodo nėra. Kiekvienas iš aukščiau apibūdintų geras savaip, tačiau kiekvienas turi savų trūkumų. Kuriam iš jų teikti pirmenybę – nuspręsite tik jūs patys. Tačiau kad ir kokį būdą pasirinktumėte, augalai bet kokiu atveju bus dėkingi už rūpestį ir už tai jus apdovanos dosniu derliumi.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.

Rudeninis dirvožemio kalkinimas: kuo tai naudinga? (1)

Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.

Žieminiai česnakai: kaip jų pasisodinti? (13)

Česnakai – itin vertinga daržovė, kuri savo sudėtyje turi nemažai eterinių aliejų. Eteriniai aliejai šiai daržovei suteikia ne tik stiprų kvapą, bet ir veikia kaip antiseptikai. Pirmoji spalio pusė yra geras metas žieminių česnakų sodinimui. Tad kaip jų pasisodinti?

Spalio mėnuo: kokius darbus reikia nudirbti darže?

Nuėmus didžiąją dalį derliaus, atrodytų, kad pagaliau darbų darže smarkiai sumažės, bet nereikia apsigauti. Spalis – rudens mėnuo, kurio metu laukia netrumpas darbų sąrašas.

Rudeninis derlius: kaip paruošti daržoves žiemai?

Rudens pradžia – derliaus nuėmimo metas, daržininkai šiuo metu pagaliau gali įvertinti visos vasaros sunkaus darbo vaisius. Geru daržovių derliumi bus galima džiaugtis ilgai, jei tinkamai paruošite daržoves žiemai. Tad kaip reikia laikyti populiariausias daržoves per žiemą?

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.

Kompostavimo ypatybės vėstant orams

Kompostavimas – ekologiškas būdas pasigaminti trąšų savo daržui bei sodui, tvarkant žaliąsias atliekas, kurių rudenį susikaupia tikrai nemažai: įvairūs augmenijos likučiai, supuvę sodo vaisiai, nukritę lapai, nukarpytos šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kompostavimo procesui yra reikalinga šiluma, todėl šaltuoju sezonu šis procesas sulėtėja. Tačiau yra būdų, kuriuos pasitelkus, šilumą komposto krūvoje galima išlaikyti ilgiau.

Rugsėjo mėnesio darbai darže bei sode

Atkeliavęs ruduo atneša įvairius pokyčius tiek į gamtos, tiek į žmogaus gyvenimą. Kalbant apie daržininkystę bei sodininkystę, ruduo paprastai reiškia, kad vienus darbus keičia kiti nemažiau svarbūs darbai. Tad kokie yra pagrindiniai rugsėjo darbai darže bei sode?

7 komponentai, kurių negalima mesti į komposto krūvą (4)

Kompostavimas – nuostabus procesas: jis padeda sumažinti atliekų kiekį šiukšlių konteineriuose, o mūsų sodai ir daržai gauna naudingų medžiagų.