Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti

 (3)
Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.
© Shutterstock

Kodėl verta pradėti kompostuoti?

Visi puikiai žino, kad kompostas yra itin geromis savybėmis pasižyminti trąša, kurią galima panaudoti savo sode, darže ar netgi ant palangės stovinčiame vazone. Tokia trąša yra geriausias sprendimas nualintam dirvožemiui atgaivinti, maistingųjų medžiagų balansui atstatyti ir jame susikaupusioms kenksmingoms medžiagoms pašalinti. Kalbant apie dirvožemį, taip pat reikia pabrėžti, kad kompostas atpalaiduoja molinį dirvožemį, o smėlingui – padeda išlaikyti drėgmę.

Šis paprastas ir ekologiškas žaliųjų atliekų tvarkymas yra naudingas ne tik dirvožemiui, bet ir savininko kišenei, nes jis beveik nieko nekainuoja, tereikia įsigyti kompostavimui skirtą dėžę arba kibirą. Be viso to, kompostavimas ryškiai sumažina į sąvartyną išvežamų buitinių šiukšlių kiekį, tad toks atliekų tvarkymo būdas yra naudingas mūsų planetai.

Kur kompostuoti?

Prieš renkant kompostavimui skirtą vietą, verta žinoti svarbiausias sąlygas reikalingas kompostui. Būtinos sąlygos efektyviam biologiškų atliekų tvarkymui užtikrinti – pakilusi temperatūra bei deguonies ir drėgmės balansas. Efektyviausiai procesas vyksta, kai temperatūra krūvoje yra +40 ir +70 °C, o drėgmės lygis turėtų būti aukštesni nei minimalus (minimalus lygis yra 12-15%), rekomenduojamas – 60-70%. Kalbant apie deguonį, svarbu žinoti, kad esant mažam deguonies kiekiui kompostavimo procesas labai sulėtėja. Siekiant išlaikyti deguonies ir drėgmės balansą, patariama kompostą palaistyti ir papurenti.

Ieškant vietos komposto dėžei ar krūvai, patariamą ją rinktis kiek toliau nuo namo, tam puikiai tinka daržas arba sodo kampas. Kompostavimui yra reikalinga šiluma, bet reikėtų vengti tiesioginės saulės, tad geriausia vieta – po medžiu, kuris vasarą kompostui suteiktų pavėsį.

Kompostuoti galima ir gyvenant bute. Šiandien galima rinktis iš estetiškai atrodančių, įvairiausio dizaino kompostavimui skirtų dėžių, kuriose yra įmontuoti medžio anglies filtrai, kurie apsaugo nuo nemalonių kvapų.

Ką kompostuoti, o ko ne?

Kompostuoti galima bet kokios organinės medžiagos. Tai reiškia, kad kompostavimui puikiai tinka augalinės atliekos: vaisių ir daržovių lupenos, kavos tirščiai, arbatos pakeliai, riešutų bei kiaušinių lukštai. Taip pat tinka įvairiausios sodo ir daržo atliekos: lapai, žolė, šienas. Beje, kompostavimui tinka ir tokios lengvai sunykstančios atliekos, kaip: popieriaus, kartono gabalėliai, pjuvenos (tačiau jos neturėtų būti dažytos, pavyzdžiui, netinka spalvota spauda).

Kompostuoti negalima sintetinių, biologiškai neskaidžių medžiagų. Į kompostą jokiu būdu negalima mesti: stiklo, audinių, vaistų, plastiko, metalo, žurnalinio popieriaus. Nepatariama kompostuoti tokių maisto medžiagų, kaip: mėsa, pieno produktai. Taip pat nedera į komposto dėžę ar krūvą mesti piktžolių, nebent jos yra specialiai paruoštos. Beje, kompostavimui netinka naminių gyvūnų išmatos, nes kačių ir šunų išmatos dažnai kaupia ligas bei įvairius parazitus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Kaip laikyti šių metų derlių per žiemą?

Šiųmetis derlius jau nuimtas ir sukrautas į laikymo vietas. Savomis daržovėmis norisi džiaugtis kuo ilgiau. Kad daržovės išliktų sveikos, jas reikia teisingai laikyti. Tad kaip laikyti bulves, morkas ir obuolius per žiemą?

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.

Rudeninis dirvožemio kalkinimas: kuo tai naudinga? (1)

Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.

Žieminiai česnakai: kaip jų pasisodinti? (13)

Česnakai – itin vertinga daržovė, kuri savo sudėtyje turi nemažai eterinių aliejų. Eteriniai aliejai šiai daržovei suteikia ne tik stiprų kvapą, bet ir veikia kaip antiseptikai. Pirmoji spalio pusė yra geras metas žieminių česnakų sodinimui. Tad kaip jų pasisodinti?

Spalio mėnuo: kokius darbus reikia nudirbti darže?

Nuėmus didžiąją dalį derliaus, atrodytų, kad pagaliau darbų darže smarkiai sumažės, bet nereikia apsigauti. Spalis – rudens mėnuo, kurio metu laukia netrumpas darbų sąrašas.

Rudeninis derlius: kaip paruošti daržoves žiemai?

Rudens pradžia – derliaus nuėmimo metas, daržininkai šiuo metu pagaliau gali įvertinti visos vasaros sunkaus darbo vaisius. Geru daržovių derliumi bus galima džiaugtis ilgai, jei tinkamai paruošite daržoves žiemai. Tad kaip reikia laikyti populiariausias daržoves per žiemą?

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.