Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti

 (3)
Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.
© Shutterstock

Kodėl verta pradėti kompostuoti?

Visi puikiai žino, kad kompostas yra itin geromis savybėmis pasižyminti trąša, kurią galima panaudoti savo sode, darže ar netgi ant palangės stovinčiame vazone. Tokia trąša yra geriausias sprendimas nualintam dirvožemiui atgaivinti, maistingųjų medžiagų balansui atstatyti ir jame susikaupusioms kenksmingoms medžiagoms pašalinti. Kalbant apie dirvožemį, taip pat reikia pabrėžti, kad kompostas atpalaiduoja molinį dirvožemį, o smėlingui – padeda išlaikyti drėgmę.

Šis paprastas ir ekologiškas žaliųjų atliekų tvarkymas yra naudingas ne tik dirvožemiui, bet ir savininko kišenei, nes jis beveik nieko nekainuoja, tereikia įsigyti kompostavimui skirtą dėžę arba kibirą. Be viso to, kompostavimas ryškiai sumažina į sąvartyną išvežamų buitinių šiukšlių kiekį, tad toks atliekų tvarkymo būdas yra naudingas mūsų planetai.

Kur kompostuoti?

Prieš renkant kompostavimui skirtą vietą, verta žinoti svarbiausias sąlygas reikalingas kompostui. Būtinos sąlygos efektyviam biologiškų atliekų tvarkymui užtikrinti – pakilusi temperatūra bei deguonies ir drėgmės balansas. Efektyviausiai procesas vyksta, kai temperatūra krūvoje yra +40 ir +70 °C, o drėgmės lygis turėtų būti aukštesni nei minimalus (minimalus lygis yra 12-15%), rekomenduojamas – 60-70%. Kalbant apie deguonį, svarbu žinoti, kad esant mažam deguonies kiekiui kompostavimo procesas labai sulėtėja. Siekiant išlaikyti deguonies ir drėgmės balansą, patariama kompostą palaistyti ir papurenti.

Ieškant vietos komposto dėžei ar krūvai, patariamą ją rinktis kiek toliau nuo namo, tam puikiai tinka daržas arba sodo kampas. Kompostavimui yra reikalinga šiluma, bet reikėtų vengti tiesioginės saulės, tad geriausia vieta – po medžiu, kuris vasarą kompostui suteiktų pavėsį.

Kompostuoti galima ir gyvenant bute. Šiandien galima rinktis iš estetiškai atrodančių, įvairiausio dizaino kompostavimui skirtų dėžių, kuriose yra įmontuoti medžio anglies filtrai, kurie apsaugo nuo nemalonių kvapų.

Ką kompostuoti, o ko ne?

Kompostuoti galima bet kokios organinės medžiagos. Tai reiškia, kad kompostavimui puikiai tinka augalinės atliekos: vaisių ir daržovių lupenos, kavos tirščiai, arbatos pakeliai, riešutų bei kiaušinių lukštai. Taip pat tinka įvairiausios sodo ir daržo atliekos: lapai, žolė, šienas. Beje, kompostavimui tinka ir tokios lengvai sunykstančios atliekos, kaip: popieriaus, kartono gabalėliai, pjuvenos (tačiau jos neturėtų būti dažytos, pavyzdžiui, netinka spalvota spauda).

Kompostuoti negalima sintetinių, biologiškai neskaidžių medžiagų. Į kompostą jokiu būdu negalima mesti: stiklo, audinių, vaistų, plastiko, metalo, žurnalinio popieriaus. Nepatariama kompostuoti tokių maisto medžiagų, kaip: mėsa, pieno produktai. Taip pat nedera į komposto dėžę ar krūvą mesti piktžolių, nebent jos yra specialiai paruoštos. Beje, kompostavimui netinka naminių gyvūnų išmatos, nes kačių ir šunų išmatos dažnai kaupia ligas bei įvairius parazitus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Ekspertų patarimai, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę

Žalia, sveika, tvarkingai nupjauta veja yra tikras individualaus namo ar sodybos savininko pasididžiavimas. Atėjus šiltai, lietingai vasarai prasideda intensyvus vejapjovių naudojimo metas. Šių vejos pjovimo prietaisų pasirinkimas šiandieninėje rinkoje iš tiesų nemažas, tad paklausėme ekspertų, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę savo kiemui.

Mulčiavimas: kodėl verta naudoti mulčią savo darže? (7)

Mulčiavimas – agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Tad kokios yra mulčio rūšys bei funkcijos?

Pjuvenų ir drožlių panaudojimas mulčiavimui ir substratams (1)

Pjuvenos gali būti vertingos daržininko pagalbininkės. Būtina sąlyga – medienos pjuvenos bei drožlės turi būti natūralios. Fenolio klijų, lakų, dervų turinčios sintetinės statybinės medžiagos: OSB plokštės, fanera, MPP atliekos visiškai netinka.

Kokie faktoriai nulemia komposto kokybę? (1)

Kompostavimas – labai efektyvus piktžolių, augalų pertekliaus ir maisto likučių utilizavimo būdas. Perpuvęs kompostas vėliau panaudojamas kaip vertinga trąša. Namų ūkyje gaminamo komposto kokybė priklauso nuo tam tikrų faktorių.

3 būdai, kaip įveikti dirvinį asiūklį (22)

Žemėje išaugęs kaip piktžolė – dirvinis asiūklis yra tikras daržininkų galvos skausmas, nes jo naikinimas yra itin sudėtinga užduotis. Šis žolinis augalas pievas paverčia menkavertėmis ir dažnai yra kenksmingomis gyvuliams. Pristatome 3 būdus, kuriuos galima pasitelkti kovojant su šiuo piktu augalu.

Grambuolių lervos darže: kaip jas įveikti? (36)

Paprastasis grambuolys, dar žinomas kaip karkvabalis, yra vienas iš daugelio sodo, daržo, miško kenkėjų. Daržui pats vabzdys nėra itin pavojingas, nemalonumus ir nuostolius kelia grambuolių lervos, dėl savo ilgo vystymosi ciklo bei neapsakomo ėdrumo. Tad kaip kovoti su šiais gyviais?

Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti (3)

Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Šiltnamis su polikarbonatine danga: pliusai bei minusai (41)

Šiltnamio danga yra ypatingai svarbi jo dalis, kuri daro tiesioginę įtaką šiltnamyje augantiems augalams. Ji lemia tokius šiai sodo konstrukcijai svarbius procesus, kaip: šviesos patekimą, apsaugą nuo UV spindulių, oro laidumą, šilumos sulaikymą ir t.t.. Polikarbonatinė šiltnamio danga, dėl savo atsparumo ir ilgaamžiškumo, yra populiarus pasirinkimas. Kviečiame plačiau susipažinti su šia danga.

Kurmiai – kaip juos atbaidyti? (86)

Ant žalios pievelės atsiradę švieži kurmiarausiai yra gerai pažįstamas ir itin nemalonus vaizdas individualaus namo ar sodybos savininkams. Kurmis – nelaukiamas daržų, gėlynų ir pievų svečias, kuriuo atsikratyti yra gan sudėtinga. Tad kokių priemonių reikėtų imtis, kovojant su šiuo nemaloniu įnamiu?

Daržo siaubūnai kurkliai: kaip jų atkratyti (33)

Kurkliai – itin nemalonūs daržo kenkėjai, kuriais atsikratyti yra nelengva. Anksčiau buvo manoma, kad šie vabzdžiai yra paplitę tik Neries ir Nemuno slėniuose, tačiau jų atsiranda ir tolimesnėse Lietuvos sodybose, nes žmonės juos parsiveža su mėšlu, kuriame šie kenkėjai žiemoja. Pateikiame kelis metodus, kuriais sodininkai bando įveikti šiuos vabzdžius.

Kaip naikinti kurklius? (50)

Kurkliai, kartais dar vadinami turkliais arba parpliais, yra daržo kenkėjai, kurie lengvai prisitaiko prie naujų sąlygų, todėl juos išnaikinti yra ganėtinai sunku. Šie kenkėjai yra atsakingi už apgraužtas daržovių šaknis bei pažeistus sodinukus. Tad kaip įveikti šiuos daržo gyvius?

Šiltnamis: kaip sulaikyti šilumą jame? (16)

Tinkamas mikroklimatas šiltnamyje – būtina sąlyga gausiam ir kokybiškam derliui. Mikroklimatą šiltnamyje sukuria šie elementai: temperatūra, drėgmė bei šviesa. Pavasaris Lietuvoje pasižymi dideliais temperatūros svyravimais, kurie yra kenksmingi neseniai pasodintų žalumynų vegetacijai. Todėl verta pasidomėti, kaip sulaikyti šilumą šiltnamyje.

Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (2 dalis) (6)

Apaugos nuo šalnų būdų išties nemažai. Kai kurie jų puikiai susidoroja su jiems skirta užduotimi. Kiti, kaip parodė praktika, reikalauja daug darbo, yra abejotini ar neveiksmingi. Visų jų išnagrinėti viename straipsnyje neįmanoma, todėl apžvelkime populiariausius: purškimas, dūmijimas, priedangų darymas ir trąšų naudojimas.

3 svarbiausi lysvių šiltnamyje įrengimo aspektai (1)

Patyrę daržininkai žino, kad geras derlius, kai galima džiaugtis ne tik užaugintų daržovių kiekiu, bet ir kokybe, paprastai yra tinkamo planavimo rezultatas. Lysvės ir jų formavimas šiltnamyje – svarbus darbas, kuriant patogų darbui bei tinkamą daržovėms augti išplanavimą.

Inspektai prailgina daržininkystės sezoną (1)

Inspektai – mažieji šiltnamiai, kuriuose daržininkystės sezoną galima atidaryti jau vasario pabaigoje arba kovo pradžioje. Inspektuose ne tik galima užsiauginti ankstyvųjų žalumynų anksčiau nei šiltnamyje, bet ir daržovėmis džiaugtis iki pat žiemos pradžios.