Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti

 (3)
Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.
© Shutterstock

Kodėl verta pradėti kompostuoti?

Visi puikiai žino, kad kompostas yra itin geromis savybėmis pasižyminti trąša, kurią galima panaudoti savo sode, darže ar netgi ant palangės stovinčiame vazone. Tokia trąša yra geriausias sprendimas nualintam dirvožemiui atgaivinti, maistingųjų medžiagų balansui atstatyti ir jame susikaupusioms kenksmingoms medžiagoms pašalinti. Kalbant apie dirvožemį, taip pat reikia pabrėžti, kad kompostas atpalaiduoja molinį dirvožemį, o smėlingui – padeda išlaikyti drėgmę.

Šis paprastas ir ekologiškas žaliųjų atliekų tvarkymas yra naudingas ne tik dirvožemiui, bet ir savininko kišenei, nes jis beveik nieko nekainuoja, tereikia įsigyti kompostavimui skirtą dėžę arba kibirą. Be viso to, kompostavimas ryškiai sumažina į sąvartyną išvežamų buitinių šiukšlių kiekį, tad toks atliekų tvarkymo būdas yra naudingas mūsų planetai.

Kur kompostuoti?

Prieš renkant kompostavimui skirtą vietą, verta žinoti svarbiausias sąlygas reikalingas kompostui. Būtinos sąlygos efektyviam biologiškų atliekų tvarkymui užtikrinti – pakilusi temperatūra bei deguonies ir drėgmės balansas. Efektyviausiai procesas vyksta, kai temperatūra krūvoje yra +40 ir +70 °C, o drėgmės lygis turėtų būti aukštesni nei minimalus (minimalus lygis yra 12-15%), rekomenduojamas – 60-70%. Kalbant apie deguonį, svarbu žinoti, kad esant mažam deguonies kiekiui kompostavimo procesas labai sulėtėja. Siekiant išlaikyti deguonies ir drėgmės balansą, patariama kompostą palaistyti ir papurenti.

Ieškant vietos komposto dėžei ar krūvai, patariamą ją rinktis kiek toliau nuo namo, tam puikiai tinka daržas arba sodo kampas. Kompostavimui yra reikalinga šiluma, bet reikėtų vengti tiesioginės saulės, tad geriausia vieta – po medžiu, kuris vasarą kompostui suteiktų pavėsį.

Kompostuoti galima ir gyvenant bute. Šiandien galima rinktis iš estetiškai atrodančių, įvairiausio dizaino kompostavimui skirtų dėžių, kuriose yra įmontuoti medžio anglies filtrai, kurie apsaugo nuo nemalonių kvapų.

Ką kompostuoti, o ko ne?

Kompostuoti galima bet kokios organinės medžiagos. Tai reiškia, kad kompostavimui puikiai tinka augalinės atliekos: vaisių ir daržovių lupenos, kavos tirščiai, arbatos pakeliai, riešutų bei kiaušinių lukštai. Taip pat tinka įvairiausios sodo ir daržo atliekos: lapai, žolė, šienas. Beje, kompostavimui tinka ir tokios lengvai sunykstančios atliekos, kaip: popieriaus, kartono gabalėliai, pjuvenos (tačiau jos neturėtų būti dažytos, pavyzdžiui, netinka spalvota spauda).

Kompostuoti negalima sintetinių, biologiškai neskaidžių medžiagų. Į kompostą jokiu būdu negalima mesti: stiklo, audinių, vaistų, plastiko, metalo, žurnalinio popieriaus. Nepatariama kompostuoti tokių maisto medžiagų, kaip: mėsa, pieno produktai. Taip pat nedera į komposto dėžę ar krūvą mesti piktžolių, nebent jos yra specialiai paruoštos. Beje, kompostavimui netinka naminių gyvūnų išmatos, nes kačių ir šunų išmatos dažnai kaupia ligas bei įvairius parazitus.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

10 būdų, kaip panaudoti maistinės sodos miltelius darže bei buityje

Sodos miltelių pritaikymo būdų buityje yra iš tiesų nemažai, pristatome 10 būdų, kaip juos panaudoti namuose bei darže.

5 didžiausios mulčiavimo klaidos (3)

Mulčiavimas yra agrotechnikos būdas, kuriuo darže ar sode yra bandoma atkartoti natūraliai miško paklotėje vykstančius procesus. Mulčiavimo metu dirvožemio paviršius yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis, kurios maitina bei apsaugo dirvą. Kad šis agrotechnikos būdas būtų veiksmingas, reikia vengti dažnai pasitaikančių mulčiavimo klaidų.

Svarbūs rudens pradžios darbai darže

Įžengus į paskutinįjį vasaros mėnesį, norom nenorom kyla mintys apie artėjantį rudenį. Rudens pradžia daržininkams yra itin intensyvus metas: derliaus nurinkimą seka dirvožemio tvarkymas, taip pat kai kurių kultūrų sėjimas prieš žiemą. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime darbus, kuriuos darže reikėtų nuveikti rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.

Kaip panaudoti kavos tirščius sodininkystėje? (1)

Dažnas iš mūsų per dieną išgeria daugiau nei vieną puodelį kavos. Po tokio gardaus karšto gėrimo puodelio, kavos tirščiais paprasčiausiai atsikratome. Tačiau ar žinojote, kad šios virtuvės atliekos yra puikios trąšos kambariniams bei darže augantiems augalams?

Bulvių ligos bei kenkėjai – ką reikėtų žinoti? (7)

Nesvarbu ar turite nedidelį bulvių plotą prie nuosavo namo, ar esate didelio lauko savininkas, bulves ligos ir kolorado vabalai puola kasmet. Šiltomis ir sausomis vasaromis bulvienojus atakuoja kolorado vabalai, o vėsiomis ir drėgnomis vasaromis padidėja ligų rizika. Kviečiame plačiau susipažinti su bulvių ligomis, kenkėjais bei kovos būdais, kurie padės atsilaikyti prieš juos.

Pavojingieji Sosnovskio barščiai: kaip juos naikinti (30)

Sosnovskio barščiai (lot. Heracleum sosnowskyi) – gražūs, bet labai pavojingi augalai. Šios sparčiai plintančios, invazinės piktžolės daro žalą ne tik išstumdamos vietines augmenijos rūšis, bet ir dėl visose savo dalyse kaupiamo labai stipraus alergeno (furanokumarino) yra pavojingos žmogaus sveikatai. Tad kaip naikinti šias grėsmingas piktžoles?

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode? (46)

Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.

Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti (8)

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti? (17)

Baltasparniai – vos pastebi, bet labai įkyrūs šiltnamio kenkėjai, kuriais atsikratyti nėra itin lengvas uždavinys. Būdami visai nedideli, dėl savo vislumo, jie gali augalams padaryti nemažai žalos. Pristatome kelis būdus, kurie padės atsikratyti šiais šiltnamio įsibrovėliais.

Kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo? (3)

Kompostas – puiki priemonė dirvos struktūrai gerinti bei padėti jai atgauti gyvybines jėgas. Tačiau netinkamai paruoštas ir blogai prižiūrimas kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir prikviesti nepageidaujamus svečius (kirmėles, laukines peles, žiurkes, mašalus). Tad kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo?