Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.
© Shutterstock

Prieš pradėdami nuspręskite, ką darysite su šiltnamio žeme

Jeigu jau keletą metų iš eilės žemės šiltnamyje nepildėte kompostu, jos nekeitėte, jeigu pastebėjote, kad derlius vis mažesnis, pasikartoja tos pačios ligos ar kenkėjai – laikas pakeisti žemę. Tada reikės nukasti apie 10 cm žemės ir atnešti čia naujos.

Jeigu jūsų šiltnamyje dar tik pirmas ar antras sezonas, jeigu žemę vis pagerinate – tada užteks profilaktinio pasiruošimo žiemai ritualo. Skaitykite toliau.

1. Gerai sulaistykite žemę

Nokstant pomidorams, nereikia laistyti jų gausiai ir dažnai. Dar geriau, jeigu esate įsirengę kapiliarinę laistymo sistemą. Tačiau tai reiškia, kad žemė kiek drėgnesnė tik toje vietoje, kur augo sodinukas. O visur kitur ji – sausut sausutėlė. Todėl pirmas darbas – dosniai sulaistyti visą žemę.

Mūsų tikslas – kad dirvožemis būtų kuo artimesnis natūraliam. Palankioje terpėje gyvuoja įvairūs mikroorganizmai, grybeliai, erkutės, sliekai ir galybė kitokių smulkių organizmų, kurie reikalingi sveikam dirvos balansui. Išsausėjusiose žemėje nesukuriamos pakankamos sąlygos tam.

Mes laistėme šiltnamį parą laiko. Kai po to žemę purenome su šakėmis, pamatėme, kad tikrai galėjome laistyti dar ilgiau, nes žemė dar nebuvo pakankamai įgėrusi vandens (žiūrėkite videoreportažą žemiau).

Net tiems, kurie žiemai planuoja šiltnamį nudengti, vis tiek patarčiau pabaigus sezoną gerai sulaistyti žemę.

2. Pašalinkite visas virves, pagaliukus ir kitas pagalbines priemones

Tai reikalinga ne dėl grožio, o dėl šiltnamio higienos. Gryname ore ligų pradai ir kenkėjai išsiblaško, susimaišo, išgyventi jiems sunkiau. Šiltnamyje paprastai auginamos 2-3 rūšys daržovių, ir jos nuolat tos pačios. Todėl ligų ir kenkėjų tikimybė šiltnamyje gerokai didesnė negu lauke. Be to, ir žiemoti čia patogu. Pašalinkite visur nebereikalingus kuolelius, virveles, augalų etiketes, juosteles, kartu išnešite patogius „žiemojimo būstus“ kenkėjams ir ligoms.

3. Išneškite laistymo sistemą

Atsargiai ištraukite visus kuolelius ir išneškite laistymo sistemos žarneles. Viską kruopščiai išplaukite, išdžiovinkite ir pasidėkite kitiems metams.

Likusius augalus taip pat išraukite. Mūsų šiltnamyje prie pomidorų augo serenčiai – jie atliko kenkejų atbaidymo funkciją. Be to, gražiai žydėjo visą vasarą. O dabar, padėkoję jiems už pagalbą, serenčius taip pat išrauname. Kai kas serenčius sukapoja ir jų žaliąją masę perkasa su žeme šiltnamyje, nes serenčiai turi dezinfekuojančių savybių.

Tačiau dabar dar neišnešame mulčio – paliekame jį vėlesniam darbų etapui.

4. Sutvarkykite automatinius langelius

Specialūs šiltnamio langeliai atsidaro automatiškai, kai yra poreikis vėdinimui. Ir užsidaro tada, kai jau nebereikia to daryti. Ar reikia vėdinti šiltnamį žiemą? Ne, nereikia. Todėl sutvarkome mechanizmą jau dabar. Instrukcijoje tikrai rasite, kokią detalę reikia nuimti. Pasižiūrėkite ir žemiau esantį videoreportažą. Veiksmas labai paprastas ir greitas, tačiau labai svarbus.

Stipriau papūtus vėjui, langelis gali pradėti darinėtis pats, skleisti bildesį. Todėl po to galite pritvirtinti jį su paprasta gumele, kad nuo šiol šaltąjį sezoną langelis būtų tvirtai uždarytas.

5. Išplaukite šiltnamio sieneles

Planuojantys polietileninio šiltnamio plėvelę keisti, šitą punktą gali praleisti. O jei pas jus šiltnamis su polikarbonatine danga, praplauti sieneles reikia.

Su kuo tai daryti? Mes naudojome paprastą atskiestą indų ploviklį. Jei norite ko nors efektyvaus, bet natūralesnio, ieškokite ploviklių su probiotikais. Galite pasirūpinti ir specialiomis priemonėmis: pasiklauskite artimiausiame sodo prekių centre dezinfekuojančių ploviklių, skirtų šiltnamiui. Nebūtinai jie bus visiškai sintetiniai – gali būti pagaminti ir augalų ištraukų pagrindu. Atkreipkite dėmesį, ar turėjote šiemet bėdų su kenkėjais, ar su ligomis – tai skirtingos grupės, ir priemonės tam yra skirtingos. Atitinkamai pasirinkite specializuotą priemonę.

Ypatingiems atvejams naudojama sieros dūmadėžė – tačiau žinokite, kad ji nužudo ir blogus, ir gerus. Todėl tai priemonė tikrai išskirtiniams atvejams. Be to, ženkliai paskatina metalinių konstrukcijų rūdijimą, todėl polikarbonatiniams šiltnamiams su metalinėmis konstrukcijomis išvis nesiūlyčiau.

O dabar čiumpam purškiklį, pripilam ploviklio ir vandens, supurškiam šiltnamio sieneles ir puolam valyti. Patogiausia naudoti langų valymui skirtus šepečius. Tegul suputoja visas šiltnamis! Jokiu būdu neužmirškite sujungimų, bėgelių, mažų detalių – tokiose vietelėse mėgsta pasislėpti ir žiemoti kenkėjai. Vėliau viską nuplaukite vandens srove.

6. Išneškite mulčią

Tik dabar išneškite mulčią. Jei būtumėt padarę tą anksčiau, plaunant reiktų klampoti po drėgną žemę. Dabar gerokai patogiau: šiltnamį nuplovę, galite sutvarkyti ir mulčią.

Įvažiuokite su karučiu tiesiai į vidų ir sugrėbkite visą. Jį reikia išvežti. Knygose jums būtų parašyta, kad šį mulčią reikia sudeginti, bet juk negalima dabar laužo užsikurti bet kur ir bet kada. Todėl jeigu turite galimybę, išvežkite į tolimesnį kampą ir sukraukite atskirą krūvą, nemeskite į bendrą kompostą.

Kursuose dažnai mūsų klausia, ar tikrai nereikia mulčio palikti žiemoti šiltnamyje. Atsakydami grįžtame prie anksčiau išsakytos minties – šiltnamyje esančios sąlygos skiriasi nuo tų, kurios yra lauke. Kadangi sveiką natūralų balansą sukurti čia ypač sunku, nepaliekame kovos su kenkėjais savieigai. Todėl ir mulčią, kuris yra ir įvairių kenkėjų bei ligų pradų buvimo vieta, išnešame.

7. Pasėkite sideratines kultūras

Turim švarų šiltnamį ir pliką žemę – o žiema dar ne ant nosies. Ką daryti? Sėkite sideratines kultūras (dar vadinamas žaliosiomis trąšomis), pavyzdžiui, garstyčias. Šiuo veiksmu nušaunam kelis zuikius iškart.

Viena vertus, nepaliekam nualintos, plikos žemės. Kitas vertus, ne tik pamaitinam dirvą, bet ir dezinfekuojam ją natūraliu būdu. Garstyčios greitai užauga, o tada jų žalioji masė, perkasta su žemėmis, atiduoda sukauptas maisto medžiagas dirvožemiui. Garstyčios ne tik pamaitins dirvą, bet ir pagerins jos struktūrą dėl gilyn besiraizgančių savo šaknų.

Jeigu pasėjote vėlai ir iki žiemos vos spėjo sudygti, palikite jas tiesiog kaip yra. Jaunos garstyčios labai liaunos, jos greitai suyra ir atiduoda daug azoto į dirvą. Brandesnės pradeda medėti (stiebai pasidaro kietesni), todėl irimo procesas pailgėja. Dėl to rekomenduojama garstyčias, jau kraunančias žiedus, bet dar nepražydusias, nupjauti ir įterpti į dirvą. Tada suspės suirti iki pavasario, kartu atiduodamos gerą azoto, fosforo ir kalio derinį.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.

Rudeninis dirvožemio kalkinimas: kuo tai naudinga? (1)

Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.

Žieminiai česnakai: kaip jų pasisodinti? (13)

Česnakai – itin vertinga daržovė, kuri savo sudėtyje turi nemažai eterinių aliejų. Eteriniai aliejai šiai daržovei suteikia ne tik stiprų kvapą, bet ir veikia kaip antiseptikai. Pirmoji spalio pusė yra geras metas žieminių česnakų sodinimui. Tad kaip jų pasisodinti?

Spalio mėnuo: kokius darbus reikia nudirbti darže?

Nuėmus didžiąją dalį derliaus, atrodytų, kad pagaliau darbų darže smarkiai sumažės, bet nereikia apsigauti. Spalis – rudens mėnuo, kurio metu laukia netrumpas darbų sąrašas.

Rudeninis derlius: kaip paruošti daržoves žiemai?

Rudens pradžia – derliaus nuėmimo metas, daržininkai šiuo metu pagaliau gali įvertinti visos vasaros sunkaus darbo vaisius. Geru daržovių derliumi bus galima džiaugtis ilgai, jei tinkamai paruošite daržoves žiemai. Tad kaip reikia laikyti populiariausias daržoves per žiemą?

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.

Kompostavimo ypatybės vėstant orams

Kompostavimas – ekologiškas būdas pasigaminti trąšų savo daržui bei sodui, tvarkant žaliąsias atliekas, kurių rudenį susikaupia tikrai nemažai: įvairūs augmenijos likučiai, supuvę sodo vaisiai, nukritę lapai, nukarpytos šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kompostavimo procesui yra reikalinga šiluma, todėl šaltuoju sezonu šis procesas sulėtėja. Tačiau yra būdų, kuriuos pasitelkus, šilumą komposto krūvoje galima išlaikyti ilgiau.