Hidroponika – sodininkavimas be grunto

 (29)
Žmonės, kurie nori džiaugtis savo užaugintomis šviežiomis daržovėmis ir žalėsiais ne tik šiltuoju sezonu, turi galimybę derliumi didžiuotis visus metus hidroponikos pagalba. Hidroponika - augalų auginimas, kuris nereikalauja grunto, o vietoj jo naudoja deguonimi bei maistinėmis medžiagomis praturtintą vandenį. Kviečiame plačiau susipažinti su šiuo augalų auginimo būdu, jam reikalinga įranga bei trąšomis.
© Shutterstock

Dirvožemis nereikalingas

Hidroponika ypatingas augalų auginimo būdas, kurio išskirtinumą lemia iš daržininkystės pašalintas svarbiausias elementas dirva. Žemę hidroponikos procese pakeičia vanduo, tad šis augalų auginimo būdas yra kur kas “švaresnis”, nereikalaujantis nuolatinės priežiūros (nereikia ravėti žemės, jos laistyti). Šis būdas ypač tinka žmonės gyvenantiems mieste, turintiems ribotą žemės plotą arba turintiems dirvožemį, kuris yra nederlingas. Hidroponinį daržą galima įsirengti po atviru dangumi, šiltnamyje, oranžerijoje arba balkone, svarbiausia – pakankamas apšvietimas, stabili temperatūra bei drėgmė. Tradicinėje daržininkystėje augalai visų naudingųjų medžiagų gauna iš dirvožemio, o hidroponiniame darže tą pačią funkciją atlieka vanduo, todėl mineralai ir kitos naudingosios medžiagos turi būti ištirpinamos jame. Šis būdas, kai augalų šaknys yra tiesiogiai panardinamos į vandens ir maisto medžiagų tirpalą be substrato yra gerai žinomas, bet ne vienintelis hidroponinio auginimo būdas, egzistuoja daugybė kitų šio metodo variacijų, kuriose gali būti naudojamos tokios substrato medžiagos, kaip: žvyras, medžio pjuvenos, kiminų samanos, hidrogelis ir t.t..

Hidroponikos privalumai

Hidroponikos privalumų yra tikrai ne vienas. Tokiu būdu auginant augalus yra naudojami specialūs prietaisai, kuriais galima nustatyti augalams reikalingų medžiagų kiekį, o tai reiškia, kad augalai gauna visas reikalingas medžiagas optimaliais kiekiais. Rezultatas lengvai pastebimas: augalai auga greičiau, yra sveikesni, o derlius – didesnis. Kadangi hidroponikai yra nereikalingas gruntas, o augalai nepritrūksta vandens ar maistinių medžiagų, derliumi galima džiaugtis visus metus. Augalai tokiu būdu auga ne tik greičiau, bet ir trąšų jiems reikia kur kas mažiau, nes augalai viską pasiima tiesiogiai šaknimis iš vandens. Taip pat yra išvengiama ligų bei kenkėjų, kurių vystimuisi ir dauginimuisi yra būtina dirva.

Hidroponika – sodininkavimas be grunto
© Shutterstock

Hidroponikos įrenginio įrengimas

Hidroponiniai įrengimai yra skirti auginti augalus tiek po atviru dangumi, tiek šiltnamyje. Hidroponikos įtaisas susideda iš šių pagrindinių dalių: indo, rezervuaro, vandens siurblio, laikmačio, akvariumams skirtos oro pompos, prisotinančios maitinamąjį tirpalą deguonimi, ir šviesos šaltinio (daugiau informacijos apie tai, kaip įsirengti hidroponinį daržą, skaitykite čia). Įrengus įrengimą į indo vidų supilamas substratas, tuomet pilamas maitinamasis tirpalas ir galų gale dalis augalo šaknų yra panardinamos į tirpalą taip, kad nepritrūktų deguonies.

Hidroponikai skirtos trąšos

Visos trąšos (tiek hidroponikai skirtos trąšos, tiek dirvožemyje auginamiems augalams skirtos trąšos) savo sudėtyje turi tris būtinas augalų augimui medžiagas – azotą, kalį ir fosforą. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad hidroponinių trąšų sudėtyje yra tinkamas visų būtiniausių maisto medžiagų ir mikroelementų kiekis. Hidroponiniam auginimui skirtos maisto medžiagos paprastai yra grynesnės, turi mažiau priemaišų, todėl yra stabilesnės, tirpesnės bei lengviau absorbuojamos augalų. Hidroponinėse trąšose maisto medžiagos yra iš karto paruoštos naudoti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.

Kompostavimo ypatybės vėstant orams

Kompostavimas – ekologiškas būdas pasigaminti trąšų savo daržui bei sodui, tvarkant žaliąsias atliekas, kurių rudenį susikaupia tikrai nemažai: įvairūs augmenijos likučiai, supuvę sodo vaisiai, nukritę lapai, nukarpytos šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kompostavimo procesui yra reikalinga šiluma, todėl šaltuoju sezonu šis procesas sulėtėja. Tačiau yra būdų, kuriuos pasitelkus, šilumą komposto krūvoje galima išlaikyti ilgiau.

Rugsėjo mėnesio darbai darže bei sode

Atkeliavęs ruduo atneša įvairius pokyčius tiek į gamtos, tiek į žmogaus gyvenimą. Kalbant apie daržininkystę bei sodininkystę, ruduo paprastai reiškia, kad vienus darbus keičia kiti nemažiau svarbūs darbai. Tad kokie yra pagrindiniai rugsėjo darbai darže bei sode?

7 komponentai, kurių negalima mesti į komposto krūvą (4)

Kompostavimas – nuostabus procesas: jis padeda sumažinti atliekų kiekį šiukšlių konteineriuose, o mūsų sodai ir daržai gauna naudingų medžiagų.

Kokias daržoves galima sodinti rudenį?

Iki rudens liko vos kelios dienos, bet tai nereiškia, kad šiais metais nieko nebegalite pasodinti savo darže. Ruduo yra tinkamas metas šalčiams atsparių augalų sodinimui. Rugsėjis ir net spalio pradžia Lietuvoje yra pakankamai šilti, kad augalai spėtų įsišaknyti. Beje, kai kurių augalų sodinimas po vasaros įšilusioje dirvoje gali būti netgi veiksmingesnis nei pavasarį, kai dirva dar yra nespėjusi įšilti. Tad ką galima sodinti rudenį?

Dirvožemio priežiūra nuėmus derlių

Atėjus rudeniui, nuėmus pagrindinį derlių ir džiaugiantis jo vaisiais, pagaliau galima atsikvėpti nuo nuolatinių darbų darže ir šiltnamyje. Kita vertus, jeigu norite džiaugtis gausiu ir kokybišku derliumi kitais metais, reikia dar visai neaptingti ir neužmiršti pasirūpinti dirvožemiu.

10 būdų, kaip panaudoti maistinės sodos miltelius darže bei buityje

Sodos miltelių pritaikymo būdų buityje yra iš tiesų nemažai, pristatome 10 būdų, kaip juos panaudoti namuose bei darže.

5 didžiausios mulčiavimo klaidos (3)

Mulčiavimas yra agrotechnikos būdas, kuriuo darže ar sode yra bandoma atkartoti natūraliai miško paklotėje vykstančius procesus. Mulčiavimo metu dirvožemio paviršius yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis, kurios maitina bei apsaugo dirvą. Kad šis agrotechnikos būdas būtų veiksmingas, reikia vengti dažnai pasitaikančių mulčiavimo klaidų.

Svarbūs rudens pradžios darbai darže

Įžengus į paskutinįjį vasaros mėnesį, norom nenorom kyla mintys apie artėjantį rudenį. Rudens pradžia daržininkams yra itin intensyvus metas: derliaus nurinkimą seka dirvožemio tvarkymas, taip pat kai kurių kultūrų sėjimas prieš žiemą. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime darbus, kuriuos darže reikėtų nuveikti rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje.