Hidroponika – sodininkavimas be grunto

 (29)
Žmonės, kurie nori džiaugtis savo užaugintomis šviežiomis daržovėmis ir žalėsiais ne tik šiltuoju sezonu, turi galimybę derliumi didžiuotis visus metus hidroponikos pagalba. Hidroponika - augalų auginimas, kuris nereikalauja grunto, o vietoj jo naudoja deguonimi bei maistinėmis medžiagomis praturtintą vandenį. Kviečiame plačiau susipažinti su šiuo augalų auginimo būdu, jam reikalinga įranga bei trąšomis.
© Shutterstock

Dirvožemis nereikalingas

Hidroponika ypatingas augalų auginimo būdas, kurio išskirtinumą lemia iš daržininkystės pašalintas svarbiausias elementas dirva. Žemę hidroponikos procese pakeičia vanduo, tad šis augalų auginimo būdas yra kur kas “švaresnis”, nereikalaujantis nuolatinės priežiūros (nereikia ravėti žemės, jos laistyti). Šis būdas ypač tinka žmonės gyvenantiems mieste, turintiems ribotą žemės plotą arba turintiems dirvožemį, kuris yra nederlingas. Hidroponinį daržą galima įsirengti po atviru dangumi, šiltnamyje, oranžerijoje arba balkone, svarbiausia – pakankamas apšvietimas, stabili temperatūra bei drėgmė. Tradicinėje daržininkystėje augalai visų naudingųjų medžiagų gauna iš dirvožemio, o hidroponiniame darže tą pačią funkciją atlieka vanduo, todėl mineralai ir kitos naudingosios medžiagos turi būti ištirpinamos jame. Šis būdas, kai augalų šaknys yra tiesiogiai panardinamos į vandens ir maisto medžiagų tirpalą be substrato yra gerai žinomas, bet ne vienintelis hidroponinio auginimo būdas, egzistuoja daugybė kitų šio metodo variacijų, kuriose gali būti naudojamos tokios substrato medžiagos, kaip: žvyras, medžio pjuvenos, kiminų samanos, hidrogelis ir t.t..

Hidroponikos privalumai

Hidroponikos privalumų yra tikrai ne vienas. Tokiu būdu auginant augalus yra naudojami specialūs prietaisai, kuriais galima nustatyti augalams reikalingų medžiagų kiekį, o tai reiškia, kad augalai gauna visas reikalingas medžiagas optimaliais kiekiais. Rezultatas lengvai pastebimas: augalai auga greičiau, yra sveikesni, o derlius – didesnis. Kadangi hidroponikai yra nereikalingas gruntas, o augalai nepritrūksta vandens ar maistinių medžiagų, derliumi galima džiaugtis visus metus. Augalai tokiu būdu auga ne tik greičiau, bet ir trąšų jiems reikia kur kas mažiau, nes augalai viską pasiima tiesiogiai šaknimis iš vandens. Taip pat yra išvengiama ligų bei kenkėjų, kurių vystimuisi ir dauginimuisi yra būtina dirva.

Hidroponika – sodininkavimas be grunto
© Shutterstock

Hidroponikos įrenginio įrengimas

Hidroponiniai įrengimai yra skirti auginti augalus tiek po atviru dangumi, tiek šiltnamyje. Hidroponikos įtaisas susideda iš šių pagrindinių dalių: indo, rezervuaro, vandens siurblio, laikmačio, akvariumams skirtos oro pompos, prisotinančios maitinamąjį tirpalą deguonimi, ir šviesos šaltinio (daugiau informacijos apie tai, kaip įsirengti hidroponinį daržą, skaitykite čia). Įrengus įrengimą į indo vidų supilamas substratas, tuomet pilamas maitinamasis tirpalas ir galų gale dalis augalo šaknų yra panardinamos į tirpalą taip, kad nepritrūktų deguonies.

Hidroponikai skirtos trąšos

Visos trąšos (tiek hidroponikai skirtos trąšos, tiek dirvožemyje auginamiems augalams skirtos trąšos) savo sudėtyje turi tris būtinas augalų augimui medžiagas – azotą, kalį ir fosforą. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad hidroponinių trąšų sudėtyje yra tinkamas visų būtiniausių maisto medžiagų ir mikroelementų kiekis. Hidroponiniam auginimui skirtos maisto medžiagos paprastai yra grynesnės, turi mažiau priemaišų, todėl yra stabilesnės, tirpesnės bei lengviau absorbuojamos augalų. Hidroponinėse trąšose maisto medžiagos yra iš karto paruoštos naudoti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.

Rudeninis dirvožemio kalkinimas: kuo tai naudinga? (1)

Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.

Žieminiai česnakai: kaip jų pasisodinti? (13)

Česnakai – itin vertinga daržovė, kuri savo sudėtyje turi nemažai eterinių aliejų. Eteriniai aliejai šiai daržovei suteikia ne tik stiprų kvapą, bet ir veikia kaip antiseptikai. Pirmoji spalio pusė yra geras metas žieminių česnakų sodinimui. Tad kaip jų pasisodinti?

Spalio mėnuo: kokius darbus reikia nudirbti darže?

Nuėmus didžiąją dalį derliaus, atrodytų, kad pagaliau darbų darže smarkiai sumažės, bet nereikia apsigauti. Spalis – rudens mėnuo, kurio metu laukia netrumpas darbų sąrašas.

Rudeninis derlius: kaip paruošti daržoves žiemai?

Rudens pradžia – derliaus nuėmimo metas, daržininkai šiuo metu pagaliau gali įvertinti visos vasaros sunkaus darbo vaisius. Geru daržovių derliumi bus galima džiaugtis ilgai, jei tinkamai paruošite daržoves žiemai. Tad kaip reikia laikyti populiariausias daržoves per žiemą?

Grikiai: kodėl jų lukštai yra itin tinkami mulčiavimui?

Mulčiavimas, procesas kurio metu dirvos paviršiaus yra padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis, šiandien darosi vis populiaresnis. Daržininkystėje ir sodininkystėje mulčiavimui gali būti naudojamos įvairiausios organinės atliekos iš aplinkos: apvytinta nupjauta žolė, šiaudai, lapai, pjuvenos. Toks mulčias dirvą apsauga nuo temperatūros svyravimų, kenkėjų ir yra subalansuotas augalų mitybos šaltinis. Šioje publikacijoje plačiau aptarsime kiek netikėtą mulčią – grikių lukštus.

Kaip paruošti šiltnamį kitam sezonui? (2)

Rudens pradžia – pats geriausias metų laikas galvoti apie šiltnamį. Tiems, kurie jo neturi, tai metas suskubti, jį įsigyti ir paruošti pavasario sezonui iš anksto, o jei jūsų kieme ar sodyboje jau puikuojasi šiltnamis – tai yra metas jam atsidėkoti už šiųmetinį derlių paruošiant jį kitam sezonui. Pasiteiravome ekspertų, kaip reikia pasirūpinti šiltnamiu nuėmus derlių.

Kompostavimo ypatybės vėstant orams

Kompostavimas – ekologiškas būdas pasigaminti trąšų savo daržui bei sodui, tvarkant žaliąsias atliekas, kurių rudenį susikaupia tikrai nemažai: įvairūs augmenijos likučiai, supuvę sodo vaisiai, nukritę lapai, nukarpytos šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Kompostavimo procesui yra reikalinga šiluma, todėl šaltuoju sezonu šis procesas sulėtėja. Tačiau yra būdų, kuriuos pasitelkus, šilumą komposto krūvoje galima išlaikyti ilgiau.