Hidroponika – sodininkavimas be grunto

 (29)
Žmonės, kurie nori džiaugtis savo užaugintomis šviežiomis daržovėmis ir žalėsiais ne tik šiltuoju sezonu, turi galimybę derliumi didžiuotis visus metus hidroponikos pagalba. Hidroponika - augalų auginimas, kuris nereikalauja grunto, o vietoj jo naudoja deguonimi bei maistinėmis medžiagomis praturtintą vandenį. Kviečiame plačiau susipažinti su šiuo augalų auginimo būdu, jam reikalinga įranga bei trąšomis.
© Shutterstock

Dirvožemis nereikalingas

Hidroponika ypatingas augalų auginimo būdas, kurio išskirtinumą lemia iš daržininkystės pašalintas svarbiausias elementas dirva. Žemę hidroponikos procese pakeičia vanduo, tad šis augalų auginimo būdas yra kur kas “švaresnis”, nereikalaujantis nuolatinės priežiūros (nereikia ravėti žemės, jos laistyti). Šis būdas ypač tinka žmonės gyvenantiems mieste, turintiems ribotą žemės plotą arba turintiems dirvožemį, kuris yra nederlingas. Hidroponinį daržą galima įsirengti po atviru dangumi, šiltnamyje, oranžerijoje arba balkone, svarbiausia – pakankamas apšvietimas, stabili temperatūra bei drėgmė. Tradicinėje daržininkystėje augalai visų naudingųjų medžiagų gauna iš dirvožemio, o hidroponiniame darže tą pačią funkciją atlieka vanduo, todėl mineralai ir kitos naudingosios medžiagos turi būti ištirpinamos jame. Šis būdas, kai augalų šaknys yra tiesiogiai panardinamos į vandens ir maisto medžiagų tirpalą be substrato yra gerai žinomas, bet ne vienintelis hidroponinio auginimo būdas, egzistuoja daugybė kitų šio metodo variacijų, kuriose gali būti naudojamos tokios substrato medžiagos, kaip: žvyras, medžio pjuvenos, kiminų samanos, hidrogelis ir t.t..

Hidroponikos privalumai

Hidroponikos privalumų yra tikrai ne vienas. Tokiu būdu auginant augalus yra naudojami specialūs prietaisai, kuriais galima nustatyti augalams reikalingų medžiagų kiekį, o tai reiškia, kad augalai gauna visas reikalingas medžiagas optimaliais kiekiais. Rezultatas lengvai pastebimas: augalai auga greičiau, yra sveikesni, o derlius – didesnis. Kadangi hidroponikai yra nereikalingas gruntas, o augalai nepritrūksta vandens ar maistinių medžiagų, derliumi galima džiaugtis visus metus. Augalai tokiu būdu auga ne tik greičiau, bet ir trąšų jiems reikia kur kas mažiau, nes augalai viską pasiima tiesiogiai šaknimis iš vandens. Taip pat yra išvengiama ligų bei kenkėjų, kurių vystimuisi ir dauginimuisi yra būtina dirva.

Hidroponika – sodininkavimas be grunto
© Shutterstock

Hidroponikos įrenginio įrengimas

Hidroponiniai įrengimai yra skirti auginti augalus tiek po atviru dangumi, tiek šiltnamyje. Hidroponikos įtaisas susideda iš šių pagrindinių dalių: indo, rezervuaro, vandens siurblio, laikmačio, akvariumams skirtos oro pompos, prisotinančios maitinamąjį tirpalą deguonimi, ir šviesos šaltinio (daugiau informacijos apie tai, kaip įsirengti hidroponinį daržą, skaitykite čia). Įrengus įrengimą į indo vidų supilamas substratas, tuomet pilamas maitinamasis tirpalas ir galų gale dalis augalo šaknų yra panardinamos į tirpalą taip, kad nepritrūktų deguonies.

Hidroponikai skirtos trąšos

Visos trąšos (tiek hidroponikai skirtos trąšos, tiek dirvožemyje auginamiems augalams skirtos trąšos) savo sudėtyje turi tris būtinas augalų augimui medžiagas – azotą, kalį ir fosforą. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad hidroponinių trąšų sudėtyje yra tinkamas visų būtiniausių maisto medžiagų ir mikroelementų kiekis. Hidroponiniam auginimui skirtos maisto medžiagos paprastai yra grynesnės, turi mažiau priemaišų, todėl yra stabilesnės, tirpesnės bei lengviau absorbuojamos augalų. Hidroponinėse trąšose maisto medžiagos yra iš karto paruoštos naudoti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Pavojingieji Sosnovskio barščiai, kaip juos naikinti (25)

Sosnovskio barščiai (lot. Heracleum sosnowskyi) – gražūs, bet labai pavojingi augalai. Šios sparčiai plintančios, invazinės piktžolės daro žalą ne tik išstumdamos vietines augmenijos rūšis, bet ir dėl visose savo dalyse kaupiamo labai stipraus alergeno (furanokumarino) yra pavojingos žmogaus sveikatai. Tad kaip naikinti šias grėsmingas piktžoles?

Šliužai: kaip kontroliuoti jų kiekį savo sode? (33)

Šliužai – drėgmę ir tankią augmeniją mėgstantys pilvakojai moliuskai, kuriems drėgni, lietingi orai yra itin palankūs. Gausus šių kenkėjų būrys darže gali pridaryti nemažai žalos jame augantiems kopūstams, salotoms, burokėliams bei kitoms daržovėms. Pristatome kelis būdus, kaip kontroliuoti šliužų kiekį savo sode.

Pomidorų ligos ir kaip jų išvengti (8)

Niekas nenuginčys, kad savame darže užauginti pomidorai yra kur kas geresnio skonio bei kvapo nei parduotuvėje pirkti, tačiau reikia pabrėžti, kad šie augalai reikalauja nemažai dėmesio. Tam, kad galėtumėte džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, pravartu žinoti kokiomis ligomis šie augalai dažniausiai serga ir kaip jų išvengti.

Šiltnamio įsibrovėliai – baltasparniai: kaip su jais kovoti? (17)

Baltasparniai – vos pastebi, bet labai įkyrūs šiltnamio kenkėjai, kuriais atsikratyti nėra itin lengvas uždavinys. Būdami visai nedideli, dėl savo vislumo, jie gali augalams padaryti nemažai žalos. Pristatome kelis būdus, kurie padės atsikratyti šiais šiltnamio įsibrovėliais.

Kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo? (3)

Kompostas – puiki priemonė dirvos struktūrai gerinti bei padėti jai atgauti gyvybines jėgas. Tačiau netinkamai paruoštas ir blogai prižiūrimas kompostas gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir prikviesti nepageidaujamus svečius (kirmėles, laukines peles, žiurkes, mašalus). Tad kokių priemonių imtis, kad komposto dėžė neskleistų blogo kvapo?

Kaip gelbėti augalus nuo amarų? (60)

Amarai – vienas dažniausių soduose bei daržuose aptinkamų kenkėjų. Tai nedideli, itin vislūs, kolonijomis gyvenantys vabzdžiai, kurie daro žalą tiek sodo augalams, tiek darže augančioms daržovėms. Tad kaip gelbėti augalus nuo šių užpuolikų?

Ekspertų patarimai, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę

Žalia, sveika, tvarkingai nupjauta veja yra tikras individualaus namo ar sodybos savininko pasididžiavimas. Atėjus šiltai, lietingai vasarai prasideda intensyvus vejapjovių naudojimo metas. Šių vejos pjovimo prietaisų pasirinkimas šiandieninėje rinkoje iš tiesų nemažas, tad paklausėme ekspertų, į ką atsižvelgti renkantis vejapjovę savo kiemui.

Mulčiavimas: kodėl verta naudoti mulčią savo darže? (7)

Mulčiavimas – agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Tad kokios yra mulčio rūšys bei funkcijos?

Pjuvenų ir drožlių panaudojimas mulčiavimui ir substratams (1)

Pjuvenos gali būti vertingos daržininko pagalbininkės. Būtina sąlyga – medienos pjuvenos bei drožlės turi būti natūralios. Fenolio klijų, lakų, dervų turinčios sintetinės statybinės medžiagos: OSB plokštės, fanera, MPP atliekos visiškai netinka.

Kokie faktoriai nulemia komposto kokybę? (1)

Kompostavimas – labai efektyvus piktžolių, augalų pertekliaus ir maisto likučių utilizavimo būdas. Perpuvęs kompostas vėliau panaudojamas kaip vertinga trąša. Namų ūkyje gaminamo komposto kokybė priklauso nuo tam tikrų faktorių.

3 būdai, kaip įveikti dirvinį asiūklį (23)

Žemėje išaugęs kaip piktžolė – dirvinis asiūklis yra tikras daržininkų galvos skausmas, nes jo naikinimas yra itin sudėtinga užduotis. Šis žolinis augalas pievas paverčia menkavertėmis ir dažnai yra kenksmingomis gyvuliams. Pristatome 3 būdus, kuriuos galima pasitelkti kovojant su šiuo piktu augalu.

Grambuolių lervos darže: kaip jas įveikti? (38)

Paprastasis grambuolys, dar žinomas kaip karkvabalis, yra vienas iš daugelio sodo, daržo, miško kenkėjų. Daržui pats vabzdys nėra itin pavojingas, nemalonumus ir nuostolius kelia grambuolių lervos, dėl savo ilgo vystymosi ciklo bei neapsakomo ėdrumo. Tad kaip kovoti su šiais gyviais?

Ką verta žinoti, jei pradedate kompostuoti (3)

Kompostavimas – žaliųjų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ekologišku būdu, kuriuo ne tik galima pasigaminti organiškų trąšų savo daržui, bet ir taip prisidėti prie aplinkos apsaugos. Norintiems užsiimti šia veikla, pateikiame kelis pagrindinius kompostavimo aspektus, kuriuos verta žinoti prieš pradedant.

Šiltnamis su polikarbonatine danga: pliusai bei minusai (41)

Šiltnamio danga yra ypatingai svarbi jo dalis, kuri daro tiesioginę įtaką šiltnamyje augantiems augalams. Ji lemia tokius šiai sodo konstrukcijai svarbius procesus, kaip: šviesos patekimą, apsaugą nuo UV spindulių, oro laidumą, šilumos sulaikymą ir t.t.. Polikarbonatinė šiltnamio danga, dėl savo atsparumo ir ilgaamžiškumo, yra populiarus pasirinkimas. Kviečiame plačiau susipažinti su šia danga.

Kurmiai – kaip juos atbaidyti? (86)

Ant žalios pievelės atsiradę švieži kurmiarausiai yra gerai pažįstamas ir itin nemalonus vaizdas individualaus namo ar sodybos savininkams. Kurmis – nelaukiamas daržų, gėlynų ir pievų svečias, kuriuo atsikratyti yra gan sudėtinga. Tad kokių priemonių reikėtų imtis, kovojant su šiuo nemaloniu įnamiu?