Gausybė būdų, kaip kovoti su sodą siaubiančiais šliužais

 (4)
Šliužai – mažas, tačiau piktybiškas padaras. Tiesa, vienas jis didelės žalos nepadaro, tačiau sulaukus jų antplūdžio, linksmesni netapsite. Ypač nuo jų nukenčia būsimas derlius. Tačiau ilgametės daržininkystės ir sodininkystės tradicijos leido rasti kelius, kaip kovoti su šliužais. Priemonėmis kaip nuo šių padarų apsaugoti augalus, dalijasi Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos specialistas dr. Rimantas Tamošiūnas.
Gausybė būdų, kaip kovoti su sodą siaubiančiais šliužais
© Fotolia nuotr.

Kenkėjas. Ir sraigės, ir šliužai priskiriami tam pačiam – moliuskų tipui, pilvakojų klasei. Gera žinia ta, kad tik menka dalis iš visų Lietuvoje esančių moliuskų rūšių gyvena šalia žmogaus ir minta jo auginamais augalais. Absoliuti dauguma Lietuvoje aptinkamų pilvakojų moliuskų gyvena, maitinasi, dauginasi savo natūraliose buveinėse – vandens telkiniuose, miškuose – paklotėje ar ant medžių, krūmų, kelmų, pamiškėse, pievose. Net ir dažniau pasitaikančios žmogaus kaimynystėje sraigės – raiboji sraigenė (Cornu aspersum), vynuoginė sraigė (Helix pomatia), baltalūpė dryžė (Cepaea hortensis), taškuotoji arianta (Arianta arbustorum) nėra tokios žalingos, kaip šliužai.

Pačiais pavojingiausiais iš jų yra laikomi dirvašliužinių (Agriolomacidae) šeimai priklausantys šliužai – tinklinis dirvašliužis (Deroceras reticulatum), judrusis dirvašliužis (Deroceras laeve) ir dvi arioninių (Arionidae) šeimai priklausančios invazinės rūšys – rudasis arionas arba smalžys (Arion rufus) bei luzitaninis arionas (smalžys) (Arion lusitanicus). „Lietuvoje yra užfiksuota atvejų, kai masiškai išplitę dirvašliužiai visiškai sunaikino didelius rapso pasėlių plotus. Didžiulę grėsmę tiek žmonių auginamiems augalams, tiek mūsų vietinėms ekosistemoms kelia rudasis, o ypač – luzitaninis smalžiai. Šios rūšys yra pietinių Europos kraštų gyventojai, žmogaus pagalba išplitę po visą Europą. Užregistruoti jų antpuoliai daržuose, kai masiškai nugraužiami beveik visi daržo augalai. Šie gyviai pavojingi ir tuo, kad ekologine prasme yra labai agresyvūs, gali misti ir negyva augaline medžiaga, ir gyvais augalais ir kitų šliužų gaišenomis“, – teigia specialistas.

Požymiai. Kaip atpažinti, kad darže augalus nugraužia šliužai? „Paprastai šliužai maitinasi naktį, kai būna didelis oro drėgnis ir iškrenta rasa. Dieną šliužai paprastai slepiasi tankesniuose augmenijos sąvašynuose, krūmuose, gyvatvorėse ar po įvairiais ant žemės gulinčiais daiktais – lentomis ir panašiai. Todėl būna ne visada paprasta juos pamatyti. Šliužai judėdami palieka po savęs gleivių pėdsaką ir tokį paliktą pėdsaką dažnai galima pamatyti ant augalų stiebų ar lapų, o kartais ir ant grunto. Šliužai augalų lapų, stiebų audiniuose išgraužia netaisyklingas skyles, o jaunus daigus gali visiškai nugraužti ir negrįžtamai pražudyti“,  – pasakoja pašnekovas.

Jis taip pat priduria, kad, atsižvelgiant į šliužų gebėjimą gausiai daugintis, jų visiškai išnaikinti nepavyks jokiais metodais, todėl pagrindinės apsaugos priemonės turėtų būti nukreiptos siekiant apsaugoti jautriausius augalus ar jų dalis – daigus ar jaunus ūglius. Veiksmingiausia apsauga nuo šliužų gali būti užtikrinta derinant eilę įvairių metodų – naudojant tiek ekologiškas, tiek chemines priemones.

Apsaugos priemonės be chemijos

Slėptuvių suradimas. Šliužai dienos metu paprastai būna neaktyvūs ir tūno įvairiose slėptuvėse – po akmenimis, lentomis, nuokritomis ir panašiai. Todėl visų pirma reikia tokias potencialias buveines surasti, kurias įmanoma – pašalinti, o kurių neįmanoma pašalinti – ten statyti gaudykles ar bandyti rinkti mechaniškai. Kuo mažiau bus tinkamų slėpimuisi buveinių, tuo lengviau bus aptikti šliužų sankaupas. Taip pat, jautriausius šliužams augalus sodinti kaip įmanoma toliau nuo tokių buveinių.

Gaudyklės. Galima išdėstyti įvairių tipų gaudykles tose sodo ir daržo vietose, kur didžiausia šliužų antpuolių ar pasireiškimo tikimybė arba aplink jautriausius antpuoliui augalus. Gaudykles galima pirkti sodininkams skirtose parduotuvėse pagamintas pramoniniu būdu arba pasidaryti patiems. „Gaudyklės gali būti įvairios – tai gali būti apversti vazonai ar išskobtų melionų pusės – po jais naktį susirinks daug šliužų, kuriuos dieną reikia surinkti ir sunaikinti. Tai pat gana veiksminga gaudyklė – vidutinio dydžio lentą pakelti ant 2,5–3 cm atramų – po šiomis lentomis susirinks daug šliužų. Tokias gaudykles reikia apžiūrėti ir šliužus rinkti kiekvieną dieną. Patartina naudoti gumines pirštines, jei jaučiate šleikštumą liesdamiesi prie šių gyvių. Šliužus humaniškai sunaikinti galima sudedant juos į kibirą su muiluotu vandeniu, o kai šliužai nugaišta, paprasčiausiai juos išpilti į komposto krūvą“, – pataria R. Tamošiūnas.

Taip pat galima naudoti gaudykles su kvapiaisiais jaukais. Šios gaudyklės turėtų būti gilūs indai su vertikaliomis sienomis (pavyzdžiui, nupjautas plastikinis butelis), kurie beveik lygiai su kraštais įkasami į žemę. Šis indas bent iki pusės užpildomas alumi, arba kitu lengvai besifermentuojančiu skysčiu – cukraus, vandens ir mielių tirpalu. Taip pat, pageidautina, kad indas turėtų bent kažkokį dangtelį, kuris pristabdytų skysčio išgaravimą. Šios gaudyklės nėra labai efektyvios, kadangi pritraukia šliužus tik iš gana nedidelio nuotolio. Be to, nėra patogu iš skysčio iškrapštyti negyvus šliužus, o skysčio atsargas reikia vis papildyti kas kelias dienas.

Kai kuriose, sodininkų reikmenų parduotuvėse galima nusipirkti pramoninių būdu pagamintų šliužų gaudyklių, kurių konstrukcija tokia, kad šliužai patekę į jį nebesugebėtų iššliaužti. Šios gaudyklės pardavinėjamos iš karto su kvapiuoju jauku, tereikia gaudyklę išpakuoti, išdėti į ją jauką ir įkasti į žemę.

Rinkimas. Toks metodas galbūt nėra labai malonus, tačiau gana efektyvus, jei atliekamas reguliariai, būdas sumažinti šliužų populiaciją. „Pradžioje rinkti reikėtų kiekvieną naktį, o vėliau, kai populiacija gerokai sumažėja, galima rinkti kartą per savaitę. Kai buvo minėta, reikia lokalizuoti tinkamiausias šliužams slėptis vietas. Vakarop šalia tokių vietų reikia gausiai prilieti vandens. Saulei nusileidus, apsiginklavus žibintuvėliu ir kibiru su muiluotu vandeniu ar plastikiniu maišu, tose vietose surinkti susirinkusius šliužus“, – patarimais dalijasi specialistas.

Užtvarai. Siekiant apsaugoti jautriausius šliužams augalus, juos galima aptverti užtvarais. Jie gali būti kelių tipų. Lengviausiai prižiūrimais ir efektyviausiais laikomi vario skardos skydai ar užvarai. Manoma, kad šie skydai yra veiksmingi dėl to, jog varis reaguoja su šliužų išskiriamomis gleivėmis ir sukelia nervų sistemos sutrikimą, analogišką elektros šokui. Tokios užtvarėlės turėtų būti bent 10 cm aukščio ir jas išdėstant, reikėtų dalį jų įkasti kiek giliau į žemę, idant šliužai neprasiskverbtų pro apačią.

Vario folija. Ji naudinga, pavyzdžiui, jei auginate daržoves pakeltose dėžėse – tokiu atveju tereikia apjuosti šia folija visos dėžės kraštus. Taip pat folija galima apjuosti ir vaismedžių kamienus. Tokia apsauga išlieka veiksminga keletą metų.

Dar vienas būdas sudaryti užtvarą šliužams – norimas apsaugoti daržo dalis apjuosti sausų pelenų ar vermikulito juostomis. „Jos turėtų būti apie 2,5 cm aukščio ir apie 7 cm pločio. Pelenų juostos tampa neveiksmingos po stipresnio lietaus, todėl priežiūra gana sudėtinga. Vermikulito savybė – atstumti drėgmę, todėl ši priemonė gerokai veiksmingesnė. Be to, vermikulito laisvai galima nusipirkti dideliuose statybinių medžiagų prekybos centruose“, – pataria R. Tamošiūnas.

Palankių sąlygų natūraliems šliužų priešams sudarymas. Šliužai turi gana daug natūralių priešų, kurie jais minta, tačiau ypatingai dideliu apetitu šliužams pasižymi ežiai. Tad reikėtų stengtis, kad jūsų kaimynystėje apsigyventų šeimynėlė.

Cheminės apsaugos priemonės

Lietuvoje neprofesionaliems naudotojams yra registruotas cheminis preparatas šliužų ir sraigių kontrolei – Ferramol. Tai – moliuskocidas, naudojamas uogynų, lauko ir uždaro grunto daržovių bei dekoratyvinių augalų apsaugai nuo šliužų ir sraigių. Šio preparato veiklioji medžiaga – geležies fosfatas, kuris yra toksiškas šliužams ir sraigėms. „Paragavę moliuskocido, po kelių valandų jie nustoja ėsti ir pasitraukia į savo slėptuves, kur nugaišta. Preparatas granulių pavidalo. Šias granules reikia tolygiai paskleisti tarp augalų, norma – 2,5 –5 g kvadratiniam metrui. Naudoti reikėtų pradėti nuo šliužų pasirodymo. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad maksimalus apdorojimų šiuo preparatu skaičius – 4 kartai pers sezoną. Tad po kiekvieno apdorojimo šiuo preparatu, reikėtų palaukti, kol neliks grūdelių ir tik tada naudoti vėl, žinoma, jei dar likę šliužų“, – teigia R. Tamošiūnas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Kurmiai: kaip juos išprašyti iš savo kiemo? (1)

Kurmiai – naudingi sodo ir daržo gyviai, kurie naikina įvairius augalams žalą darančius vabzdžius, tad nereikėtų jų laikyti kenkėjais. Visgi daugumai žmonių kurmiarausiai atrodo itin nepatraukliai, todėl jie ieško būdų, kaip susidoroti su šia problema. Pristatome keletą humaniškų būdų, kurie padės išprašyti kurmius iš nuosavo kiemo.

6 paprasti būdai, kaip kovoti su piktžolėmis be chemikalų

Piktžolės gali būti naikinamos tiek natūraliu, tiek cheminiu būdu. Kadangi cheminiai preparatai yra itin agresyvūs, prieš pradedant juos naudoti, geriau išmėginti mažiau aplinkai kenksmingas, natūralias priemones. Pristatome kelis organiškus būdus, kuriuos galite pasitelkti kovoje su piktžolėmis.

Balandžio mėnuo darže bei sode: kokie darbai laukia?

Nors už lango dar vyrauja nenuspėjama orų kaina, bet vis ilgiau ir ryškiau šviečianti saulė skelbia, kad artėja darbymetis. Balandis – ganėtinai intensyvus mėnuo daržininko bei sodininko kalendoriuje, tad kviečiame susipažinti su svarbiausiais šio mėnesio darbais.

Pavasarinis šiltnamio tvarkymas – svarbiausi darbai

Po žiemos šiltnamis gali atrodyti gan atstumiančiai ir apleistai, tad jei dar neatlikote pavasarinių tvarkymosi darbų jame, dabar pats metas tuo užsiimti. Kadangi darbų laukia nemažai, aptarsime pačius svarbiausius iš jų šiame tekste.

Kaip auginti daigus plastikiniuose buteliuose? (1)

Daiginimas plastikiniuose buteliuose – puikus būdas prisidėti prie aplinkos apsaugos, perdirbant plastikinius butelius ir suteikiant jiems naują paskirtį. Tai ne tik ekologiškas, bet kartu ir patogus daiginimo būdas ant palangės. Tad kaip iš panaudoto butelio pasigaminti daiginimui skirtą indą?

Hidroponinis daržas – galimybė džiaugtis šviežiomis daržovėmis net žiemą

Hidroponika iš pirmo žvilgsnio yra gan netikėtas daržininkystės būdas, kai iš augalų auginimo proceso yra pašalinamas vienas svarbiausių elementų – dirva. Hidroponinis daržas yra ypatingas ne tik dėl to, kad jame dirvą pakeičia vanduo ar kita auginimo terpė, bet ir todėl, kad tokio daržo duodamu derliu galima džiaugtis ištisus metus. Šiame tekste aptarsime hidroponikos ypatybes žiemos mėnesiais.

Sėklų daiginimas namuose: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pavasaris iš lėto, bet užtikrintai artėja. Apie jį pranašauja vis aukščiau pakylanti ir ryškiau šviečianti saulė. Dėl to pamažu pradedame planuoti būsimą daržą, pirkti sėklas ir inventorių. Šiame tekste pateikiame sąrašą dažnai pasitaikančių klaidų, kurių reiktų vengti daiginant sėklas namuose.

Kaip laikyti šių metų derlių per žiemą?

Šiųmetis derlius jau nuimtas ir sukrautas į laikymo vietas. Savomis daržovėmis norisi džiaugtis kuo ilgiau. Kad daržovės išliktų sveikos, jas reikia teisingai laikyti. Tad kaip laikyti bulves, morkas ir obuolius per žiemą?

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.