Gaminame kompostą: trys žingsniai

 (1)
Ne paslaptis: komposto gamyba net ir kiek pritinginčiam sodininkui – tikras malonumas. Tai labai paprasta - komposto nereikia ravėti, kasti, purenti, retinti, laistyti... nereikia įdėti daug fizinių pastangų. Tiesiog tereikia sukrauti komposto krūvą teisingai, o toliau viskas vyks ir be jūsų. Tačiau visgi tam tikrus veiksmus reikia atlikti.
© Shutterstock nuotr.

1. Visų pirma susiraskite talpą, kurioje laikysite kompostą. Kadangi joje laikysite yrančias medžiagas, nesukit daug galvos ir neieškokite įmantrių formų, specialiai kompostui pagaminto daikto. Svarbiausia, kad talpoje (dėžėje, konteineryje) būtų galimybė naudingosioms bakterijoms, kurios ardo augalus, šilti ir dirbti savo darbą.

Komposto dėžės gali būti dviejų tipų: stacionarios ir nešiojamos. Abi konstrukcijos turi turėti galimybę būti vėdinamos, kad oras cirkuliuotų ir aktyvintų besiskaidančias medžiagas. Stacionarios dėžės gali būti pagamintos iš tvoros lentų, metalinio tinklo ar surenkamų medinių dėžių. Tinkamai suręstos dėžės išlaikys šilumą ir drėgmę, ir kompostas gaminsis labai greitai. Viskas, ko reikės – deguonis ir šiluma. Jei sudarysite sąlygas orui cirkuliuoti bei laikytis šilumai – nereikės laukti mėnesių ar metų, kompostas pasigamins per kelias savaites. Kai pasiruošite dėžę, sumeskite į ją iš savo sodo viską, kas nereikalinga: žolę, lapus, piktžoles, stiebus. Stacionarią dėžę įrenkite būtinai saulėtoje, šiltoje vietoje. Jei tai neįmanoma, procesas gali vykti ir pavėsyje, tik kompostas gaminsis lėčiau.

2. Teisingai parinkite komposto sudedamąsias dalis. Visiškai paprastai tariant - dažniausiai (ir geriausiai) kompostuojamos rudos ir žalios spalvos sodo augalų atliekos. Susmulkintos laikraščių skiautės, skiedros, sausi lapai – idealiai tinka rudos spalvos kompostui gaminti, virtuvės atliekos bei žolė – sudarys žaliąją dalį. Venkite į kompostą dėti mėsos, žuvies atliekų, nes pūvantis kvapas privilios peles, kates, šunis.

Jei naudojate stacionarų konteinerį, kompostą ruoškite taip: į dugną sudėkite stambesnes atliekas – stiebus, sumedėjusias augalų dalis. Tokiu būdu sudarysite „oro kišenes“ ir dugnas ventiliuosis. Kiekvieną kartą, kai kompostuosite žalios spalvos atliekas, įdėkite ir rudos, taip išlaikysite drėgmės ir šilumos pusiausvyrą ir sukursite reikalingas „oro kišenes“. Nuo to prasideda visas procesas. Taip pat į dėžę įpilkite kelis kastuvus dirvožemio, kuriame gausu organinių medžiagų, ir procesas prasidės savaime.

3.  Paruošti kompostą yra tikrai paprasta, bet, įdėjus šiek tiek daugiau pastangų, viskas gali būti daug lengviau ir greičiau. Taigi, nepamirškite, jog reiktų laikas nuo laiko pridėti vis naujų atliekų, kad bakterijos nuolat turėtų veiklos, kad būtų nuolat palaikoma šiluma ir procesas nenutrūktų. 

Laikas nuo laiko pakilnokite kompostą šakėmis (kartą per savaitę ar dvi), pamaišykite, kad bakterijos pasiektų visas atliekas. Patikrinkite, ar pakanka drėgmės. Jei drėgmės bus mažokai, kompostas gaminsis lėtai, o jei drėgmės per daug – viskas gali tiesiog per daug supūti. Tinkamas kompostas yra tamsios spalvos, trapus ir kvepia šviežia žeme.

Kaip išvengti pagrindinių klaidų

Atliekų turi būti ne per mažai. Procesas vyks tik esant pakankamam atliekų kiekiui, todėl apgalvotai pasirinkite komposto laikymo dėžės dydį.

Stebėkite, kad dėžėje būtų pakankamai drėgmės. Lengva pamiršti, jog dėžėje vyksta procesas, kurį laikas nuo laiko reikia prižiūrėti. Nepamirškite patikrinti drėgmę ypač karštomis, sausomis dienomis.

Neapsiribokite viena atliekų rūšimi. Kompostas, susidaręs iš įvairių tipų atliekų, sukaups savyje įvairesnių jūsų augalams reikalingų mineralinių medžiagų, trąša bus vertingesnė, augalai stipresni, atsparesni ligoms bei kenkėjams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Hidroponinis daržas – galimybė džiaugtis šviežiomis daržovėmis net žiemą

Hidroponika iš pirmo žvilgsnio yra gan netikėtas daržininkystės būdas, kai iš augalų auginimo proceso yra pašalinamas vienas svarbiausių elementų – dirva. Hidroponinis daržas yra ypatingas ne tik dėl to, kad jame dirvą pakeičia vanduo ar kita auginimo terpė, bet ir todėl, kad tokio daržo duodamu derliu galima džiaugtis ištisus metus. Šiame tekste aptarsime hidroponikos ypatybes žiemos mėnesiais.

Sėklų daiginimas namuose: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pavasaris iš lėto, bet užtikrintai artėja. Apie jį pranašauja vis aukščiau pakylanti ir ryškiau šviečianti saulė. Dėl to pamažu pradedame planuoti būsimą daržą, pirkti sėklas ir inventorių. Šiame tekste pateikiame sąrašą dažnai pasitaikančių klaidų, kurių reiktų vengti daiginant sėklas namuose.

Kaip laikyti šių metų derlių per žiemą?

Šiųmetis derlius jau nuimtas ir sukrautas į laikymo vietas. Savomis daržovėmis norisi džiaugtis kuo ilgiau. Kad daržovės išliktų sveikos, jas reikia teisingai laikyti. Tad kaip laikyti bulves, morkas ir obuolius per žiemą?

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.

Rudeninis dirvožemio kalkinimas: kuo tai naudinga? (1)

Kalkinimas yra procesas, kurio metu yra neutralizuojamas pernelyg rūgštus dirvožemis. Dirvoje su padidėjusiu rūgštingumu dauguma kultūriniu augalų negali normaliai augti, jie gelsta, derlius būna prastas. Ruduo yra geriausias metas dirvožemio kalkinimui, nes pasirinktos kalkinimo medžiagos per žiemą ištirpsta ir nusistovi, o pavasarį tokio nukalkinto dirvožemio pH yra tinkamas augalų sodinimui.

Žieminiai česnakai: kaip jų pasisodinti? (13)

Česnakai – itin vertinga daržovė, kuri savo sudėtyje turi nemažai eterinių aliejų. Eteriniai aliejai šiai daržovei suteikia ne tik stiprų kvapą, bet ir veikia kaip antiseptikai. Pirmoji spalio pusė yra geras metas žieminių česnakų sodinimui. Tad kaip jų pasisodinti?

Spalio mėnuo: kokius darbus reikia nudirbti darže?

Nuėmus didžiąją dalį derliaus, atrodytų, kad pagaliau darbų darže smarkiai sumažės, bet nereikia apsigauti. Spalis – rudens mėnuo, kurio metu laukia netrumpas darbų sąrašas.

Rudeninis derlius: kaip paruošti daržoves žiemai?

Rudens pradžia – derliaus nuėmimo metas, daržininkai šiuo metu pagaliau gali įvertinti visos vasaros sunkaus darbo vaisius. Geru daržovių derliumi bus galima džiaugtis ilgai, jei tinkamai paruošite daržoves žiemai. Tad kaip reikia laikyti populiariausias daržoves per žiemą?