Dirvožemio kalkinimas – kuo tai naudinga?

 (6)
Ruduo yra laikomas tinkamiausiu laikotarpiu kalkinti dirvą. Per žiemą medžiagos ištirpsta, nusistovi ir pavasarį galite sodinti ar sėti į turtingesnę, o svarbiausia mažiau rūgščią dirvą. Kuo tai svarbu jūsų derliui ir ką reikia žinoti?
© Shutterstock nuotr.

Dirva gali būti šarminė arba rūgštinė ar netgi neutrali, tiksliau taip apibūdinamas joje esantis vanduo. Kuo labiau nuo normos yra nutolęs jo rodiklis, tuo prasčiau jame tirpsta ir yra augalų pasisavinamos medžiagos. Šis dydis žymimas raidėmis pH ir skaičiumi, o pati skalė siekia nuo 0 iki 14. Kuo arčiau nulio, tuo terpė rūgštesnė, o kuo arčiau 14 – tuo šarmingesnė. 7 yra neutralus rūgštingumo rezultatas, o dažniausiai auginamiems augalams geriausias pH yra apie 6,0–6,5. Tad naudingiausia yra silpnai rūgšti dirva, kurioje auga daugybė augalų rūšių. Tiesa, kai kurie augalai labiau mėgsta kiek labiau nuo vidurkio nutolusius rodiklius.

Kalkinimas, kitaip dar vadinamas nurūgštinimu, yra skirtas normalizuoti pernelyg rūgštų dirvožemį, kad geriau augtų augalai ir būtų didesnis derlius.

Augdami rūgščioje dirvoje augalai prasčiau pasisavina reikalingas medžiagas, jų apskritai yra mažiau, dirvoje pradeda vešėti piktžolės. Pernelyg šarminės dirvos,žinoma, taip pat neatneša gausaus derliaus, tačiau reikia prisiminti, kad dirvos ilgainiui tik rūgštėja.

Kalkinimas ne tik tiesiog pakeičia dirvos pH, tačiau naudojamos medžiagos papildo dirvą naudingosiomis medžiagomis, tokiomis kaip kalis, azotas, fosforas ar magnis.

Tai, koks jūsų dirvos pH tiksliausiai galima nustatyti iš dirvos rūgštingumo tyrimo. Žinoma, turint aro sklypelį daržui, galbūt ir nenorėsite pirkti brangaus matuoklio ar pakloti keletą eurų už pigų, nors tokia galimybė suteikia daugiau žinių ir tikslumo. Tokiu atveju, ar dirvą reikia kalkinti galima nuspręsti iš augalų, kurie pradeda joje rastis. Tai dirviniai ridikai, klestenės ar smulkiosios rūgštynės ir kai kurios kitos piktžolės.

Kalkinimui galima naudoti kalkes, pelenus, klintmilčius, dolomitmilčius ar kreidą. Specialistai sutinka, kad per gausus ir per dažnas kalkinimas dirvai gali pakenkti. Labiausiai reikėtų reguliuoti kiekį, mat dažnumas gali būti ir didesnis, jei pernelyg nepersistengsite.

Kiek medžiagų naudoti nukalkinimui priklauso nuo dirvožemio tipo ir dirvožemio pH. Tad labai naudinga žinoti tikslų pH. Natūralu, kad kuo žemesnis pH, tuo daugiau kalkių reikės sunaudoti. Stambūs ūkininkai, naudojantys šį metodą, skrupulingai skaičiuoja ne tik esamą pH, bet ir pH, kurį norėtų pasiekti, kadangi dideliame plote augina vieną kultūrą ir taip gali reguliuoti jai tinkamiausią pH.

Paprasti daržininkai mėgėjai dažniausiai tiesiog siekia normalizuoti pH iki jau minėto 6-6,5. Tad saugūs apytiksliai kalkinimui naudojamų medžiagų kiekiai galėtų būti tokie - mažo rūgštingumo dirvoms (dažniausiai priemolio),kurių pH yra nuo 5 užteks apie 40 kg / arui. Smėlio ar priesmėlio dirvoms, kurios būna dar rūgštesnės nei 5, galima berti daugiau, tačiau maždaug iki 80 kg į vieną arą.

Kaip jau minėta, dirvos su laiku yra linkusios rūgštėti, tad procesą anksčiau ar vėliau verta pakartoti. Greičiausiai rūgštėja lengvos dirvos, tad jomis greičiausiai reikės pasirūpinti jau po keleto metų, o sunkios molinės dirvos rūgštėja pakankamai lėtai, tad joms kalkinimo užtenka vidutiniškai apie dešimt metų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Netikėtas sprendimas: derlius dera ne tik šiltnamyje, bet ir „šiaudų vazose“

Šį pavasarį Mikalavo kaimo bendruomenės „Šilaičiai“ (Pivašiūnų seniūnija, Alytaus rajonas) pastatytame šimtmečio šeimų šiltnamyje jau dera pirmasis derlius. Šiltnamio idėjos autorė bendruomenės „Šilaičiai“ pirmininkė Dalia Kazakevičienė džiaugiasi, kad sumanymas – užauginti daržovių derlių ir juo dalintis su Pivašiūnių seniūnijoje esančiomis socialinėmis įstaigomis, padėti bendruomenės nariams ugdyti socialinius įgūdžius – sėkmingai įgyvendinamas.

Maži ir be galo įkyrūs baltasparniai: kaip su jais kovoti?

Baltasparniai – vabzdžiai, kurie daugiausia žalos pridaro šiltnamiuose, bet šiltu oru gali įsiveisti ir darže. Kadangi šie kenkėjai labai sparčiai dauginasi, kova su jais yra tikras iššūkis pareikalaujantis daug kantrybės. Pristatome keletą kovos priemonių, kurios padės juos įveikti.

Patikrinti natūralūs kovos su kurkliais receptai (1)

Kurkliai – vieni didžiausių Lietuvoje gyvenančių vabzdžių, kurių apsilankymo sode bei darže bijo kiekvienas nuosavo sklypo savininkas. Šie kenkėjai yra greitai prisitaikantys prie naujų sąlygų, tad juos išnaikinti yra tikrai nelengva užduotis. Pristatome keletą praktikoje išbandytų kovos su kurkliais priemonių.

Kurmiai: kaip juos išprašyti iš savo kiemo? (1)

Kurmiai – naudingi sodo ir daržo gyviai, kurie naikina įvairius augalams žalą darančius vabzdžius, tad nereikėtų jų laikyti kenkėjais. Visgi daugumai žmonių kurmiarausiai atrodo itin nepatraukliai, todėl jie ieško būdų, kaip susidoroti su šia problema. Pristatome keletą humaniškų būdų, kurie padės išprašyti kurmius iš nuosavo kiemo.

6 paprasti būdai, kaip kovoti su piktžolėmis be chemikalų

Piktžolės gali būti naikinamos tiek natūraliu, tiek cheminiu būdu. Kadangi cheminiai preparatai yra itin agresyvūs, prieš pradedant juos naudoti, geriau išmėginti mažiau aplinkai kenksmingas, natūralias priemones. Pristatome kelis organiškus būdus, kuriuos galite pasitelkti kovoje su piktžolėmis.

Balandžio mėnuo darže bei sode: kokie darbai laukia?

Nors už lango dar vyrauja nenuspėjama orų kaina, bet vis ilgiau ir ryškiau šviečianti saulė skelbia, kad artėja darbymetis. Balandis – ganėtinai intensyvus mėnuo daržininko bei sodininko kalendoriuje, tad kviečiame susipažinti su svarbiausiais šio mėnesio darbais.

Pavasarinis šiltnamio tvarkymas – svarbiausi darbai

Po žiemos šiltnamis gali atrodyti gan atstumiančiai ir apleistai, tad jei dar neatlikote pavasarinių tvarkymosi darbų jame, dabar pats metas tuo užsiimti. Kadangi darbų laukia nemažai, aptarsime pačius svarbiausius iš jų šiame tekste.

Kaip auginti daigus plastikiniuose buteliuose? (1)

Daiginimas plastikiniuose buteliuose – puikus būdas prisidėti prie aplinkos apsaugos, perdirbant plastikinius butelius ir suteikiant jiems naują paskirtį. Tai ne tik ekologiškas, bet kartu ir patogus daiginimo būdas ant palangės. Tad kaip iš panaudoto butelio pasigaminti daiginimui skirtą indą?

Hidroponinis daržas – galimybė džiaugtis šviežiomis daržovėmis net žiemą

Hidroponika iš pirmo žvilgsnio yra gan netikėtas daržininkystės būdas, kai iš augalų auginimo proceso yra pašalinamas vienas svarbiausių elementų – dirva. Hidroponinis daržas yra ypatingas ne tik dėl to, kad jame dirvą pakeičia vanduo ar kita auginimo terpė, bet ir todėl, kad tokio daržo duodamu derliu galima džiaugtis ištisus metus. Šiame tekste aptarsime hidroponikos ypatybes žiemos mėnesiais.

Sėklų daiginimas namuose: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pavasaris iš lėto, bet užtikrintai artėja. Apie jį pranašauja vis aukščiau pakylanti ir ryškiau šviečianti saulė. Dėl to pamažu pradedame planuoti būsimą daržą, pirkti sėklas ir inventorių. Šiame tekste pateikiame sąrašą dažnai pasitaikančių klaidų, kurių reiktų vengti daiginant sėklas namuose.