5 būdai, kaip atsikratyti sraigių ir šliužų

 (25)
Daržą užplūdę šliužai niokoja jame augančius kopūstus, salotas, burokėlius ir kitas daržoves, jie gali ėsti visas augalo dalis – lapus, stiebus ar jaunus daigus. Nors kova kartais gali būti beprasmė, yra priemonių, kaip sumažinti šliužų ir sraigių daromą žalą.
© Shutterstock nuotr.

Mokslinėse knygose sraigės ir šliužai įrašyti prie tos pačios pilvakojų (Gastropoda) klasės, tačiau darže šliužai yra ženkliai didesni kenkėjai nei sraigės. Patys ėdriausi iš jų yra dirvinis šliužas (Deroceras agrestis), tinklinis dirvašliužis (Deroceras reticulatum), judrusis dirvašliužis (Deroceras laeve), rudasis smalžys (Arion rufus). Šliužai užauga įvairaus dydžio ir suaugę gali siekti 30-60 mm priklausomai nuo rūšies. Įvairių rūšių šliužai pasižymi skirtingomis spalvomis. Kadangi labiau mėgsta maitintis naktį, nemaža tikimybė, kad daug jų nepamatysite, tačiau galite aptikti jo veiklos pėdsakų. Tai netaisyklingų formų skylės augalų lapuose ir po jų apsilankymo ant augalo ar grunto matomas gleivėtas pėdsakas.

Šliužai nuėda augalus, kuriuos planuojate naudoti maistui, tačiau taip pat ramybėje nepalieka ir dekoratyvių augalų, darbuojasi ne tik soduose ar daržuose, tačiau ir laukuose.

1. Konkrečių augalų apsauga. Šliužai daržą siaubti gali iš bet kurios pusės, tačiau kiek lengviau apsaugoti konkrečius augalus, nei naikinti visą populiaciją. Tikriausiai ir jūs turite tokių augalų, kurie yra vertingesni – dekoratyvinės gėlės, daigai ar ūgliai ar tiesiog saulėtesnėje vietoje augančios daržovės. Vienas iš geriausių būdų yra formuoti užtvarus, iš kurių vertingiausi yra vario skardos užtvarai. Tokia skardos juosta nepilnai įkasama į žemę apjuosiant augalą, tačiau būtina palikti jos ir virš žemės, kad šliužai nepralįstų nei pro apačią, nei pro viršų. Panašios užkardos iš plastiko taip pat gali padėti. Tiesa, reikia turėti omenyje, kad šliužai itin nemėgsta būtent vario – jie baidosi ne tik vario paviršių, tačiau ir, pavyzdžiui, vario sulfato. Augalams saugoti galite panaudoti ir lengviau pritaikomą vario foliją.

Taip pat galite formuoti savotiškus apsauginius barjerus iš įvairių medžiagų – sausų pelenų, druskos, pjuvenų, vermikulito, smulkaus smėlio.

2. Slėptuvės. Šliužų maitinimosi laikas – tamsusis paros metas. Dieną jie slepiasi ir būna neveiklūs. Turint kantrybės, surasti, kur jie slepiasi nėra labai sunku. Paprastai jie tūno tarp augalų ar po įvairiais ant žemės gulinčiais daiktais – lentomis, akmenimis, numestais skudurais, augalų lapais, kitomis nuokritomis ir panašiai praktiškai visose vietose, kur gali pasislėpti.

Galite tokias slaptavietes apeiti ir patikrinti arba atvirkščiai, pašalinti, taip palikdami mažiau vietų slėptis. Sausesniu metu galite apskritai jų nerasti ir tai dažniausiai yra geras ženklas – yra žinoma, kad šliužai yra jautrūs drėgmei ir užėjus sausrai dalis jų, neradę drėgmės, tiesiog žūva.

3. Šliužų gaudyklės. Šliužams galima paspęsti spąstus. Paprasčiausias principas – sukuriama dirbtina slėptuvė, po kuria jie susirenka, tada juos galite surinkti ir sunaikinti.

Šliužus galite ir papildomai pavilioti jų mėgstamomis medžiagomis. Galite pasigaminti tokią gaudyklę – nupjautas plastikinis butelis ar panašus indas įkasamas į žemę, užpildomas gerai rūgstančiu skysčiu (pavyzdžiui, alus, raugas ar kita). Kvapas pritrauks šliužus, kurie norėdami pasmaguriauti įkris ir nesugebės išlipti. Šio metodo trūkumas – jis neaprėpia labai plačios teritorijos, privalumas – lygiai toks pat metodas tinka ir kurkliams gaudyti. Reguliariai tikrinkite spąstus ir pripildykite naujo skysčio.

4. Rinkimas. Esant rimtam antplūdžiui rinkimas gali pasirodyti labai optimistiškas variantas, tačiau jei šliužų nedaug, jų skaičių galima apmažinti net ir tokiu būdu. Be to, daug daugiau pasieksite sąmoningai eidami šliužauti ir darydami tai reguliariai. Šliužaujama naktimis – iš pradžių dažniau, kas 1-2 dienas, vėliau jau galite eiti kartą per savaitę, nes populiacija sumažės. Šalia slėptuvių vakare priliekite vandens, o vėliau, jau saulei nusileidus, eikite jų rinkti.

Surinktus šliužus, galite juos sudėti į didelį kibirą ir užpilti muiluotu vandeniu. Vėliau nugaišusius šliužus galite supilti į komposto krūvą.

5. Cheminės apsaugos priemonės. Užsukę į sodo prekių parduotuves, galite įsigyti specialių būtent šliužų naikinimui skirtų preparatų. Itin gerai veikia priemonės turinčios savyje geležies fosfato. Svarbiausios taisyklės – naudokite griežtai pagal instrukciją ir nepadauginkite.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Eksperto atsakymai, kaip rūpintis neseniai persodintais pomidorais (1)

Kai pomidorų daigai sulaukia 8 savaičių, juos jau galima persodinti į nuolatinę auginimo vietą. Persodinimu reikia užsiimti tada, kai praėjo šalnų pavojus ir dirvožemio temperatūra yra nežemesnė negu 10 laipsnių. Kaip rūpintis neseniai persodintais daigais, paklausėme LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto atstovo Dr. Audriaus Radzevičiaus.

Balandžio mėnuo darže bei sode: kokie darbai laukia?

Nors už lango dar vyrauja nenuspėjama orų kaina, bet vis ilgiau ir ryškiau šviečianti saulė skelbia, kad artėja darbymetis. Balandis – ganėtinai intensyvus mėnuo daržininko bei sodininko kalendoriuje, tad kviečiame susipažinti su svarbiausiais šio mėnesio darbais.

Pavasarinis šiltnamio tvarkymas – svarbiausi darbai

Po žiemos šiltnamis gali atrodyti gan atstumiančiai ir apleistai, tad jei dar neatlikote pavasarinių tvarkymosi darbų jame, dabar pats metas tuo užsiimti. Kadangi darbų laukia nemažai, aptarsime pačius svarbiausius iš jų šiame tekste.

Kaip auginti daigus plastikiniuose buteliuose? (1)

Daiginimas plastikiniuose buteliuose – puikus būdas prisidėti prie aplinkos apsaugos, perdirbant plastikinius butelius ir suteikiant jiems naują paskirtį. Tai ne tik ekologiškas, bet kartu ir patogus daiginimo būdas ant palangės. Tad kaip iš panaudoto butelio pasigaminti daiginimui skirtą indą?

Hidroponinis daržas – galimybė džiaugtis šviežiomis daržovėmis net žiemą

Hidroponika iš pirmo žvilgsnio yra gan netikėtas daržininkystės būdas, kai iš augalų auginimo proceso yra pašalinamas vienas svarbiausių elementų – dirva. Hidroponinis daržas yra ypatingas ne tik dėl to, kad jame dirvą pakeičia vanduo ar kita auginimo terpė, bet ir todėl, kad tokio daržo duodamu derliu galima džiaugtis ištisus metus. Šiame tekste aptarsime hidroponikos ypatybes žiemos mėnesiais.

Sėklų daiginimas namuose: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pavasaris iš lėto, bet užtikrintai artėja. Apie jį pranašauja vis aukščiau pakylanti ir ryškiau šviečianti saulė. Dėl to pamažu pradedame planuoti būsimą daržą, pirkti sėklas ir inventorių. Šiame tekste pateikiame sąrašą dažnai pasitaikančių klaidų, kurių reiktų vengti daiginant sėklas namuose.

Kaip laikyti šių metų derlių per žiemą?

Šiųmetis derlius jau nuimtas ir sukrautas į laikymo vietas. Savomis daržovėmis norisi džiaugtis kuo ilgiau. Kad daržovės išliktų sveikos, jas reikia teisingai laikyti. Tad kaip laikyti bulves, morkas ir obuolius per žiemą?

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.

Išsami instrukcija, kaip sutvarkyti šiltnamį prieš žiemą

Baigėsi dar vienas puikus pomidorų ir agurkų sezonas šiltnamyje. Tam, kad derlius ir kitais metais būtų gausus, būtina gerai sutvarkyti šiltnamį ir paruošti jį žiemai. Štai pagrindiniai žingsniai.