3 dalių sistema, laistanti augalus taupiai ir tikslingai

Nors darbas darže ar šiltnamyje daliai žmonių yra atgaiva, o ne joks darbas, šiais laikais gana daug mąstome apie laiką – kaip jį geriau panaudoti, kur jo sutaupyti ir ką veiktumėte su sutaupytu laiku. Tad jei šiltnamio augalų laistymas, pastebėjote, ženkliai eikvoja šį ribotą mūsų resursą, galbūt ir jūs pamąstėte, ar būtų galima, kad tai kas nors atliktų už jus. Atsakymas yra teigiamas – galite įsirengti automatinę ar pusiau automatinę laistymo sistemą.
© Shutterstock nuotr.

Automatizuoto laistymo būdus galima skirstyti į dvi grupes – laistymas naudojant purkštukus (dažniausiai pramoniniuose šiltnamiuose, tačiau pritaikomas ir individualiuose) bei lašelinis (kapiliarinis) laistymas. Pirmuoju atveju, augalai laistomi iš viršaus per lapus, antruoju laistomos augalų šaknys.

Kapiliarinis (lašelinis) laistymas tinkamas visiems augalams. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui pomidorai, nemėgsta drėkinimo iš viršaus, todėl ir laistydami juos paliejame tik jų šaknis. Toks būdas ir ekonomiškesnis, nes vanduo nukreipiamas į esmines augalų vietas, laistant tik juos, o ne, pavyzdžiui, aplink besikalančias piktžoles.

Sistemą, kurią galite įsirengti patys ar įsigyti jau sukomplektuotą, iš esmės sudaro trys pagrindinės dalys – vandens šaltinis, kapiliarinio laistymo priemonė ir valdymo rūšis.

Vandens šaltinis. Taupiausias variantas tokiu atveju būtų kaupti lietaus vandenį ir ne paslaptis, kad nemaža dalis sodininkų tai daro. Tiesa, patariama vengti lietaus vandens, surinkto nuo asbestinio šiferio ar bituminių stogų – betekančiame vandenyje gali atsirasti kenksmingų medžiagų ir reikia prisiminti, kad šiuo vandeniu laistomos daržovės vieną dieną atsidurs ant jūsų stalo. Jei dėl vienų ar kitų priežasčių rinkti vandens nepavyktų, geriausia išeitis yra vandentiekis.

Tuomet reikėtų pritaikyti vieną iš šių sprendimų.:

Rasojantis vamzdis, rasojanti žarna. Tai porėtas vamzdelis, kuris vandenį į aplinką išskiria visu savo paviršiumi ir skirtas drėkinti neilgoms (iki 10 m) vagoms ir mažiems plotams. Tai geras sprendimas gausesniam laistymui, tačiau jo vandens sunaudojimas yra didesnis nei kapiliarinių vamzdžių būtent dėl tos pačios priežasties.

Kapiliariniai vamzdžiai. Kapiliariniai vamzdžiai su viduje įmontuotais lašintuvais su labirintu, užtikrina, kad vanduo reguliariai lašės vienodu kiekiu per visą vamzdelio ilgį, kuris gali siekti iki 80 m. Tokie vamzdžiai patogūs, nes dirvą drėkina tolygiai, o laistymas yra ekonomiškas – lašintuvas per valandą išlašins tiksliai 2 l vandens. Laistymo sistemą galima užkasti po žeme ar naudoti ant dirvos. Taip pat šie vamzdžiai yra ilgaamžiai.

Kapiliarinės juostos – tai pigesnė kapiliarinio drėkinimo vamzdžio alternatyva, skirtumas tik tas, kad vamzdelio sienelė apie 10 kartų plonesnė. Drėkinimo kapiliarinėmis juostomis privalumas yra patraukli kaina, trūkumas – trumpas tarnavimo laikas, dažnai vienas ar du drėkinimo sezonai.

Lašintuvai. Prie vamzdžių galima prijungti ir specialius lašintuvus, kuriuos nuvesti link konkrečių augalų. Taip bus drėkinamas ne tik tam tikras plotas, tačiau bus laistoma dar ekonomiškiau, nes vanduo pateks tiesiai į augalų šaknis, tačiau, jeigu augalas didesnis vieno lašintuvo nepakaks.

Vanduo sistemoje. Jei norite turėti lietaus vandenį naudojančią laistymo sistemą, kuriai nebūtų reikalinga elektros energija, geriausia yra pritaikyti seną gerą gravitacinio slėgio skirtumo principą ir vandens rezervuarą pakelti bent į 1 metro aukštį ar aukščiau. Atsižvelkite į prie drėkinimo sistemų nurodytus parametrus ir įsitikinkite, kad vandens slėgis neviršija rekomenduojamo. Tiesa, tai kur kas aktualiau, jei naudojate vandentiekio vandenį.

Jeigu jūsų vandens talpa toli (nuo ~7 metrų iki šiltnamio), užkasta arba įleista į žemę, šiltnamio vagos labai ilgos (nuo 30 metrų), prie sistemos turėsite prijungti vandens siurblį. Tai efektyvu, tačiau smarkiai pabrangina sistemą ir daugiau naudojama itin dideliuose šiltnamiuose ar ūkiuose.

Reguliavimas. Galiausiai reikia pasirinkti, kaip sistemą reguliuosite. Yra du pagrindiniai variantas įprastas reguliavimas sklendėmis ir reguliavimas valdikliu. Pirmasis būdas yra paprastesnis, pigesnis, jį lengvai galite įsirengti ir patys. Vis dėlto, tokiu atveju reikės „laistyti“reikės patiems – mechaniniu būdu uždaryti ir atidaryti sklendes. Nusipirkti valdiklį bus brangiau, tikriausiai neišvengsite ir profesionalų pagalbos, tačiau tai atpirks pagrindinės jo savybės – galimybė nustatyti laistymo dažnumą ar laistymo laiką. Daugiau nieko daryti nebereikės, nebent prireikus pakeisti laistymo nustatymus.

Papildomas aspektas, neaktualus laistantiems laistytuvu, tačiau svarbus laistymo sistemų šeimininkams yra jų priežiūra. Reikia prisiminti kelis principus:
- Prižiūrėti sistemą nuo užsikimšimo. Užkalkėjimo atveju galima praplauti sistemą citrinos rūgštimi
- Jei nenaudosite šiltnamio per žiemą, būtina patikrinti, kad iš jos išleistas visas vanduo, tam kad jis neužšaltų.
- Tobulindami ir keisdami sistemą būtinai atkreipkite dėmesį į medžiagų tiekėjų pateikiamus rodiklius, ypač į vandens pralaidumą bei toleruojamo slėgio parametrus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daržas

Kurmiai: kaip juos išprašyti iš savo kiemo? (1)

Kurmiai – naudingi sodo ir daržo gyviai, kurie naikina įvairius augalams žalą darančius vabzdžius, tad nereikėtų jų laikyti kenkėjais. Visgi daugumai žmonių kurmiarausiai atrodo itin nepatraukliai, todėl jie ieško būdų, kaip susidoroti su šia problema. Pristatome keletą humaniškų būdų, kurie padės išprašyti kurmius iš nuosavo kiemo.

6 paprasti būdai, kaip kovoti su piktžolėmis be chemikalų

Piktžolės gali būti naikinamos tiek natūraliu, tiek cheminiu būdu. Kadangi cheminiai preparatai yra itin agresyvūs, prieš pradedant juos naudoti, geriau išmėginti mažiau aplinkai kenksmingas, natūralias priemones. Pristatome kelis organiškus būdus, kuriuos galite pasitelkti kovoje su piktžolėmis.

Balandžio mėnuo darže bei sode: kokie darbai laukia?

Nors už lango dar vyrauja nenuspėjama orų kaina, bet vis ilgiau ir ryškiau šviečianti saulė skelbia, kad artėja darbymetis. Balandis – ganėtinai intensyvus mėnuo daržininko bei sodininko kalendoriuje, tad kviečiame susipažinti su svarbiausiais šio mėnesio darbais.

Pavasarinis šiltnamio tvarkymas – svarbiausi darbai

Po žiemos šiltnamis gali atrodyti gan atstumiančiai ir apleistai, tad jei dar neatlikote pavasarinių tvarkymosi darbų jame, dabar pats metas tuo užsiimti. Kadangi darbų laukia nemažai, aptarsime pačius svarbiausius iš jų šiame tekste.

Kaip auginti daigus plastikiniuose buteliuose? (1)

Daiginimas plastikiniuose buteliuose – puikus būdas prisidėti prie aplinkos apsaugos, perdirbant plastikinius butelius ir suteikiant jiems naują paskirtį. Tai ne tik ekologiškas, bet kartu ir patogus daiginimo būdas ant palangės. Tad kaip iš panaudoto butelio pasigaminti daiginimui skirtą indą?

Hidroponinis daržas – galimybė džiaugtis šviežiomis daržovėmis net žiemą

Hidroponika iš pirmo žvilgsnio yra gan netikėtas daržininkystės būdas, kai iš augalų auginimo proceso yra pašalinamas vienas svarbiausių elementų – dirva. Hidroponinis daržas yra ypatingas ne tik dėl to, kad jame dirvą pakeičia vanduo ar kita auginimo terpė, bet ir todėl, kad tokio daržo duodamu derliu galima džiaugtis ištisus metus. Šiame tekste aptarsime hidroponikos ypatybes žiemos mėnesiais.

Sėklų daiginimas namuose: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Pavasaris iš lėto, bet užtikrintai artėja. Apie jį pranašauja vis aukščiau pakylanti ir ryškiau šviečianti saulė. Dėl to pamažu pradedame planuoti būsimą daržą, pirkti sėklas ir inventorių. Šiame tekste pateikiame sąrašą dažnai pasitaikančių klaidų, kurių reiktų vengti daiginant sėklas namuose.

Kaip laikyti šių metų derlių per žiemą?

Šiųmetis derlius jau nuimtas ir sukrautas į laikymo vietas. Savomis daržovėmis norisi džiaugtis kuo ilgiau. Kad daržovės išliktų sveikos, jas reikia teisingai laikyti. Tad kaip laikyti bulves, morkas ir obuolius per žiemą?

Rudeninis dirvožemio perkasimas: kuo jis naudingas?

Rudeninis dirvos perkasimas yra naudingas agrotechnikos būdas, kuris ne tik pagerina dirvožemio savybes, bet ir padeda apsaugoti dirvą nuo piktžolių ir kenkėjų. Nors šis darbas paprastai nudirbamas spalio pradžioje, tie, kurie nespėjo to padaryti, dar gali tuo užsiimti, nes žemę perkasti galima ir vyraujant kiek vėsesniems, bet sausiems orams.

Kraštovaizdžio architektų patarimai, kaip planuoti naują daržą (1)

Rudeniui įpusėjus ir daržo darbams einant į pabaigą, patys nekantriausi daržininkai jau dabar ima galvoti apie kitų metų derliaus subtilybes. Ruduo yra tinkamas metas naujo daržo planavimui, tad paklausime kraštovaizdžio architektų, kaip tinkamai suplanuoti nelabai didelį daržą.