Statybų matematika: kaip neapsiskaičiuoti statant laiptus?

 (13)
Savarankiškai sau namus statantys meistrai labiausiai bijo klaidų pačiame pradiniame namo statybos procese: liejant pamatus, dengiant stogą, vedžiojant elektros, vandens ir kanalizacijos sistemas. Klaida čia neva kainuos daug brangiau, nei vidaus apdailos darbai. O visgi pats paslaptingiausias ir tiksliausias namo statybos etapas – laiptų projektavimas. Savamoksliai meistrai čia dažnai pridaro lemtingų klaidų.
Statybų matematika: kaip neapsiskaičiuoti statant laiptus?
© Fotolia nuotr.

Blogai įrengus – daug nemalonumų

Vidaus laiptais namo gyventojai per dieną vaikšto po kelis ar net keliolika kartų, todėl neatsakingai pažiūrėjus į šį namo statybos etapą gailėtis teks ilgus metus. Laiptai – vienas iš namo statinių, kuris statomas visam pastato eksploatacijos laikotarpiui

„Laipant neteisingai pastatytais laiptais jaučiamas diskomfortas, tačiau tai dar nėra blogiausia. Jeigu, pavyzdžiui, pakopos yra nevienodo aukščio, tai gali pakenkti sąnariams, būti traumų priežastimi, – teigia architektas Skirmantas Šlamas.

Negana to, per siauri, per statūs, ne vienodo pločio pakopų laiptai yra nesaugūs, lipant jais galima rimtai susižaloti. Tai ypač aktualu šeimoms, turinčioms mažų vaikų.

Jokių improvizacijų su pakopomis

Pastebima, kad savamoksliai meistrai statydami laiptus dažnai numoja ranka į laiptų pakopos aukštį. Esą, jei nepatyrusiam meistrui dar pavyksta išlaikyti daugelio pakopų aukštį, tai pirmoji ir paskutinė pakopa dažnai tampa iššūkiu.

Architektūrinis vidaus laiptų standartas yra 17/29, tai yra, pakopos plotis – 29 centimetrai, o aukštis – 17 centimetrų. Tai reiškia, kad 17 centimetrų aukštis turėtų išsilaikyti visose pakopose. Tačiau dažnai nepasvarsčius apie grindų dangos aukštį ir nustačius viršutinės pakopos aukštį pagal tuo metu esančios perdangos ar eilinio tarpsluoksnio aukštį pirmame ir antrame aukšte, dvi kraštinės pakopos tampa kitokio aukščio.

„Atrodytų, ką reiškia tie keli centimetrai. Tai suprasite prisiminę kaip kažkada lipote laiptais tamsoje. Prisiminkite, kokia jūsų savijauta ir kojos padėtis, kai jau pagal įpratimą lipant jaučiate, kad turėtų būti laiptas, o jo nėra. Įsivaizduokite naktį pabudęs lipate laiptais žemyn, atrodo viskas gerai, bet paskutinis laiptas žemesnis ir nesitikėdami, dar kiek prisnūdę, koją pastatote nepasiruošę kontaktui su grindimis. Tai gali baigtis trauma“, – teigia architektas.

Laiptų ilgis – skonio reikalas, nes paprastai priklauso nuo laiptų dizaino. Tiesa, architektai nesiūlo statyti laiptų, trumpesnių nei 50 centimetrų. Tokio ilgio laiptai statomi tik blogiausiu atveju – kai vietos labai mažai. Tuo tarpu populiariausias ir patogiausias standartas – 90-120 centimetrų.

Pakopų architektai siūlo daryti ne daugiau kaip 12, tačiau jas skaičiuojant reikia pagalvoti ir apie laiptų kampą. Jei laiptai veda į patalpą, kurioje lankotės retai (pavyzdžiui, negyvenamą palėpę), laiptų kampas nėra tokia opi problema. Specialistai netgi labiau rekomenduoja naudoti kompaktiškesnes ir pigesnes kopetėles. Tačiau jei laiptus naudojate dažnai, laiptų kampas neturėtų būti didesnis nei 45 laipsniai.

Formulė nėra aksioma

Patyrę laiptų meistrai pataria naudotis paprasta, vadinamąja „63“ taisykle. Tai yra, dviejų pakopos aukščių ir vieno pakopos pločio suma turėtų būti arba tokia arba artima šiam skaičiui. Tarkime standartiniai laiptai pagal šią formulę apskaičiuojami taip: 17x2+29=63. Atsižvelgiant į šią formulę ir erdvę, kurioje bus statomi laiptai, pritaikomi ir kitokie standartai. Populiariausi yra šie: 18/28, 19/27, 20/25.

„Taisyklėje logikos yra, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kas laipios šiais laiptais. Jei statotės namą, kuriame gyvensite išėję į pensiją, nerekomenduotina jame statyti laiptų, kurių aukštis 18 centimetrų ar daugiau, nes taip bus sunkiau laipioti. Tuomet geriau paieškoti būtų, kaip sumažinti aukštį ir padidinti pakopos plotį. Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų žiūrėti pagal erdvę, tačiau galbūt padėtų aikštelės įrengimas“, – pastebi S. Šlamas.

Ji rekomenduojama ir tuomet, kai laiptų yra daugiau nei 17.

Skaičiuokite ir turėklus

Saugumo prasme turėklai nėra pats svarbiausias laiptų elementas. Daug svarbiau tinkamai apskaičiuoti laiptų pakopų aukščius ir pločius, išsirinkti gerą, neslidžią laiptų dangą. Visgi architektai pataria visiškai nepamiršti turėklų.

Turėklai turėtų eiti palei visus laiptus ir strypai turėtų būti ne horizontalūs, o vertikalūs. Taip būtų užtikrinamas didesnis saugumas, ypač mažamečiams vaikams.

„Turėklų rankenos turėtų būti maždaug 3-5 centimetrų diametro. Kai kurie meistrai mėgsta daryti storesnius, kartais apdirbto 10-15 centimetrų rasto imitacija, tačiau toks dizaininis sprendimas gerokai sumažina žmonių saugumą. Griūnant tokio storo rasto griebtis sudėtinga, o net ir įsitvėrus ranka gali nesunkiai nuslysti“, – pataria specialistas.

Be to, turėklai neturėtų būti prigludę prie sienos. Juos įrengiant reikia palikti bent 3-5 centimetrų tarpus, kad lipantiems žmonėms būtų patogu į juos įsitverti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

5 tinkamiausios grindų dangos tiems, kurie namuose turi augintinių (1)

Augintiniai į namus įneša gyvasties, papildomo džiugesio ir meilės. Tačiau be visų šių privalumų, didesni augintiniai (katės bei šunys) namuose sukelia šiokį tokį chaosą ir netvarką. Jie gali savo nagais apgadinti namų baldus, sienų apdailą bei grindis. Tad augintinių savininkai, ypač šunų šeimininkai, rinkdamiesi grindis, turi gerai įvertinti dangos atsparumą. Pateikiame keletą grindų dangų variantų, kurie tiks keturkojų savininkų namams.

Kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?

Pelėsis – siaubą keliantis ir turtą niokojantis namų „svečias“, kurio neįsileisti į namus stengiamės įvairiomis priemonėmis: vėdindami namus, valydami vonioje susikaupusius vandens ar kondensato lašelius, skalbinius kuo dažniau džiovindami lauke, o ne kambaryje ir t.t.. Šie ir kiti panašūs prevenciniai veiksmai sudaro netinkamas sąlygas pelėsio atsiradimui. Tad kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?

Stumdomos durys: pliusai bei minusai

Stumdomos durys interjere tradiciškai yra siejamos su azijietišku interjero dekoru. Tokios durys sukuria elegantišką ir erdvės neapsunkinantį perėjimą iš vienos erdvės į kitą. Šiandien galima rinktis iš nemažos jų stiliaus ir medžiagiškumo įvairovės. Jeigu kyla klausimas, ar verta tokias erdvę tausojančias duris įsirengti savo namuose, pristatome svarbiausius stumdomų durų privalumus bei trūkumus.

Gipskartonio apdaila: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Gipso kartonas – universali medžiaga, kurią galima panaudoti pertvarų įrengimui, sienų sulyginimui, luboms bei grindims. Deja, dalis žmonių dvejoja šios medžiagos ilgaamžiškumu. Abejojantiems ekspertai atsako – kokybiškos gipso kartono konstrukcijos yra ilgaamžės, o nekokybiška apdaila yra padarytų klaidų rezultatas. Pristatome dažniausias darbo su gipso kartonu klaidas.

Kodėl verta rinktis kamštinę medžiagą interjero apdailai?

Kamštinio ąžuolo žievės produkcija sparčiai įgauna populiarumą interjero kontekste. Anksčiau kamštinė medžiaga paprastai asocijuodavosi su vyno butelio kamščiu arba priminimams prisegti skirta lenta, tačiau šiandien namuose kamštmedis naudojamas kur kas plačiau. Kamštinė sienų bei grindų danga, kamštiniai baldai bei šviestuvai – visos šios interjero detalės yra vertinamos tiek dėl savo estetinių, tiek dėl praktinių savybių. Pateikiame kelias priežastis, kodėl verta išbandyti šią medžiagą savo namuose.

Atidengtų plytų siena: pliusai bei minusai

Mūrinės namo sienos – tvirtos ir ilgaamžės. Nors nedengtas plytas esame labiau įpratę matyti pastato eksterjere, šiandien, dėl charakteringos tokių sienų išvaizdos, vis dažniau susiduriame su atidengtų plytinių sienų tendencija interjere. Tie, kuriems pasisekė gyventi name, kuriame už tinko ar gipso kartono plokštės slepiasi plytinės sienos, turi galimybę jas atidengti. Tačiau prieš priimant tokį sprendimą, verta susipažinti su atidengtų plytų sienų pliusais ir minusais.

Pertvaros: ką rinktis – mūrinę sieną ar gipso kartono atitvarą?

Tiek mūriniai atitvairai, tiek gipso kartono atitvarai turi savų privalumų ir trukumų, todėl prieiti prie bendros išvados, kas geriau – mūrinė siena ar gipso kartono atitvaras, šiame straipsnyje nebandysime. Vietoje to, palyginsime šių atitvarų skirtumus, o sprendimą, ką rinktis, priimsite jūs patys.

Pelėsis skalbimo mašinoje: kaip su juo kovoti?

Pelėsis mėgsta tamsią, drėgną, nevėdinamą erdvę, taigi visai nekeista, kad jis gali sau atrasti vietą ir skalbimo mašinoje. Paprastai, kad skalbyklėje atsirado pelėsis, išduoda negeras kvapas bei atsiradusios tamsios spalvos dėmės ant skalbimo milteliams pilti skirtų skyrelių arba tarp durelėse esančių gumų. Tad kaip kovoti su pelėsiu skalbimo mašinoje?

Marmuriniai stalviršiai: privalumai bei trūkumai

Niekas nenuginčys, kad marmuriniai stalviršiai vizualiai yra be galo estetiški. Marmuras erdvei teikia prabangos jausmą. Jis atrodo itin subtiliai bei elegantiškai. Tačiau prieš renkantis tokį stalviršį, reikia gerai pasverti tiek jo pliusus, tiek minusus. Tad ką verta žinoti prieš įsigyjant marmurinį stalviršį?

Priežastys, kodėl namuose verta turėti oro drėkintuvą

Žiemos oras yra sausas oras. Sauso žiemos oro, šildymo bei retai atidaromų langų derinys namuose kelia diskomfortą: ima sausėti oda, dažniau sergame virusinėmis ligomis ir t.t.. Oro drėkintuvas gali padėti susidoroti su šiomis ir kitomis sauso oro sukeliamomis problemomis. Pateikiame kelias svarias priežastis, kodėl verta įsigyti oro drėkintuvą.