Statybų matematika: kaip neapsiskaičiuoti statant laiptus?

 (13)
Savarankiškai sau namus statantys meistrai labiausiai bijo klaidų pačiame pradiniame namo statybos procese: liejant pamatus, dengiant stogą, vedžiojant elektros, vandens ir kanalizacijos sistemas. Klaida čia neva kainuos daug brangiau, nei vidaus apdailos darbai. O visgi pats paslaptingiausias ir tiksliausias namo statybos etapas – laiptų projektavimas. Savamoksliai meistrai čia dažnai pridaro lemtingų klaidų.
Statybų matematika: kaip neapsiskaičiuoti statant laiptus?
© Fotolia nuotr.

Blogai įrengus – daug nemalonumų

Vidaus laiptais namo gyventojai per dieną vaikšto po kelis ar net keliolika kartų, todėl neatsakingai pažiūrėjus į šį namo statybos etapą gailėtis teks ilgus metus. Laiptai – vienas iš namo statinių, kuris statomas visam pastato eksploatacijos laikotarpiui

„Laipant neteisingai pastatytais laiptais jaučiamas diskomfortas, tačiau tai dar nėra blogiausia. Jeigu, pavyzdžiui, pakopos yra nevienodo aukščio, tai gali pakenkti sąnariams, būti traumų priežastimi, – teigia architektas Skirmantas Šlamas.

Negana to, per siauri, per statūs, ne vienodo pločio pakopų laiptai yra nesaugūs, lipant jais galima rimtai susižaloti. Tai ypač aktualu šeimoms, turinčioms mažų vaikų.

Jokių improvizacijų su pakopomis

Pastebima, kad savamoksliai meistrai statydami laiptus dažnai numoja ranka į laiptų pakopos aukštį. Esą, jei nepatyrusiam meistrui dar pavyksta išlaikyti daugelio pakopų aukštį, tai pirmoji ir paskutinė pakopa dažnai tampa iššūkiu.

Architektūrinis vidaus laiptų standartas yra 17/29, tai yra, pakopos plotis – 29 centimetrai, o aukštis – 17 centimetrų. Tai reiškia, kad 17 centimetrų aukštis turėtų išsilaikyti visose pakopose. Tačiau dažnai nepasvarsčius apie grindų dangos aukštį ir nustačius viršutinės pakopos aukštį pagal tuo metu esančios perdangos ar eilinio tarpsluoksnio aukštį pirmame ir antrame aukšte, dvi kraštinės pakopos tampa kitokio aukščio.

„Atrodytų, ką reiškia tie keli centimetrai. Tai suprasite prisiminę kaip kažkada lipote laiptais tamsoje. Prisiminkite, kokia jūsų savijauta ir kojos padėtis, kai jau pagal įpratimą lipant jaučiate, kad turėtų būti laiptas, o jo nėra. Įsivaizduokite naktį pabudęs lipate laiptais žemyn, atrodo viskas gerai, bet paskutinis laiptas žemesnis ir nesitikėdami, dar kiek prisnūdę, koją pastatote nepasiruošę kontaktui su grindimis. Tai gali baigtis trauma“, – teigia architektas.

Laiptų ilgis – skonio reikalas, nes paprastai priklauso nuo laiptų dizaino. Tiesa, architektai nesiūlo statyti laiptų, trumpesnių nei 50 centimetrų. Tokio ilgio laiptai statomi tik blogiausiu atveju – kai vietos labai mažai. Tuo tarpu populiariausias ir patogiausias standartas – 90-120 centimetrų.

Pakopų architektai siūlo daryti ne daugiau kaip 12, tačiau jas skaičiuojant reikia pagalvoti ir apie laiptų kampą. Jei laiptai veda į patalpą, kurioje lankotės retai (pavyzdžiui, negyvenamą palėpę), laiptų kampas nėra tokia opi problema. Specialistai netgi labiau rekomenduoja naudoti kompaktiškesnes ir pigesnes kopetėles. Tačiau jei laiptus naudojate dažnai, laiptų kampas neturėtų būti didesnis nei 45 laipsniai.

Formulė nėra aksioma

Patyrę laiptų meistrai pataria naudotis paprasta, vadinamąja „63“ taisykle. Tai yra, dviejų pakopos aukščių ir vieno pakopos pločio suma turėtų būti arba tokia arba artima šiam skaičiui. Tarkime standartiniai laiptai pagal šią formulę apskaičiuojami taip: 17x2+29=63. Atsižvelgiant į šią formulę ir erdvę, kurioje bus statomi laiptai, pritaikomi ir kitokie standartai. Populiariausi yra šie: 18/28, 19/27, 20/25.

„Taisyklėje logikos yra, tačiau reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kas laipios šiais laiptais. Jei statotės namą, kuriame gyvensite išėję į pensiją, nerekomenduotina jame statyti laiptų, kurių aukštis 18 centimetrų ar daugiau, nes taip bus sunkiau laipioti. Tuomet geriau paieškoti būtų, kaip sumažinti aukštį ir padidinti pakopos plotį. Kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų žiūrėti pagal erdvę, tačiau galbūt padėtų aikštelės įrengimas“, – pastebi S. Šlamas.

Ji rekomenduojama ir tuomet, kai laiptų yra daugiau nei 17.

Skaičiuokite ir turėklus

Saugumo prasme turėklai nėra pats svarbiausias laiptų elementas. Daug svarbiau tinkamai apskaičiuoti laiptų pakopų aukščius ir pločius, išsirinkti gerą, neslidžią laiptų dangą. Visgi architektai pataria visiškai nepamiršti turėklų.

Turėklai turėtų eiti palei visus laiptus ir strypai turėtų būti ne horizontalūs, o vertikalūs. Taip būtų užtikrinamas didesnis saugumas, ypač mažamečiams vaikams.

„Turėklų rankenos turėtų būti maždaug 3-5 centimetrų diametro. Kai kurie meistrai mėgsta daryti storesnius, kartais apdirbto 10-15 centimetrų rasto imitacija, tačiau toks dizaininis sprendimas gerokai sumažina žmonių saugumą. Griūnant tokio storo rasto griebtis sudėtinga, o net ir įsitvėrus ranka gali nesunkiai nuslysti“, – pataria specialistas.

Be to, turėklai neturėtų būti prigludę prie sienos. Juos įrengiant reikia palikti bent 3-5 centimetrų tarpus, kad lipantiems žmonėms būtų patogu į juos įsitverti.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

Kokių klaidų vengti įsirengiant pirtį?

Pirtis – universalus vandens malonumas, kuriuo gera mėgautis tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Vasarą, šiek tiek atitolus nuo darbų, yra gerai užsiimti projektais, kuriems žiemą nebuvo laiko. Pirties įsirengimas – vienas iš tokių galimų projektų. Kad šis darbas būtų kuo sklandesnis, verta pasimokyti iš dažnai pasitaikančių klaidų.

Terakotinės plytelės: privalumai ir trūkumai

Terakotinės plytelės šį sezoną sulaukė daugiau dėmesio nei įprastai. Tad ką reikėtų žinoti apie jas?

Patarimai, kaip nudažyti medinį baldą purškiamais dažais

Jeigu jaučiate, kad jūsų namams reikalingi pokyčiai, baldų dažymas yra vienas paprasčiausių būdų, kaip greitai ir nesudėtingai erdvei suteikti naują veidą. Dažymas purškiamais dažais yra patrauklus dėl šių priežasčių: baldą nudažyti galima labai greitai; jo paviršius yra padengiamas itin lygiai (ant jo nelieka teptuko paliekamų potėpių); palyginus su kitais dažais, jų džiuvimo laikas yra gerokai trumpesnis. Tiems, kuriems neteko dažyti tokiu būdu, pristatome keletą praktiškų patarimų.

Dūmų detektorius: kodėl jis reikalingas ir kaip jį išsirinkti?

Įsigaliojus priešgaisrinės saugos reikalavimui – visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius, žmonės vis aktyviau domisi šiais įrenginiais. Tad kuo svarbus yra dūmų detektorius ir kaip jį išsirinkti?

Kaip panaikinti rūdžių dėmes klozete, vonioje bei kriauklėje?

Rūdžių dėmės ant balto vonios, klozeto ar kriauklės paviršiaus atrodo itin neestetiškai. Nors tokių dėmių šalinimas nėra pati lengviausia užduotis, tačiau egzistuoja ne vienas būdas, kaip su jomis kovoti. Šiame tekste pateikiame penkias technikas, kaip pašalinti tokias „užsispyrusias“ dėmes.

Draudikai: ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės (1)

Nuo šio mėnesio pradžios visuose Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – privaloma įsirengti dūmų detektorius. Draudikai ragina suskubti nespėjusius to padaryti ir užtikrina, kad gaisrą patyrusiems žmonėms žala bus atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose dar nebus sumontavę.

Ką reikia žinoti apie privalomą statinio projekto ekspertizę?

Nuo 2018 metų neypatingojo daugiabučio namo kapitaliniam remontui privaloma statinio projekto ekspertizė. Ką reikia apie ją žinoti?

Kurių statinio statybos techninės veiklos vadovų pareigas gali atlikti patys statytojai?

Daugumai statytojų jau ne paslaptis, kad statant naujus, rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos darbų pradžios privaloma Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) pateikti pranešimą apie statybos pradžią ir pasamdytus (paskirtus) statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus. Tačiau dažnai iškyla dilema, kuriuos statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus būtina pasamdyti, o kurių pareigas gali atlikti patys statytojai.

Dūmų detektoriai: ką reikia žinoti apie naujus reikalavimus? (2)

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo priešgaisrinės saugos reikalavimas – visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius. Juos turi įsirengti tiek butų, tiek individualių namų, tiek sodo namelių savininkai.