Paviršiaus nuvalymas. Jei sienos buvo dažytos anksčiau, gali tekti pašalinti buvusį dažų sluoksnį. Tiesa, tai priklauso nuo dažų rūšies ir jų kokybės. Jeigu dažai ant sienos gerai laikosi, jų valyti nėra būtina. Kita vertus, visuomet reikia nuvalyti paviršių nuo bet kokių nešvarumų, kurie trukdo prikibti tolesniems dažų ar grunto sluoksniams.
Gyvenamųjų namų ar biuro pastatų sienos dažnai būna dažytos vandens pagrindo dažais. Tokiu atveju, sienas užtenka švariai nuvalyti nuo nešvarumu ar riebalų. Kai kurios dažų rūšys yra ne tokios „draugiškos“ naujiems sluoskniams. „Jeigu rengiatės dažyti seną laiptinę, kurios būdavo dažomos aliejiniais dažais, juos reikėtų nuvalyti. Aliejiniai-alkidiniai dažai yra nekvėpuojantys, sukibimas su jais prastas. Galima naudoti chemines priemones, specialius dažų minkštiklius, kuriais padengiamas paviršius. Po kiek laiko priemonė dažus suminkština ir juos galima nugramdyti su mentele. Tačiau viena iš paprasčiausių priemonių – paprastas paviršiaus pašiaušimas švitriniu popieriumi. Šiaušti reikia tik blizgius paviršius. Cheminis paruošimas padidina kainą ir naudojamas rečiau“, – pataria įmonės „Exterus“ atstovas Tomas Kasperavičius.
Jei patalpos remontas atliktas labai seniai ir apskritai nesate tikri, kokiais dažais sienos dažytos, galite atlikti keletą testų, kurie padės įvertinti dangos būklę. „Reikia sudrėkinti nedidelį plotelį sienos ir pasižiūrėti, ar dažai peršlampa. Jeigu jie įgeria vandenį, tai gerai matosi – dažai turi keisti savo spalvą, patamsėti. Tokiu atveju arba reikės naudoti blokuojančius gruntus, arba geriausia tokius dažus pašalinti. Jeigu vanduo nesigeria, vadinasi, buvo panaudoti aukštos kokybės dažai“, – teigia įmonės „Tikrasis dažas“ atstovas Vladislavas Vapšys.
Anksčiau ant sienų būdavo naudojami kreidiniai ar vandens emulsijos dažai, kuriuose būdavo mažai rišamosios medžiagos. Siekiant patikrinti, kaip senieji dažai „prikibę“ prie sienos, pašnekovas siūlo tokį testą. „Paimkite dažytojo juostą, priklijuokite prie sienos, palikite parai, po to staigiu judesiu nulupkite. Jei nuplėšus ant jos dažų nelieka, galite nuplauti dulkes ir paviršių perdažyti. Jeigu yra poreikis sienas lyginti, galima po glaistu panaudoti gruntą. Jei tokio poreikio nėra, galima tiesiog dažyti ant viršaus. Taip pat galima mažiau matomoje vietoje pakrapštyti dažus, sužinoti, keliais sluoksniais siena dažyta. Jei sluoksnių yra, tarkime, pora, o toliau eina arba sausas, arba paprastas kalkinis tinkas, pigiau būtų neatsparus vandens poveikiui dažus „surišti“, – pataria jis.
Prieš glaistydami, gruntuodami ar dažydami būtinai gerai apžiūrėkite sienas ar nėra pelėsio užuomazgų. Jeigu pelėsis būtent ir yra viena priežasčių, kodėl atnaujinate savo sienas, prisiminkite, kad jo neužtenka mechaniškai pašalinti – nesiimant jokių veiksmų mažinti drėgmę ir gerinti vėdinimą patalpoje, ilgainiui pelėsis vėl sugrįš.
Apie pelėsius galite paskaityti ČIA
Nors siena paprastai gruntuojama prieš pat dažymą, pagal poreikį galima nugruntuoti sieną ir prieš pradedant glaistyti. Svarbiausia grunto paskirtis yra suvienodinti paviršiaus įgeriamumą. „Jeigu paviršius porėtas ar buvo tinkuotas kalkiniu tinku, ant paviršiaus užtepus dažus ar glaistą, drėgmė patenka į pagrindą, naujas sluoksnis išdžiūsta, tačiau nespėja sukietėti ir sulipti. Viskas priklauso nuo paviršiaus, koks jis. Kitą kartą netgi nebūtina gruntuoti prieš dažymą. Jeigu ant sienos yra nenuvalomų dėmių, tarkime, toje vietoje stovėjo židinys ar siena buvo užlieta vandeniu, jos persišviečia, gali tekti panaudoti ir blokatorių“, – teigia T. Kasperavičius
Glaistymas. Senos statybos namuose dažnai pasitaiko, kad sienos yra itin nelygios. Labai dideli nelygumai išlyginami tinkuojant, mažesni nelygumai, be to, įvairūs nutrupėjimai, įbrėžimai, porėtas tinko paviršius ir kita – glaistu. Glaistas gali būti sausas, jį reikės pasiruošti patiems, arba jau paruoštas naudojimui.
Glaistant ant tinko, nereikia šveisti pastarojo. Glaistoma tiek sluoksnių, kiek reikia pasiekti norimą sienos lygumą, paprastai užtenka iki 4 kartų. Glaistui išdžiūvus, jis šlifuojamas švitriniu tinkleliu. Šio proceso metu susikaupia nemažai dulkių. Dulkės turi būti šalinamos drėgnuoju būdu su vandeniu ir kempine, ją dažnai išplaunant. Vis dėlto, reikia nepamiršti jos šiek tiek nusausinti, kadangi kitaip rizikuojate išplauti ir dalį glaisto. Svarbiausia tokio proceso paskirtis yra surinkti dulkes. „Dažnas ydingas įprotis – naudoti giluminį gruntą dulkių surišimui. Jei siekiate, kad paruošimo paviršius būtų švarus, jis nuvalomas būtent valant drėgna kempine,o ne giluminiais gruntais, kai be reikalo yra įdedama medžiaga, o darbo kaina kyla“.
Gruntai suriša likutines dulkes, tačiau šiuo atveju toks procesas ant sienų paliktų košę primenantį paviršių, kuris tikrai nėra geriausias variantas prieš dažymą.
Gruntavimas. T. Kasperavičiaus teigimu, jei paviršius, ant kurio dažote, įgeria vienodai arba, jei glaistėte lateksiniu ar polimeriniu glaistu, gruntuoti gali ir neprireikti – dažyti galite iškart. Kitu atveju – gruntuokite. Pagrindinis gruntavimo tikslas – užtikrinti, kad prie sienų gerai prikibtų dažai, o tai lemia gruntavimo kokybė. Gruntuoti galima tiek teptuku, tiek voleliu. Gruntui išdžiūvus, esate pasiruošę dažymui, tačiau tai tas atvejis, kai Jums neįtikėtinai pasiseka. Nugruntavus dažniausiai pamatomi ir defektai, todėl beveik neišvengiamai reikės juos ištaisyti. Standartiniai dažai atlieka tik dekoratyvinę funkciją, todėl apatinių sluoksnių įrengimas reikalauja aukštos kokybės.
Rinkdamiesi gruntus, tarp produktų tikrai rasite grupę, vadinamą giluminiais gruntais. Jų jungiamosios medžiagos grūdeliai labai smulkūs, todėl gruntas lengvai įsigeria į porėtą sienos pagrindą, sutvirtina birius paviršius bei suvienodina sienos įgeriamumą. Be giluminių, gruntai dar gali būti stiprinamieji. Tokie gruntai sutvirtina sienos viršutinį sluosksnį. Tiesa, konkretūs gruntai dar gali turėti savų reikalavimų. „Prie giluminio grunto būna pateikiama instrukcija, kurioje parašyta, kokiais dažais ant jo reikėtų dažyti. Ši informacija svarbi. Būna, kad vandens pagrindo gruntai atlaiko bet kokių dažų poveikį, o būna, kad tiktai vandeninius dažus“, – atkreipia dėmesį V. Vapšys.
