Pagal ką rinktis dušo tipą?

Įsirengiant ar remontuojant vonios kambarį, kartais iškyla klausimas – kokiame duše nuo šiol norėsite maudytis. Suteiksite kambariui erdvės ir maudysitės stovėdami ant plytelių, o vandeniui leisite subėgti į trapą ar latakus? O gal planuojate rinktis tradicinį dušo padėklą ir nežinote, kuri medžiaga jums būtų tinkamiausia? Apie skirtingų dušų sprendimų ypatumus pasakoja ekspertai.
Pagal ką rinktis dušo tipą?
© Shutterstock nuotr.

Svarbiausias kriterijus leidžiantis nuspręsti, ar apskritai turite galimybę rinktis dušo tipą yra kanalizacijos prijungimo aukštis, teigia vonios ir šildymo įranga prekiaujančios UAB „Tausana“ atstovas Mečislovas Karvovskis.

Tai aktualiausia senos statybos namuose. „Dušo trapas arba latakas yra įgilinamas nuo 6 cm iki 10-11 cm, priklausomai nuo pralaidumo tipo. Tai reiškia, jog sistemą reikės įleisti į grindis būtent tokiame gylyje, todėl keičiant dušo tipą, reikia atkreipti dėmesį, ar bus galimybė į grindis sumontuoti dušo trapa ar dušo lataką“, – pasakoja pašnekovas. Šis gylis nėra akivaizdžiai matomas, tad jei nedalyvavote statant namą ar įrengiant dušą, geriausia, jei jūsų dušą apžiūrėtų santechnikas. „Įrengiant dušo padėklus, jis yra uždedamas ant vamzdyno ir nesimato, kiek giliai yra įrengtas pagrindinis vamzdis. Tad nenuėmus dušo padėklo, nepradėjus griovimo darbų, vizualiai sunkoka tai įvertinti“, – pasakoja M. Karvovskis.

Įrengiant trapą ar lataką aktualiausi yra vandens subėgimo nuolydžiai. „Kuo didesnis nuolydis, tuo vanduo geriau subėga, nesusidaro vandens patvanka, nereikės stovėti baloje. Kad vanduo gerai subėgtų, reikalingas minimalus 1-2 % nuolydis.“, – pasakoja pašnekovas.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Vonių restauravimas: viskas, ką turite žinoti
Kokias vonios interjero tendencijas žada Žaliojo medinio arklio metai?

Trapai ir latakai. Trapų ir latakų sistema yra iš esmės labai panaši, skiriasi tik galutinis vandens subėgimo sprendimas. Dušo su latakais atveju vanduo subėga į sistemą per ištisines groteles, trapo – per vieną angą.

Trapas. Šio tipo dušai centre turi angą, kuri yra uždengta grotelėmis arba įklijuojama plytele. Trapu vadinama sistemos pagrindinė dalis – gaminama iš plastiko su nerūdijančio plieno grotelėmis (kvadratinėmis, apvaliomis) vandeniui subėgti.

Vonios kambario įranga prekiaujančios ir vandentiekio, šildymo sistemų projektavimu bei prekyba užsiimančios įmonės „Ketvertas“ atstovas Gediminas Petronis pažymi, kad trapai populiaresni nei dušo latakai, tačiau latakų populiarumas sparčiai didėja. Viena iš priežasčių – estetinė. „Latakų atveju išgaunamas tolygus nuolydis per visą pagrindą. Trapai dušo zonoje montuojami per vidurį ir norint padaryti nuolydį yra pjaustomos plytelės, gadinamas vonios kambario dizainas. Įrengiant latakus nieko pjaustyti nereikia, tiesiog padaromas nuolydis, plytelės lieka vizualiai nepažeistos, o ir nuolydžio beveik nesimato“, – pasakoja jis.

Taip pat svarbu ir patogumas. „Gali atsitikti taip, kad jeigu dušo trapas įrengiamas dušo viduryje, jūs stovėsite nedidelėje baloje. Kadangi ir trapas, ir jūs esate toje pačioje vietoje, stovint ant jo šiek tiek sumažėja vandens pralaidumas. O latakų grotelės, montuojamos visu ilgiu ir vandenį sugeria geriau. Tačiau teoriniai ir trapo, ir latakų vandens pralaidumo duomenys yra labai panašūs, o trapas tiesiog yra pigesnis variantas“, – pasakoja M. Karvovskis.

Latakai. Latakai yra gaminami iš nerūdijančio plieno. Kai kurių gamintojų dušo latakų ilgius galima reguliuoti juos pjaustant pagal poreikį, tačiau rinkoje populiaresni stacionarių ilgių nerūdijančio plieno latakai.

„Latakų kainos tampa labiau prieinamos, todėl žmonės dažniau renkasi nerūdijančio plieno latakus. Plieninių latakų ilgiai taip pat varijuoja, galima rinktis 70 cm, 80 cm, 90 cm, 1 m 1, 20m ir 1,5 m ilgio latakus. Populiariausias sprendimas yra 90 cm ilgio latakai. Taip pat galima pritaikyti ir netradicines įrengimo galimybes – latakai gali būti įrengiami prie sienos, sienoje, taip pat galimybė įrengti ir kampinius dušo latakus“, – pasakoja G. Petronis.

Sifonai. Vandens pralaidumą sistemoje daugiausiai lemia sifonai. „Neturint galimybės įgilinti dušo sifono renkamasis žemas – seklus, vandens pralaidumas yra mažesnis. Jeigu, tarkime, mažiausias sifonas yra 50 cm aukščio, jo pralaidumas gali būti 0,48 l per sekundę, jei didesni – vandens pralaidumas gali siekti 0,7-0,8 l per sekundę“, – pasakoja M. Karvovskis.

Jis taip pat pažymi, kad įsirenginėjant dušą, reikia iškart atkreipti dėmesį, kokią dušo galvutę naudosite, kadangi naudojant didesnes lietaus 30x30 cm, 50x50 cm ar netgi 100x100 cm dušo galvas, atitinkamai reikės projektuoti ir pačią dušo sistemą.

Grotelės. Grotelės yra ta dalis, kuri įrengus sistemą lieka matoma – būtent ją reikėtų derinti prie interjero. Jos yra gana lengvai įmontuojamos – tai gali padaryti net ir pats šeimininkas paskutiniame dušo įrengimo etape. Grotelių raštus galima pasirinkti iš įvairių variantų. „Yra ir kitas variantas – grotelės su įklijuojama plytele. Tokiu atveju vietoje grotelių įklijuojamos plytelės, aplink kurias yra plyšeliai, skirti vandeniui subėgti. Taip išlaikomas vientisas grindų plytelių dizainas. Lygiai tą patį galima pritaikyti ir įrengiant trapą – jo grotelių vietoje dedama įklijuojama plytelė“, – pasakoja G. Petronis.

Dušo padėklai. Jie gaminami iš kelių medžiagų. „Pats populiariausias yra akrilinis dušo padėklas, po to keramikiniai, plieniniai ir akmens masės padėklai. Keramikiniai yra žiedžiami iš molio ir padengiami emale – jų gaminimo principas yra panašus kaip ir vonios praustuvo ar klozeto. Jų privalumas – lengva priežiūra. Priežiūros ir atsparumo įbrėžimams atžvilgiu po jų rikiuojasi plieniniai, akmens masės ir galiausiai akriliniai dušo padėklai. Pastarieji yra pigiausi, tačiau mažiausiai atsparūs braižymui ir kitokiems mechaniniams pažeidimams“, – pasakoja M. Karvovskis.

Kitas svarbus aspektas yra padėklų paviršiaus įšilimas. Pašnekovas teigia, kad ryškaus skirtumo nėra. „Pradedant naudotis dušu reikia palaukti, kol atitekės karštas vanduo, tada jis pakankamai greitai sušyla. Diskomforto nėra – ar tai bus akmens masės, plieninis ar keramikinis padėklas, jis įšils gana greitai. Žmonės, kurie planuoja montuoti dušo trapą ar lataką ir grindys bus įrengtos iš plytelių, gali įsirengti vandeniu ar elektra šildomas grindis, kad atsistojus būtų šilčiau“, – pataria ekspertas.

Pasirinkimas. M. Karvovskis pastebi, kad naujos statybos namuose žmonės dažniau įsirenginėja trapus arba latakus. „Padėklus daugiausia renkasi daugiabučių gyventojai. Jų įrengimas yra labai nebrangus ir paprastas. Be to, netinkamai padarius hidroizoliaciją ir maudantis tik ant plytelių, galima užlieti kaimynus. Padėklas yra saugesnis pasirinkimas“, – teigia pašnekovas.

Įsirengimas. Dušo padėklus įsirengti yra paprasčiausia. „Iš esmės įsirengti pačiam galima visus dušo tipus, tik reikia gerai tuo pasidomėti. Būna taip, kad į saloną atėję žmonės pasikonsultuoja ir dušus įsirengia patys. Tačiau reikia rimtai pasigilinti į medžiagas ir žinoti visas subtikybes – tik tada sumanus savininkas gali dušą įsirengti ir pats.

Reikia pabrėžti, kad tam reikia turėti laiko, nes profesionalas tai padarys daug greičiau nei užsakovas. Įrengti dušo padėklą yra paprasčiau. Trapui ir latakui reikia kruopštumo – gerą rezultatą lemia gerai paruoštas pagrindas, gera hidroizoliacija, tinkamai įvertintas grindų storis ir panašiai“, – pasakoja pašnekovas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

Kaip išsirinkti medinius padėklus įvairiems projektams?

Mediniai padėklai yra itin mėgstama mėgėjų meistrų medžiaga, kurią galima panaudoti įvairiems Darau Pats projektams. Jų populiarumas yra susijęs su malonia, šiek tiek sendinta estetika ir prieinamumu. Tad į ką reikia atsižvelgti renkantis medinius padėklus?

Kokių klaidų vengti įsirengiant pirtį?

Pirtis – universalus vandens malonumas, kuriuo gera mėgautis tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Vasarą, šiek tiek atitolus nuo darbų, yra gerai užsiimti projektais, kuriems žiemą nebuvo laiko. Pirties įsirengimas – vienas iš tokių galimų projektų. Kad šis darbas būtų kuo sklandesnis, verta pasimokyti iš dažnai pasitaikančių klaidų.

Terakotinės plytelės: privalumai ir trūkumai

Terakotinės plytelės šį sezoną sulaukė daugiau dėmesio nei įprastai. Tad ką reikėtų žinoti apie jas?

Patarimai, kaip nudažyti medinį baldą purškiamais dažais

Jeigu jaučiate, kad jūsų namams reikalingi pokyčiai, baldų dažymas yra vienas paprasčiausių būdų, kaip greitai ir nesudėtingai erdvei suteikti naują veidą. Dažymas purškiamais dažais yra patrauklus dėl šių priežasčių: baldą nudažyti galima labai greitai; jo paviršius yra padengiamas itin lygiai (ant jo nelieka teptuko paliekamų potėpių); palyginus su kitais dažais, jų džiuvimo laikas yra gerokai trumpesnis. Tiems, kuriems neteko dažyti tokiu būdu, pristatome keletą praktiškų patarimų.

Dūmų detektorius: kodėl jis reikalingas ir kaip jį išsirinkti?

Įsigaliojus priešgaisrinės saugos reikalavimui – visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius, žmonės vis aktyviau domisi šiais įrenginiais. Tad kuo svarbus yra dūmų detektorius ir kaip jį išsirinkti?

Kaip panaikinti rūdžių dėmes klozete, vonioje bei kriauklėje?

Rūdžių dėmės ant balto vonios, klozeto ar kriauklės paviršiaus atrodo itin neestetiškai. Nors tokių dėmių šalinimas nėra pati lengviausia užduotis, tačiau egzistuoja ne vienas būdas, kaip su jomis kovoti. Šiame tekste pateikiame penkias technikas, kaip pašalinti tokias „užsispyrusias“ dėmes.

Draudikai: ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės (1)

Nuo šio mėnesio pradžios visuose Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – privaloma įsirengti dūmų detektorius. Draudikai ragina suskubti nespėjusius to padaryti ir užtikrina, kad gaisrą patyrusiems žmonėms žala bus atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose dar nebus sumontavę.

Ką reikia žinoti apie privalomą statinio projekto ekspertizę?

Nuo 2018 metų neypatingojo daugiabučio namo kapitaliniam remontui privaloma statinio projekto ekspertizė. Ką reikia apie ją žinoti?

Kurių statinio statybos techninės veiklos vadovų pareigas gali atlikti patys statytojai?

Daugumai statytojų jau ne paslaptis, kad statant naujus, rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos darbų pradžios privaloma Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) pateikti pranešimą apie statybos pradžią ir pasamdytus (paskirtus) statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus. Tačiau dažnai iškyla dilema, kuriuos statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus būtina pasamdyti, o kurių pareigas gali atlikti patys statytojai.