Namų kino sistemos – ką reikia apie jas žinoti?

Įsivaizduokite – pareinate iš darbo, nusiaunate batus, užveriate duris ir… pasineriate į įstabų kino pasaulį. Laikas tarsi sustoja, išorinis pasaulis kažkur nutolsta – šiuo metu svarbiausia tai, kas vyksta ekrane. Ne, mes nekalbame apie paprastą televizorių. Kalba eina apie namų kino sistemą, kuriai stengiasi sutaupyti vis daugiau žmonių – juk vaizdo ir garso kokybė viską atperka.

Namų kino sistema

Šiandien geros kokybės namų kino sistemą galima įsigyti už aštuonis–dešimt tūkstančių eurų, sako garso ir namų kino įranga prekiaujančios įmonės „Lyra“ atstovas Vismantas, pridurdamas, kad šio malonumo pageidauja vis daugiau naujakurių. Juk įsirengti namų kino sistemą naujame, dar neapgyvendintame būste kur kas patogiau, nei tiesti laidus jau apstatytoje patalpoje. Kadangi nedaugelis gali sau leisti įsirengti kino teatrą atskiroje patalpoje, šiam tikslui dažniausiai naudojama svetainė.

Pagrindinės namų kino sistemos dalys – vaizdo leistuvas, stiprintuvas, didelio ekrano televizorius arba projektorius su ekranu ir garso kolonėlės. Specialistai rekomenduoja naudoti kokybiškus prietaisus – „Blu-ray“ ir (arba) universalius medijos leistuvus, kurių kaina prasideda nuo 500 eurų. Labai svarbus yra leistuve įmontuotas vaizdo procesorius – kuo jis aukštesnės klasės, tuo kokybiškesnį vaizdą matysite.

Norint matyti išskirtinės kokybės vaizdą, patariama įsigyti aukštos klasės plačiaekranį televizorių, o esant galimybei užtamsinti kambarį – namų kinui skirtą vaizdo projektorių ir ekraną.

Projektorius ir ekranas

Vaizdo kokybė neabejotinai turi didelės įtakos žiūrėjimo malonumui. Tikri kino gurmanai paprastai renkasi projekcinį ekraną, o ne plačiaekranį televizorių. Jaukioje prieblandoje į didelį ekraną projektuojami vaizdai pavers patalpą tikra namų kino sale ir leis visiškai pasinerti į filmo pasaulį. Neretai aukštos vaizdo kokybės pageidauja ir sporto aistruoliai, mėgstantys stebėti rungtynes didžiajame ekrane.

Šiais laikais tampa įmanoma matyti projektoriaus rodomą vaizdą ir neužtemdytoje patalpoje. Tai leidžia pagal naujausias technologijas gaminami specialūs projekciniai ekranai. Vienintelis tokių ekranų trūkumas – kol kas jų negalima suvynioti.

Renkantis projektorių patariama nesiremti projektoriaus „šviesumu“ – visiškai pakanka 1300–1800 liumenų šviesos stiprumo. Kur kas svarbiau – kaip projektorius perteikia spalvas, kontrastus, judančius vaizdus. Tačiau reikia žinoti, kad už aukštesnės klasės projektorių teks pakloti bent 2000 eurų, o norint rafinuoto vaizdo – penkis ar dešimt tūkstančių eurų.

Projekcinio ekrano dydis priklauso nuo žiūrėjimo atstumo – jo plotis turėtų būti skaičiuojamas dalijant žiūrėjimo atstumą iš 1,5. Pavyzdžiui, jei į ekraną bus žiūrima iš 4 metrų nuotolio, ekrano plotis turėtų būti apie 2,6 metro. Standartinio 240 cm ilgio ir 140 cm aukščio ekrano kaina siekia apie 800–1000 eurų. Profesionalai gali įrengti ir specialiai kinui pritaikytą patalpą, kurioje žiūrėsite filmus užgniaužę kvapą. Tiesa, šis malonumas gali atsieiti ne vieną dešimtį tūkstančių.

Shutterstock nuotr.

Stiprintuvas ir kolonėlės

Norintiems pasijusti it filme rodomų įvykių sūkuryje, ne mažiau svarbus kokybiškas garsas. Tinkamai išdėstyta garso aparatūra sukuria gylio įspūdį ir realumo pojūtį.

Garso stiprintuvas yra namų kino sistemos širdis. Neretai šie stiprintuvai vadinami resiveriais – tai radijo imtuvas ir stiprintuvas viename. Stiprintuvas priima iš medijos leistuvo skaitmeninį garsą, jį konvertuoja ir paskirsto į kolonėles. Aukštesnės nei 500 eurų kainos namų kino stiprintuvai paprastai turi ir kolonėlių kalibravimo funkciją. Esant jai stiprintuvo veikimas sureguliuojamas pagal kolonėlių išdėstymą patalpoje – tai užtikrina geresnę garso kokybę ir tikslesnius garso efektus.

Kaip teigia įmonės „Milgreta“ profesionalaus garso sistemų specialistas Ivas Liaudanskas, renkantis resiverį derėtų atsižvelgti į jo galią. Resiveris turėtų būti ne mažesnės nei 100W RMS kanalui galios. Garsas geriausiai perduodamas optiniu arba HDMI kabeliu. Taip pat resiveryje turėtų būti LAN jungtis arba belaidžio ryšio funkcija. Kai kuriuose resiveriuose būna įmontuota WIFI antena, kad galėtumėte klausytis radijo stočių internete.

Be to, turėtų būti galimybė prie resiverio prijungti kitus medijų įrenginius per „Bluetooth“, nuotolinio valdymo ir garso perdavimo iš išmaniojo telefono funkcijos. Prie įrenginio prijungę planšetę ja galėsite valdyti kiekvieno garso takelio, kanalo nuostatas.

Geriausia, kad visos kolonėlės būtų vieno gamintojo ir, pageidautina, tos pačios serijos, nes tik tada iš skirtingų garsiakalbių sklindantis garsas bus vientisas.

Kaip suprojektuoti namų kino sistemą?

Perkant garso įrangą rekomenduojama atsižvelgti į patalpos, kurioje ji stovės, kvadratūrą. Būtent pagal ją reikėtų rinktis kolonėlių ir stiprintuvo galingumą.

Jei ketinate žiūrėti kino filmus, įsigykite 5.1 kolonėlių sistemą. Ją sudaro centrinė, dvi priekinės, dvi galinės ir žemo dažnio garso kolonėlės. Didesnėms patalpoms reikalinga 7.1 kolonėlių sistema su dviem papildomomis šoninėmis kolonėlėmis ir joms pritaikytu namų kino stiprintuvu, o didžiausiems gurmanams patariama įsirengti naujausio „Dolby Atmos“ standarto sistemą su papildomomis kolonėlėmis lubose.

Kolonėlės išdėstomos taip: centrinė – kuo arčiau ekrano (po arba virš jo), dvi priekinės – iš ekrano šonų, dvi – gale. Galinės kolonėlės gali būti pastatomos ar pakabinamos, bet dabar jos vis dažniau montuojamos į lubas – tai padeda sutaupyti grindų ploto. Žemų dažnių kolonėlė įprastai statoma priekyje, tačiau gali būti ir šone ar net užpakalyje, nes žmogaus ausis nelokalizuoja žemo dažnio garso šaltinio. Jei patalpa nėra didelė, o priekinės kolonėlės turi gana didelio ploto žemų dažnių garsiakalbius, atskiros kolonėlės galima ir atsisakyti. Be abejo, kiekvienoje patalpoje garsiakalbių padėtis skirsis dėl interjero subtilybių.

Egzistuoja ir labai kompaktiškos namų kino garso sistemos, kurios puikiai atkuria garsą ir kitus efektus. Jų kaina svyruoja nuo 2000 iki 3000 eurų. Tokia sistema susideda iš ilgos siauros kolonėlės, valdymo bloko, bevielio valdymo imtuvo ir mobilios žemų dažnių kolonėlės su integruotu stiprintuvu.

Projektuojant namų kino sistemą svarbu įsitikinti, kad patalpoje nebus stipraus aido. Patalpos akustinėms savybėms pagerinti dažniausiai siūloma luboms naudoti garsą sugeriančias medžiagas ir uždengti jas įtempiamomis akustinėmis lubomis arba akustinėmis plokštėmis. Aidą slopina ir stori kilimai, užuolaidos, baldai. Gerą akustiką kuria medinės ir kamštinės sienos, žemos lubos.

Shutterstock nuotr.

Klaidų galima išvengti

Neretai pirkėjai, prisiskaitę įvairios informacijos, pernelyg pasitiki savo jėgomis. I. Liaudanskas pastebi, kad įsigijusieji brangią įrangą ne visada moka su ja elgtis. Pasitaiko, kad tinkamai nesureguliavus žemų dažnių garsų garsiakalbiai net ir perdega.

Pasak Vismanto, viena dažniausių pirkėjų daromų klaidų – per didelis pasitikėjimas savo jėgomis. Geriausia laiku pasitarti su profesionalais – jie tinkamai suprojektuos ir sumontuos sistemą ar bent pakonsultuos, kaip išdėstyti įrangą ir paruošti patalpą. Ir dar vienas patarimas: nepasikliaukite vien techniniais duomenimis – išbandykite įrangą salone prieš parsiveždami ją į namus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis