Kas yra linoleumas?
Tikras linoleumas tai ruloninė grindų danga gaminama iš natūralių medžiagų. Per ilgus metus linoleumo pavadinimą pasiskolino ir vadinamoji PVC danga, savo išvaizda ir kai kuriomis savybėmis panaši į linoleumą, tačiau specialistai pataria šių medžiagų nepainioti. Kitas galbūt girdėtas žodis marmoleumas yra konkrečios kompanijos gaminamų linoleumų bendrinis pavadinimas, kitais atvejais marmoleumu šnekamojoje kalboje pavadinamas ir visas natūralus linoleumas. Iš tiesų, painu.
Linoleumas gaminamas iš natūralių medžiagų sėmenų aliejaus pagrindu. Iš to kilo ir jo vardas – lotyniškai “linum” reiškia liną, o “oleum” – aliejų (tiesa, šis gaminys išrastas tikrai ne romėnų laikais ar viduramžiais, o XIX a. Anglijoje). Į sudėtį dar dedama sakų, kalkakmenio, medžio miltų ir natūralaus pigmento. Natūralus linoleumas gaminamas ant džiuto pagrindo ir skirtingai nei PVC danga paprastai būna vienasluoksnis.
Linoleumas pasižymi tuo, kad yra lanksti danga. Ji paprastai tiesiama ten, kur daug vaikščiojama, kadangi yra atspari dilimui, spaudimui ir yra lengvai valoma. Pakankamai ilgaamžė – gamintojai jam suteikia oficialią iki 10 metų garantiją. Natūralumas ir tai, kad dangoje nėra alergenų taip pat laikomas privalumu. Jis ypatingai tinkamas įvairioms buitinėms patalpoms, darželiams, mokykloms, ofisams ir kitoms panašios paskirties patalpoms.
Kuo skiriasi natūralus linoleumas nuo dirbtinio?
PVC (polivinilchlorido danga; kartais pavadinama dirbtiniu linoleumu) – išvaizda ir savybėmis panaši danga, tačiau buitiškai taip pat vadinama linoleumu. Nors mėgstama sakyti, kad ši danga nieko bendro su linoleumu neturi, tai ne visai tiesa – elastingumu, forma, ilgaamžiškumu šios dangos labai panašios, tiesa, PVC dangos dažniausiai kiek blizgesnės. Tokia danga pasižymi dar ir tuo, kad jos spalva ir raštai yra viršutiniame sluoksnyje, kai tikro linoleumo spalva nenusitrina, o yra „įsigėrusi“ į visą medžiagą. PVC dangos paviršius nebijo vandens, tačiau reikėtų saugoti nuo drėgmės jos apačią. Šios dangos nelabai mėgsta vertinantys natūralumą, kadangi apie PVC dangas ir gaminius, nepaisant jų tvirtumo, sveikatos požiūriu vyrauja nelabai teigiamos nuomonės.
Gana ženkliai skiriasi ir šių dangų kainos. Kaip ir kiekvienoje produktų grupėje galima rasti tiek pigesnių, tiek brangesnių sprendimų, tačiau PVC dangos yra pigesnis pasirinkimas. Kaina už kvadratinį metrą neviršija 10 eurų, renkantis vienas brangesnių dangų. Natūraliam linoleumui tokia kaina pasirodytų per žema, už 20 eurų/m2 jau būtų galima pradėti rinktis, tačiau tai viena žemesnių kainų ribų.
Taigi, natūralaus linoleumo trūkumai – sudėtingesnis įrengimas, aukšta kaina ir estetinis pasirinkimas. Tiesiog vieniems labiau patinka kilimai, kitiems medinės dangos, treti iš principo su linoleumu nenori turėti nieko bendro.
Ar linoleumas tinkama danga grindiniam šildymui?
Šiais laikais, kai radiatorinį šildymą keičia šiluma iš grindų, klausimas ar linoleumą galima naudoti ant šildomų grindų yra vienas aktualiausių. Atsakymas, taip, jį galima naudoti ir grindiniam šildymui. Jis nesilydo, tačiau teigiama, kad kai kurios rūšys ilgainiui gali gelsti. Teigiama, kad PVC dangos kaitinamos išskiria kenksmingas medžiagas, tad dėti PVC dangą šiuo atveju būtų nekokia mintis.
Ar galima linoleumą susidėti patiems?
Atsakymas į šį klausimą daugiausia priklauso nuo poreikio, tačiau jei norite linoleumą pasitiesti gražiai, reikia gerai įvertinti savo jėgas ir patirtį. Jei jūsų tikslas tiesiog patiesti atsparią dangą, tai rūpės mažiau. Kiekvienas gamintojas nurodo konkrečias tikslias savo linoleumo dengimo instrukcijas, tačiau praktiškai visuomet procesas panašus.
Visų pirma, reikėtų tinkamai paruošti pagrindą. Reikalavimai paviršiui ant kurio klojamas linoleumas – jis turi būti visiškai sausas ir visiškai lygus. Dėl jo sugebėjimų „atkartoti“ paviršių, matysis visi jūsų paviršiaus nelygumai. Savaime suprantama, paviršius taip pat turi būti švarus nuo dulkių bei nuriebalintas. Tad praktiškai visuomet pagrindas išlyginamas išlyginamuoju mišiniu, paliekamas džiūti.
Nors senesnės statybos namuose galite rasti prikalto „linoleumo“, to tikrai nereikėtų daryti – jį reikia klijuoti – taip išvengsite oro tarpų po danga ir dangos raukšlėjimosi.
Klijuojant natūralų linoleumą paviršių patariama nugruntuoti, kad padidintumėte klijų sukibimą. Prieš patį procesą rekomenduotina, kad medžiaga kurį laiką būtų palaikyta toje pačioje patalpoje – ypač jeigu anksčiau ji buvo laikoma žemesnėje temperatūroje. Kai gruntas išdžiūna, galite pradėti klijuoti. Efektyviausia, jeigu linoleumo prispaudimui naudojate specialų volą. Jį pirkti vienam kartui neracionalu, tačiau tokį įrankį galima išsinuomoti ir Lietuvoje, o kaina „nesikandžioja“. Kaip ir minėta, reikia didelio tikslumo, jei norite, kad grindys būtų idealiai lygios.
Daug sudėtingiau yra įrengti didesnius linoleumo plotus, kai esamo linoleumo pločio neužtenka. Tuomet reikia juos sujungti naudojantis linoleumo siūlių freza ir linoleumo lituokliu. Freza išpjaunamas siauras tarpas ir užpildomas karštyje besilydančia medžiaga. Fenu ji išlydoma ir vėliau perteklius nupjaunamas iki pagrindo. Nors minėtus įrankius taip pat galima išsinuomoti, jei to niekada nedarėte tikrai nėra daug šansų, kad tai iš pirmo karto padarysite idealiai lygiai.
Ekologijos ir sveikatos sumetimais, patariama nekloti linoleumo ant neizoliuotų plokščių (MDP, MDF, OSB ir panašiai).
Kaip prižiūrėti linoleumo grindis?
Jei natūralus linoleumas vietomis blunka, greičiausiai jis tik užsiteršė. Jo valymui nenaudokite šarminių valiklių ar buitinių cheminių priemonių (pvz. indų ploviklio). Natūralų tokiu atveju smulkiai pašiauškite ir užvaškuokite. Šią dangą vaškuoti galima reguliariai pagal poreikį, nors normaliomis sąlygomis tai daryti prireiks maždaug kas penkmetį.
