Reklama

Langai: ant taupymo ir efektyvumo svarstyklių

Senų medinių langų daugiabučiuose per pastarąjį dešimtmetį labai sumažėjo. Niekas neabejoja, kad renovuojant namą juos reikia keisti naujais. Tačiau kyla daugybė kitų klausimų: kokie turi būti nauji langai, kaip juos pasirinkti ir sumontuoti, kad teikiama nauda būtų didžiausia, o kaina mažiausia, galiausiai – ką daryti su prieš dešimtmetį plastikiniais pakeistais langais?
Langai: ant taupymo ir efektyvumo svarstyklių
© Shutterstock nuotr.

Verta ar ne juos keisti dar kartą? Lyg ir nauji, lyg ir neblogi, namuose remontas jau padarytas. O čia vėl išlaidos, darbas, remontas...

Patobulėjo ir plastikiniai

20 metų patirtį langų ir durų gamybos rinkoje sukaupusio prekybos tinklo „TIKS langai“ direktoriaus Viliaus Eidukevičiaus nuomone, ar verta plastikinius langus keisti naujais, priklauso nuo to, kokie langai buvo sumontuoti prieš 10–15 metų. „Langų sistemos, jų montavimo technologijos nuolat tobulėja, o langų savybės gerėja. Šiuolaikiniai plastikiniai langai yra gerokai šiltesni, kur kas geriau izoliuoja garsą ir gali būti saugesni nei tie, kurie buvo gaminami prieš 10–15 metų“, – aiškino specialistas.

Tad norintiems namuose mėgautis didesniu komfortu ir padidinti savo būsto vertę V. Eidukevičius rekomenduoja senuosius plastikinius langus pasikeisti kartu su visais kaimynais – langų kaina priklauso nuo to, kiek jų bus užsakyta, taigi investicija bus mažesnė nei keičiant langus tik savo butui.

Taupantys šilumą ir pinigus

Kai jau nuspręsta, kiek langų bus keičiama, gyventojams kyla klausimas – kuo juos keisti? Kaip išsirinkti geriausius langus, kad jie tiktų visiems gyventojams? Juk būtina rasti kompromisą tarp norimų langų savybių ir mokėtinos sumos.

Pašnekovo nuomone, optimalų sprendimą tikrai galima rasti. „Labai svarbu, kokius reikalavimus langų gamintojams pateikia užsakovai. Pagal šiuos reikalavimus sprendžiama, kokius langus gaminti“, – teigia V. Eidukevičius. Kadangi pagrindinis renovacijos tikslas – šilumą taupantis daugiabutis, specialistas siūlo galvoti ne apie pigius, bet apie energiškai efektyvius langus, padedančius eksploatavimo metu taupyti šilumą ir pinigus.

Sandarumas, šiluma, šviesa, saugumas namuose – tai pagrindiniai klientų reikalavimai, kuriuos atitinka energiškai efektyvūs langai. Tokių langų nauda pasireiškia ne vien padidėjusiu gyvenimo komfortu, bet ir mažesnėmis šildymo sąskaitomis.

Minimalūs ar racionalūs reikalavimai?

Neretai renovuojamo daugiabučio gyventojai pasitenkina minimaliais Statybos techniniame reglamente (STR) nustatytais langams skiriamais reikalavimais ir mano, kad to pakanka. Tačiau specialistas siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu rinkoje yra savo savybėmis dvigubai geresnius nei būtinieji parametrus pasiekiančių langų: „Pagrindinis langų energinio efektyvumo rodiklis yra šilumos perdavimo koeficientas (Uw). Pagal STR mažiausia Uw yra 1,4 W/m2K. Tačiau tai labai prastas rodikilis, nes energiškai efektyviausųi langų Uw=0,7 W/m2K!“

Kita vertus, techniniuose renovacijos projektuose dažniausiai surašomi reikalavimai, kurie neturi nieko bendra su langų kokybinėmis savybėmis. Taip iš konkurso eliminuojama dalis langų gamintojų, galinčių užtikrinti langų kokybę ir energinį efektyvumą, nors visiškai neatitinkančių nustatytų reikalavimų. Pašnekovas pateikia pavyzdį: „Konkurso sąlygose nurodoma, kiek kamerų turi būti lango profilyje arba koks turi būti profilio storis, o lango šiluminėms savybėms keliamas tas pats pasenęs STR reikalavimas – Uw = 1,4 W/m2K. Tačiau plastikinio profilio kamerų skaičius neturi labai didelės įtakos lango termoizoliacinėms savybėms, gerokai svarbiau, kaip tos kameros išdėstytos profilyje, paties profilio geometrija, varčios ir staktos persidengimas, įstiklinimo tipas bei gylis, sandarinimo būdas ir kiti techniniai sprendiniai. Tad nieko keista, kad neretai mažiau kamerų turintys ar plonesnio profilio rėmai geriau izoliuoja šilumą nei platesni, turintys daugiau kamerų.“

Vadinasi, gali atsitikti ir taip, kad, investavus tik šiek tiek daugiau, galima užsisakyti kur kas geresnių parametrų langus, kurie padės sutaupyti daugiau šilumos ir užtikrins aukštesnį komforto lygį nei tie, kurie atitinka tik būtinuosius reikalavimus? „Be abejo, kad taip. Reikia tik protingai surašyti racionalius techninius langų reikalavimus, išbraukiant tuos, kurie niekaip nesusiję su lango kokybinėmis savybėmis. Nors parametrai iš pirmo žvilgsnio skiriasi nedaug, jų teikiama nauda gali skirtis labai stipriai“, – teigia „TIKS langų“ direktorius V. Eidukevičius.

Geriau varstomi ir su orlaide

Neretai blaškomasi tarp dviejų kraštutinumų. Viena vertus, norint sutaupyti langams, dalis jų užsakomi iš dalies ar visai nevarstomi. Tokiu atveju kur kas sunkesnė tampa jų priežiūra, ypač gyvenantiems aukščiau. Kyla problemų ir dėl vėdinimo. Langų gamintojai atkreipia dėmesį, kad reikia pagalvoti ir apie langų funkcionalumą, o ne vien apie kainą. Nors pro nevarstomus langus į vidų patenka daugiau šviesos dėl siauresnio jų rėmo, varstomi langai kur kas funkcionalesni: pro juos ne tik į patalpą įleisite gryno oro, bet ir geriau išvalysite. Todėl specialistai rekomenduoja užsisakyti langus, turinčius bent vieną varstomą dalį.

Klysta tie, kurie mano, kad šilumos sutaupys, jei mažiau vėdins. Šildymas ir vėdinimas – tai du tos pačios lazdos galai. Prastas vėdinimas kenkia ir pastato konstrukcijoms, ir gyventojų sveikatai. „Orlaidės gali padėti palaikyti sveiką patalpų mikroklimatą net ir tuomet, kai nieko nėra namuose. Naujausi orlaidžių sprendimai ne tik užtikrina, kad į patalpas patektų nustatytas oro kiekis, bet ir filtruoja kietąsias daleles bei žiedadulkes. Didėjant gatvių triukšmui ir oro užterštumui, orlaidžių languose tik daugės“, – teigia V. Eidukevičius.

Laiptinių nereikėtų užmiršti

Negalima pamiršti ir laiptinių – juk renovuojant juos taip pat reikia keisti. Deja, dažniausiai manoma, kad laiptinei pakaks pigiausių langų, nepaisoma, nei iš ko jie pagaminti, nei kas gamino, nei kokios garantijos jiems suteikiamos. O juk jie keičiami tam, kad padėtų taupyti šilumą, užtikrintų geresnę gyvenimo kokybę.

Todėl jie turėtų būti tokie patys šilti kaip ir esantys butuose. Jie turi užtikrinti tinkamą laiptinių vėdinimą, turi būti patogu juos išvalyti. Šie langai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų galima juos valyti.

Angokraščių šiltinimas

Seniau langai buvo montuojami neapšiltinus angokraščių, todėl dabar tenka spręsti, ar keisti langus naujais, bet mažesniais, kad būtų galima apšiltinti angokraščius, ar vis dėlto palikti taip, kaip yra. Juk mažesnis langas – tai ir mažiau šviesos, o daugelis daugiabučių gyventojų ir taip skundžiasi šviesos trūkumu namuose. Palikus senus langus, per nesandarumus ir neapšiltintus angokraščius prarandama nemažai šilumos, dėl peršalusios sienos rasojimo gali įsiveisti pelėsis.

Pasak V. Eidukevičiaus, kokybiškas angokraščių apšiltinimas yra toks pats svarbus kaip ir kokybiškas langas: „Jeigu, atsižvelgiant į namo konstrukcines ypatybes, reikia mažinti lango plotą, kad būtų gauta daugiau vietos šiltinimo medžiagai, vadinasi, taip ir reikia daryti. Tam, kad į patalpas patektų kuo daugiau dienos šviesos, gaminami langai, kurių rėmo aukštis mažesnis nei įprastų.

„Skandinaviški“ langai

Mažuose kambariuose, ypač kišeninėse virtuvėse, kiekvienas kvadratinis centimetras yra aukso vertės, todėl dideli į vidų atsiveriantys langai nėra patogūs. Galbūt išeitimi galėtų tapti skandinaviško tipo, t.y. į lauko pusę atveriami langai?

V. Eidukevičius pritaria, kad toks sprendimas padėtų sutaupyti vietos virtuvėje, racionaliau panaudoti plotą prie lango. „Deja, skandinaviškų langų sistemų kaina taip pat skandinaviška. Be to, jei virtuvėje sumontuosime šio tipo langą, tai ir kituose kambariuose reikėtų rinktis tokius pat langus, nes jų profilių formos ir atstpalvis skiriasi nuo europinių langų sistemų. Šiuo atveju estetinis vientisumas būtų išlaikytas tuomet, kai šalia esantys langai būtų vieno tipo – arba skandinaviški, arba europiniai“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Estetiški fasadai

Dažnai dėl vietos trūkumo daromas kitas sprendimas – žmonės užsisako europinio tipo į vidų atveriamą langą, tačiau ne vienos, o dviejų dalių. Nors langų konstrukcinių tipų yra labai daug, o žmonių nuomonių apie patogumą ir grožį – dar daugiau, vis dėlto, koks turi būti lango konstrukcinis tipas, yra nurodoma pastato techniniame projekte, kurio reikalavimų privalu laikytis.

„Savavaliavimas langų keitimo bumo metu tikrai išdarkė daugybės Lietuvos pastatų „veidus“. Dažnai tenka matyti daugiabučius, kuriuose skiriasi ne vien langų suskaidymas į dalis, bet ir spalvos. Tikimės, kad ateityje šis vaizdelis keisis“, – reiškia viltį V. Eidukevičius.

Norite sutaupyti šilumos, netenkamos per langus?

Keiskite VISUS daugiabučio langus vienodais, kuo aukštesnių parametrų langais
Rinkitės energiškai efektyvius langus – sandarius, šiltus ir saugius
Iš techninio projekto sąlygų išmeskite visus reikalavimus, kuriuose nekalbama apie savybes, o nurodomi tik specifiniai langų rėmų požymiai (pvz., kamerų skaičius, profilių plotis milimetrais ar pan.)

Netaupykite laiptinių langams – jie turi būti tokie pat šilti ir kokybiški kaip ir butų langai
Tiek butams, tiek laiptinei rinkitės varstomus langus ir (arba) pasirūpinkite orlaidėmis, ypač jei daugiabutyje nebus priverstinės ventiliacijos sistemos. Atkreipkite dėmesį į montavimą – angokraščiai turi būti kokybiškai apšiltinti ir sandarūs.

Kas tas Uw?

Energinis efektyvumas matuojamas pagal visiems gerai žinomą šilumos perdavimo koeficientą (Uw), kurio skaičiavimo metodas yra nustatytas ISO standarte 10077-2. Langų Uw vertės, nesvarbu, kokia langų orientacija, konfigūracija, koks klimatas ir t. t., apskaičiuojamos taip pat visame pasaulyje. Langai energinio efektyvumo klasėmis žymimi pažangiausiose valstybėse – Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Švedijoje ir kt.

Šiuo metu langų reitinguojami savanoriškai. Tam naudojamos etiketės, panašios į matomas ant buitinių prietaisų. Etiketė nusako energijos taupymo kiekį. Langų energinio efektyvumo skalėje reitinguojami visi langai – prasčiausių savybių langai, kurių Uw yra 1,5 W/m2K ir didesnis, yra priskiriami G klasei, o energiškai efektyviausi langai, kurių Uw yra iki 0,7 W/m2K, priskiriami A++ klasei.

Žurnalas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

Kaip išsirinkti medinius padėklus įvairiems projektams?

Mediniai padėklai yra itin mėgstama mėgėjų meistrų medžiaga, kurią galima panaudoti įvairiems Darau Pats projektams. Jų populiarumas yra susijęs su malonia, šiek tiek sendinta estetika ir prieinamumu. Tad į ką reikia atsižvelgti renkantis medinius padėklus?

Kokių klaidų vengti įsirengiant pirtį?

Pirtis – universalus vandens malonumas, kuriuo gera mėgautis tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Vasarą, šiek tiek atitolus nuo darbų, yra gerai užsiimti projektais, kuriems žiemą nebuvo laiko. Pirties įsirengimas – vienas iš tokių galimų projektų. Kad šis darbas būtų kuo sklandesnis, verta pasimokyti iš dažnai pasitaikančių klaidų.

Terakotinės plytelės: privalumai ir trūkumai

Terakotinės plytelės šį sezoną sulaukė daugiau dėmesio nei įprastai. Tad ką reikėtų žinoti apie jas?

Patarimai, kaip nudažyti medinį baldą purškiamais dažais

Jeigu jaučiate, kad jūsų namams reikalingi pokyčiai, baldų dažymas yra vienas paprasčiausių būdų, kaip greitai ir nesudėtingai erdvei suteikti naują veidą. Dažymas purškiamais dažais yra patrauklus dėl šių priežasčių: baldą nudažyti galima labai greitai; jo paviršius yra padengiamas itin lygiai (ant jo nelieka teptuko paliekamų potėpių); palyginus su kitais dažais, jų džiuvimo laikas yra gerokai trumpesnis. Tiems, kuriems neteko dažyti tokiu būdu, pristatome keletą praktiškų patarimų.

Dūmų detektorius: kodėl jis reikalingas ir kaip jį išsirinkti?

Įsigaliojus priešgaisrinės saugos reikalavimui – visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius, žmonės vis aktyviau domisi šiais įrenginiais. Tad kuo svarbus yra dūmų detektorius ir kaip jį išsirinkti?

Kaip panaikinti rūdžių dėmes klozete, vonioje bei kriauklėje?

Rūdžių dėmės ant balto vonios, klozeto ar kriauklės paviršiaus atrodo itin neestetiškai. Nors tokių dėmių šalinimas nėra pati lengviausia užduotis, tačiau egzistuoja ne vienas būdas, kaip su jomis kovoti. Šiame tekste pateikiame penkias technikas, kaip pašalinti tokias „užsispyrusias“ dėmes.

Draudikai: ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės (1)

Nuo šio mėnesio pradžios visuose Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – privaloma įsirengti dūmų detektorius. Draudikai ragina suskubti nespėjusius to padaryti ir užtikrina, kad gaisrą patyrusiems žmonėms žala bus atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose dar nebus sumontavę.

Ką reikia žinoti apie privalomą statinio projekto ekspertizę?

Nuo 2018 metų neypatingojo daugiabučio namo kapitaliniam remontui privaloma statinio projekto ekspertizė. Ką reikia apie ją žinoti?

Kurių statinio statybos techninės veiklos vadovų pareigas gali atlikti patys statytojai?

Daugumai statytojų jau ne paslaptis, kad statant naujus, rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos darbų pradžios privaloma Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) pateikti pranešimą apie statybos pradžią ir pasamdytus (paskirtus) statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus. Tačiau dažnai iškyla dilema, kuriuos statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus būtina pasamdyti, o kurių pareigas gali atlikti patys statytojai.