Kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?

Pelėsis – siaubą keliantis ir turtą niokojantis namų „svečias“, kurio neįsileisti į namus stengiamės įvairiomis priemonėmis: vėdindami namus, valydami vonioje susikaupusius vandens ar kondensato lašelius, skalbinius kuo dažniau džiovindami lauke, o ne kambaryje ir t.t.. Šie ir kiti panašūs prevenciniai veiksmai sudaro netinkamas sąlygas pelėsio atsiradimui. Tad kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?
© Shutterstock

Kas yra pelėsis?

Pelėsių grybeliai yra mikroskopiniai augalai, kurių sporos, panašiai kaip žiedadulkės, yra pernešamos oru. Šis parazitas dažniausia atsiranda tose vietose, kuriose yra padidėjęs drėgmės lygis, yra tamsu, nevėdinama ir šilta. Žmonėms dažnai kyla klausimas, ar pelėsis miršta minusinėje temperatūrose, deja, šis parazitas pakankamai gerai jaučiasi ir neigiamoje temperatūroje. Žinoma, jis žemoje temperatūroje yra mažiau aktyvus – neišskiria sporų, bet ir nemiršta, o pakilus temperatūrai, pelėsis vėl išskiria sporas. Šis mikroskopinis augalas, dėl savo itin paprastos sandaros, gali augti praktiškai ant bet kokios organinės medžiagos.

Pelėsi namuose yra itin nelaukiamas ne tik dėl savo nemalonios išvaizdos bei kvapo, bet ir daromos žalos žmogaus sveikatai. Vieni pelėsių grybeliai gali sukelti alergiją, kiti – plaučių ligas, migreną, bronchitą, astmą ir panašiai. Žmogaus sveikatai pavojingi yra ne patys grybai, o jiems augant išsiskiriantys toksinai, kurie kenkia nervų bei imuninei sistemai, smegenų ląstelėms ir t.t..

Pelėsis, plisdamas itin greitai, destruktyviai veikia ir būsto statybai bei apdailai skirtas medžiagas. Jis bevargo sunaikina dažų dangas, grybelio pažeistos betono pradeda irti. Ekspertais sako, kad bet kuri medžiaga,neturinti biocidinės apsaugos, gali būti sunaikinta pelėsio.

Kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?
© Shutterstock

Kokiuose namuose pelėsiui atsirasti nepavyks?

Visiems puikiai yra žinoma, kad padidėjęs drėgmės lygis yra pagrindinė šio grybelio atsiradimo priežastis. Taigi savaime suprantama, kad namuose, kuriuose yra palaikomas tinkamas mikroklimatas, pelėsiui atsirasti yra kur kas mažiau šansų. Tačiau palaikyti tinkamą drėgmės lygi namuose nėra taip jau paprasta, juk jį didina daugybė kasdienių veiklų: prausimasis duše, maisto gamyba, grindų plovimas, skalbimas bei skalbinių džiovinimas kambariuose.

Taigi labai svarbu yra nuolatos stebėti, ar namuose nėra drėgmės pertekliaus. Tai daryti galima specialiu oro drėgmės matuokliu. Taip pat apie padidėjusį drėgmės lygi galima sužinoti iš tokių ženklų, kaip: langų rasojimo, ant lubų bei spintų atsiradusių drėgnų plotų, apie vidaus patalpų drėgmės perteklių gali išduoti ir vandens pripildytos lauko sienų dažų sluoksnio pūslės.

Pelėsiui taip pat patinka purvas, tad namuose, kuriuose yra tinkamai palaikoma švara (įvairūs paviršiai yra nuolatos valomi, taip neleidžiant kauptis dulkėmis ir kitiems nešvarumams), šansų, kad atsiras pelėsis yra kur kas mažiau.

Plastikiniai langai ir prasta ventiliacija – kita priežastis, kuri sudaro sąlygas padidėti drėgmės lygiui patalpose ir pelėsiui atsirasti. Būtent ant langų susidaręs kondensatas yra įspėjamasis signalas apie vidaus patalpų drėgmės daromą nematomą žalą namams. Žinoma, ekspertai priduria, kad pats pasirinktų langų tipas pelėsio atsiradimui bute įtakos beveik nedaro, daugiau įtakos turi lango padėtis sienoje ir kokybiškas lango montavimas.

Gerai ir reguliariai vėdinamuose namuose pelėsis sau vietos neatras. Labai svarbu nuolatos vėdinti namus. Geriausias metas vėdinti patalpas, ypač miegamąjį bei vonią, yra rytas. Vėdinti galima natūraliai, o jei nėra galimybės tai daryti reiktų priverstinai. Rekomenduojama kambarius vėdinti 3–4 kartus per dieną, palčiai atidarant langus ir sudarant skersvėjį.

Tiems, kurie negali natūraliai vėdinti namų 3–4 kartus per dieną, išeitimi gali tapti mechaninis vėdinimas arba grindinis šildymas. Mechaninis vėdinimas rekuperacine sistema efektyviai šalina susikaupusį drėgmės perteklių, o grindinis šildymas praverčia tuo, kad išplovus grindis, jos tuojau pat išdžiūva.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

Dūmų detektorius: kodėl jis reikalingas ir kaip jį išsirinkti?

Įsigaliojus priešgaisrinės saugos reikalavimui – visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius, žmonės vis aktyviau domisi šiais įrenginiais. Tad kuo svarbus yra dūmų detektorius ir kaip jį išsirinkti?

Kaip panaikinti rūdžių dėmes klozete, vonioje bei kriauklėje?

Rūdžių dėmės ant balto vonios, klozeto ar kriauklės paviršiaus atrodo itin neestetiškai. Nors tokių dėmių šalinimas nėra pati lengviausia užduotis, tačiau egzistuoja ne vienas būdas, kaip su jomis kovoti. Šiame tekste pateikiame penkias technikas, kaip pašalinti tokias „užsispyrusias“ dėmes.

Draudikai: ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės (1)

Nuo šio mėnesio pradžios visuose Lietuvos gyvenamuosiuose būstuose – butuose, individualiuose namuose, sodo nameliuose – privaloma įsirengti dūmų detektorius. Draudikai ragina suskubti nespėjusius to padaryti ir užtikrina, kad gaisrą patyrusiems žmonėms žala bus atlyginama ir tais atvejais, jei nukentėjusieji dūmų detektoriaus namuose dar nebus sumontavę.

Ką reikia žinoti apie privalomą statinio projekto ekspertizę?

Nuo 2018 metų neypatingojo daugiabučio namo kapitaliniam remontui privaloma statinio projekto ekspertizė. Ką reikia apie ją žinoti?

Kurių statinio statybos techninės veiklos vadovų pareigas gali atlikti patys statytojai?

Daugumai statytojų jau ne paslaptis, kad statant naujus, rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos darbų pradžios privaloma Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) pateikti pranešimą apie statybos pradžią ir pasamdytus (paskirtus) statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus. Tačiau dažnai iškyla dilema, kuriuos statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovus būtina pasamdyti, o kurių pareigas gali atlikti patys statytojai.

Dūmų detektoriai: ką reikia žinoti apie naujus reikalavimus? (2)

Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo priešgaisrinės saugos reikalavimas – visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius. Juos turi įsirengti tiek butų, tiek individualių namų, tiek sodo namelių savininkai.

Kas geriau vonios kambaryje – vinilinės ar keramikinės plytelės?

Nors vinilinės bei keramikinės plytelės iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai nepanašios, tačiau vonios kambario apdailos kontekste skirtumai tarp jų gerokai sumažėja. Pirmiausia taip yra todėl, nes abi šios grindų dangos pasižymi dideliu atsparumu drėgmei, kuris yra be galo svarbus šiai erdvei. Nors konkretaus atsakymo, kuri danga yra labiau tinkama voniai, nėra, šiame tekste pateiksime vilinilnių bei keramikinių plytelių palyginimą, kuris gali padėti apsispręsti.

Kaip gyventi sandariame name?

Jau ankstesniuose savo straipsniuose nagrinėjau vėdinimo svarbą ir jo įtaką pastato energiniam efektyvumui. Ekspertizių metu vėl ir vėl susiduriu su šios srities klaidomis, todėl nusprendžiau dar kartą sugrįžti prie šios temos.

Bambukinės grindys: kokie yra jų didžiausi pliusai bei minusai?

Bambukinės grindys savo savybėmis kartais gali pasirodyti labai panašios į medžio masyvo grindis, nors iš tiesų jos yra gaminamos iš žolinio tipo augalo – bambuko. Šios grindys pasižymi daugeliu kietmedžio grindų privalumų, tačiau taip pat galima išskirti ir kelis svarbius pažeidžiamumus. Taigi ką reikėtų žinoti apie šią grindų dangą, prieš nusprendžiant ja iškloti namų grindis?

8 praktiški patarimai, kaip paruošti sienas dažymui

Sienų dažymas – greitas ir nesudėtingas būdas, kuris iš pagrindų gali atnaujinti interjerą ir sutikti jam parinktą nuotaiką. Šį apdailos darbą, turint šiek tiek praktikos ir žinių, gali atlikti kiekvienas. Pateikiame keletą praktiškų patarimų, kaip pasiruošti šiam darbui.