Projektuojant ir statant naujus namus, renovuojant senus, daug dėmesio skiriama pastatų konstrukciniams sprendimams, šilumos izoliacijai, inžinerinių sistemų efektyvumui, tačiau jo pritrūksta garso izoliavimo sprendimams. Pastatuose žmones veikia skirtingi garso šaltiniai.
Orinis garsas – tai oru sklindantis garsas, pavyzdžiui, kalba, muzika, buitinių prietaisų ar iš lauko mus pasiekiantis transporto priemonių ūžesys ir pan. Smūginį garsą sukelia kietojo kūno dinaminis poveikis pastato konstrukcijoms, pavyzdžiui, vaikščiojimas, šokinėjimas, stumdomi baldai ir pan. Į gretimas patalpas šie garsai persiduoda tiesiogiai per konstrukcijas (sienas, patalpas skiriančias pertvaras ir kt.) arba šalutiniais keliais (ortakiais, vamzdžiais ir pan.).
Būtent šiuos garsus mes ir suprantame kaip triukšmą. Nuo jo apsisaugoti padeda garso bangas sugeriančios medžiagos.
Masinė statyba nepasižymi tinkamo garso izoliavimo tradicijomis. Ne tik sovietiniais laikais, bet ir dabar žmonių butus skiria plonos sienos, leidžiančios žinoti apie kaimynus viską. Šiuo metu galiojantis statybos techninis reglamentas (STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“) numato, kad naujos statybos gyvenamieji daugiabučiai, t. y. tie, kuriems projektavimo sąlygos išduotos po 2004 m. sausio l d., turi atitikti akustinį komfortą garantuojančią C klasę: garso izoliacija tarp butų turi būti ne mažesnė kaip 55 dB. Tai reiškia, kad iš gretimo buto sklindantį garsą girdėsite tik tuo atveju, jeigu jis šią ribą viršys.
Visų rūšių triukšmas yra garsas, bet ne kiekvienas garsas yra triukšmas:
• Akustika – mokslas apie garsą
• Patalpų akustika – akustikos sritis, tirianti garso poveikį žmogui patalpoje, kurioje yra ir garso šaltinis
• Garsas – aplinkos (terpės) mechaniniai virpesiai, kuriuos žmogus ir gyvūnai junta klausos organais
• Triukšmas – bet koks nepageidaujamas, erzinantis, trukdantis, nuovargį sukeliantis arba žalingas garsas
• Garso izoliacija – visos priemonės, kurių imamasi siekiant sumažinti garsą, sklindantį iš vienos patalpos į kitą (kartais
ir toje pačioje patalpoje), iš aplinkos į pastatą ir atvirkščiai
• Decibelas – garso lygio matavimo vienetas
Grindys ir lubos
Šiuolaikinės medžiagos ir technologijos padeda sumažinti smūginio garso lygį iki 42 dB, net kai perdangos pačios ploniausios. Tai pasiekiama naudojant „plaukiojančiųjų“ grindų technologiją. Tokias grindis sudaro keli sluoksniai: pirma klojama dvisluoksnė ritininė garso izoliacijos membrana, po to sienos ir grindų sandūros hermetizuojamos lipnia garso izoliacijos juosta, saugančia, kad smūginis garsas nepersiduotų per šonines sienas. Tuomet liejamas armuotas cemento ir smėlio mišinys, palengvintas keramzitu arba polistireninio putplasčio rutuliukais.
Įrengus tokį „sumuštinį“, galima kloti grindų dangą. Žinoma, dėl garsą izoliuojančio sluoksnio teks paaukoti apie 8–15 cm patalpos aukščio, užtat būsite patenkinti rezultatu: tokios grindys garantuotai apsaugos nuo smūginio garso, o jei garso izoliacijos sluoksnis pakankamo storio, tai ir nuo oru sklindančio garso.
Tokiu būdu izoliavę savo grindis, netrukdysite kaimynams apačioje, tačiau netapsite apsaugoti nuo triukšmo, sklindančio iš viršaus. Šiuo atveju tegalima pabandyti įtikinti kaimynus, kad garsą, sklindantį perdangomis, geriausia izoliuoti visomis kryptimis, ir pasiūlyti jiems pasinaudoti papildoma ir visiems prieinama priemone – po grindų danga (parketu, laminatu ar pan.) patiesti elastingą tarpinį paklotą, pavyzdžiui, specialią pūstą polietileninę plėvelę (2–3 mm storio), kamštinį paklotą (1,8 mm storio) arba minkštą medžio plaušo plokštę (5–8 mm storio). Toks paklotas pastebimai sumažina žingsnių keliamą triukšmą.
Jei kaimynas iš viršaus nesukalbamas, o dar neatsispiria pagundai pabildėti, sumažinti smūginį garsą galima įsirengiant kabamąsias lubas. Prie lubų elastingu tvirtinimu kabinami aliumininiai profiliai, laikantys mineralinės vatos sluoksnį. Konstrukcija „apsiuvama“ vienu ar dviem gipskartonio sluoksniais ir apdailinama. Ten, kur lubos sujungtos su siena, verta palikti ~5 mm tarpą, kuris paskui užpildomas elastingu hermetiku, kad garso bangų sukelta vibracija nepersiduotų sienomis.
Apie pertvarų savybes
Kai garso banga atsimuša į dvi patalpas skiriančią pertvarą, dalis jos energijos atsispindi, o likutis pereina per ją. Apie garso perėjimą per vienasluoksnes konstrukcijas (tarkim, pilnavidurių silikatinių ar keraminių plytų mūrą, betoną, gelžbetonį ir pan.) pasakytina: masyvesnės konstrukcijos praleidžia mažiau garso. Tad klasikinis būdas izoliuoti triukšmą – tiesiog pastorinti sienas.
Kitas būdas pagerinti garso izoliaciją – pasirinkti tokią pertvaros konstrukciją, kuri garso bangas sugertų ir slopintų. Tam naudojamos daugiasluoksnės konstrukcijos su poringomis arba pluoštinėmis medžiagomis. Lengvoms daugiasluoksnėms konstrukcijoms, tarkim, gipskartonio pertvaroms, taikytinas „spyruoklės“ dėsnis: gerai garsą sugerianti medžiaga, pavyzdžiui, mineralinė vata, pertvaroje veikia tarsi spyruoklė – ji sugeria garso bangą, išsklaido ją per visą pertvaros plotą ir vėl atgauna pradinę būklę.
Kuo storesnis šios medžiagos sluoksnis pertvaroje, tuo geriau ji sugeria garso bangas. Tam dažniausiai naudojamas stiklo pluoštas, mineralinė vata, taip pat specialios akustinės medžiagos. Šios medžiagos pačios neapsaugo patalpos nuo triukšmo, tačiau, būdamos konstrukcijos sudedamoji dalis, pagerina jos garso izoliacines savybes. Pavyzdžiui, 150 mm storio pertvara (iš 12,5 mm storio gipskartonio, užpildyta mineralinės vatos sluoksniu) izoliuoja garsą iki 52 dB. To visai pakanka apsisaugoti nuo triukšmo, sukeliamo buityje naudojamų prietaisų. O padvigubinus mineralinės vatos sluoksnį (pertvara pastorėja iki 250 mm), sulaikomas ir 64 dB garsas.
Tvirtindami prie sienos garsą izoliuojančią konstrukciją metaliniu profiliu, nepamirškite, kad jo negalima sukti tiesiai prie sienos. Būtina pakloti elastingą tarpinę, kuri neleis garso bangų vibracijai nuo sienos „peršokti“ į profilio metalą. Be to, čia geriau tinka specialus akustinis (didesnio tankio) gipskartonis.
Didžiausi triukšmo laidininkai
Prieš įrengdami izoliaciją, atidžiai apžiūrėkite sienas ir perdangas, ar nėra plyšių ir įtrūkių. Būtent tokiose vietose susidaro akustiniai tilteliai ir garso izoliacija susilpnėja. Visus plyšius reikia užglaistyti ir užsandarinti. Su elektros maitinimo lizdais – šiek tiek sudėtingiau. Jei, kaip būdinga sovietinės statybos namams, šio lizdo anga eina kiaurai sieną į gretimą patalpą, pasistenkite tuštumas kuo geriau užpildyti akmens vata. Nors geriausia būtų kištukinius lizdus montuoti taip, kad jie nesutaptų su esančiais gretimoje patalpoje, vieni nuo kitų būtų bent 60–80 cm atstumu.
Radiatoriai – taip pat puikus garso laidininkas. Jie čiaudi, kosi, pyksta, groja muziką ir žiūri televizorių. Taip pat jie barškina šaukštu, nedviprasmiškai užsimindami, kad galbūt ir jūs pernelyg įsitriukšmavote. Jei nėra galimybės nupjauti juos ir išmesti įsirengiant šildomąsias grindis, tai reikėtų bent jau sumažinti galimybę sklisti jais garso bangų vibracijai. Ten, kur vamzdžiai kerta sieną ar perdangą, reikėtų juos izoliuoti tampriomis montavimo putomis. Radiatorių gebėjimas rezonuoti (t. y. perduoti virpesius, sukeltus garso bangų vibravimo), tiesiogiai priklauso nuo jų svorio – ketiniai tyliausi, o plieniniai ir aliumininiai linkę „triukšmauti“ kur kas labiau.
Vandentiekio, dujų, kanalizacijos ir vėdinimo vamzdžiai sienų ar perdangų kirtimo vietose taip pat turėtų būti kruopščiai izoliuoti. Dar geriau juos paslėpti uždarose nišose ar šachtose. Kaip garso bangos sklis vamzdžiais, priklauso nuo jų sudėties. Naujos statybos pastatuose montuojami variniai, cinkuoto plieno ir plastikiniai vamzdžiai.
Kanalizacijos sistemai galima naudoti garsą slopinančius betriukšmius vamzdžius. Jie gaminami iš mineralizuoto plastiko – dažniausiai iš polipropileno, sumaišyto su mineralinėmis medžiagomis. Tekėdamas įprastiniais vamzdžiais, vanduo skleidžia iki 30 dB garsą. Sumontavus tyliuosius vamzdžius, esant 2 l/s nuotekų vandens pralaidumui, garsas sumažėja iki 19–15dB, o naudojant specialias vamzdžius apjuosiančias apkabas – ir dar daugiau, net iki 13 dB. Rekomenduojama rinktis laikiklius su gumine tarpine, kuri veikia kaip papildomas triukšmo izoliatorius.
Visus vamzdžius – tiek vandentiekio, tiek nuotekų, tiek šildymo sistemos – geriausia tvirtinti laikikliais su tampriomis (guminėmis, kaučiukinėmis ir pan.) tarpinėmis. Vėdinimo ortakiai apvyniojami garsą slopinančia izoliacija, kuri drauge yra ir termoizoliacija, arba montuojami jau turintys gamyklinę izoliaciją. Tačiau didžiausią garsą vėdinimo sistemoje skleidžia oro tiekimo ir ištraukimo įrenginio varikliai, todėl naudojami specialūs garso slopintuvai, kurie montuojami į ortakius. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad, pasirinkus ortakius su „click“ sistema, triukšmo gerokai sumažėja, mat įprastai kur kas dažniau naudojami skardvaržčiai tampa švilpesio priežastimi.
Triukšmas iš išorės dažniausiai į patalpas patenka per nesandarius langus arba duris. Kuo daugiau kamerų turi plastikinis lango rėmas – tuo geriau jis izoliuos triukšmą. Naujieji plastikiniai langai gana stori, jų rėmas turi 5 ar net 6 kameras, o bendras gylis gali siekti 80 mm, kartais net ir daugiau, tai užtikrina optimalią šiluminę bei garso (31–47 dB) izoliaciją. Dviejų ar trijų kamerų stiklo paketai nuo išorinio triukšmo geriau izoliuoja garsą nei vienos kameros. Be to, esama net specialių akustinių stiklo paketų.
Jei tarpas tarp lango rėmo ir mūro užsandarintas netinkamai, paliktas nors ir nedidelis oro tarpas, garso izoliacija toje vietoje bus silpna, kad ir koks geras būtų pats langas.
Duris taip pat galima pakeisti arba bent jau užsandarinti specialia per visą jų perimetrą lipinama juostele. Iš išorės sklindantį triukšmą stipriai (25–30 dB) sumažina išorinis pastato apšiltinimas.
Lietuvos higienos normų leidžiamieji triukšmo lygiai
Statybos techniniame reglamente „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ triukšmo kokybei įvertinti yra numatyta penkių garso klasių (akustinio komforto) sistema:
A – ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė;
B – pagerinto akustinio komforto sąlygų klasė;
C – priimtino akustinio komforto sąlygų klasė;
D – nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė;
E – ribinio akustinio komforto sąlygų klasė.
