Lietuvoje dažnai sutinkami skaptukai: baldinis (Anobium punctatum). ir naminis (Anobium punotatum). Kaip galima spręsti iš pavadinimo, baldinis skaptukas dažniausiai kenkia baldų medienai - jo patelės tokios medienos plyšiuose deda kiaušinėlius, iš kurių išsivysčiusios lervos maitinasi mediena ir ją naikina. Baldinis skaptukas paprastai mėgsta minkštą medieną ir palieka nedideles 1-2 mm skyles. Jam taip pat patinka drėgnos grindų lentos ir pastogės mediena. Pats vabalas yra yra tamsiai rudos spalvos, cilindro formos, virš galvos turi su aštrią kuprelę. Jo ilgis siekia 3-5 mm.
Naminis skaptukas yra šiek tiek didesnis už baldinį skaptuką (ilgis apie 4-6 mm), jo kūnas apaugęs pilkšvais plaukeliais. Šis vabalas daugiausia minta pastato konstrukcijų mediena, nors kartais randamas ir balduose. Dažnai šalia šių vabzdžių padarytos žalos, išsivysto ir grybinės ligos.
Abiejų rūšių skaptukai gali pažeisti tiek lapuočių, tiek spygliuočių medieną.
Ūsočiai yra bene dažniausiai sutinkami medienos kenkėjai, tiesa, beveik visos rūšys kenkia lauke augantiems medžiams. Jų yra įvairių rūšių, tačiau visos rūšys pasižymi ilgais siūliškais ūsais,ilgomis kojomis, jų kūnas padengtas pilkais plaukeliais. Tačiau kaip ir skaptukų atveju, medienai kenkia ne suaugę vabzdžiai, o jų lervos.
Daugumos jų lervos dažniausiai vystosi po gyvų, džiūstančių ar išdžiūvusių medžių medienoje arba po žieve, tačiau yra rūšių, kurios gyvena medinių pastatų sienose. Ūsočių lervos yra labai kenksmingos medienai, kadangi išgraužia joje ištisus kanalus ir galiausiai ji tampa tinkama nebent malkoms. Dažniausio namuose sutinkamo kenkėjo naminio ūsočio lervos (Hylotrupes bajukus) daugiausiai kenkia sausai medienai. Jie mėgsta pastogės medieną, kur užpuola minkštos medienos balanas. Jų paliekamos skylės yra žymiai didesnės už baldinių skaptukų, todėl gali sukelti rimtų konstrukcinių bėdų. Tiesa, šis vabalas pažeidžia tik spygliuočius.
Teoriškai medienos kenkėjų galima surasti bet kurioje jūsų namų vietoje, kurioje yra medienos, jei bus sudarytos tinkamos užsikrėtimui sąlygos. Dažniausiai tokie vabzdžiai atsiranda perdengimuose, grindyse, už grindjuosčių, rūsiuose,stogo sijose, balduose. Jie medienoje išgraužia skylutes, pro kurias patenka į jos vidų. Vabzdžiai gali sugraužti taip, kad statinys sugriūna per keletą metų.
Daugeliui rūšių patinka drėgnos sąlygos, ypatingai medieną, kurioje yra mažiausiai 18 procentų drėgmės. Suradę mielą drėgną vietelę, vabalai padeda kiaušinėlius, o iš jų išsiritusios lervos ir sukelia problemas, besirausdamos po medienos paviršiumi ir suvalgydamos viską pakeliui, kol virsta lėliuke, o po inkubacijos rausia sau kelią į paviršių.
Kaip gydyti medieną nuo kenkėjų?
Kaip ir daugelio problemų sprendimų atveju, geriausias variantas būtų profilaktiška medienos apsauga. Siekiant maksimaliai sumažinti riziką, statybinę medieną būtina impregnuoti medienos antiseptikais. Tai apsaugos ne tik nuo vabzdžių, tačiau ir nuo grubų, pelėsio. Taip pat verta bent kartą per metus rasti laiko apeiti ir apžiūrėti namo konstrukcijas - net jei ir nerasite medienos kenkėjų, tai gali atskleisti kitų riziką didinančių požymių.
Tokių kenkėjų naikinimas yra sudėtingas. Vienos prieinamiausių priemonių yra įvairūs insekticidai, kitos cheminės priemonės, kuriuos tiesiog reikia naudoti pagal instrukcijas. Kartais profesionalūs naikintojai medienos kenkėjus naikina mechaniniu būdu ar pasitelkia brangius fizinius metodus, tokius kaip aukštos arba žemos temperatūros, aukšto dažnio srovės naudojimas.
Visgi geriausia, jei tai įmanoma, svarbias medines detales pakeisti. Iš išorės kartais gali nesimatyti, kad viduje darbuojasi užsilikęs medienos kenkėjas ir galite pagalvoti, kad viskas gerai, kol vieną dieną, jis vėl pasirodo paviršiuje, jau atlikęs nematomą darbą. Ypatingai gausiai suvarpytą medieną, jei ji atlieka ne dekoratyvinę ar kitą mažiau reikšmingą funkciją, būtina pakeisti.
Kaip užkirsti kelią medienos kenkėjų sugrįžimui?
Palaikykite žemą drėgmės lygį ir užtikrinkite gerą patalpų vėdinimą. Jei kenkėjų problema yra rimtesnė, galite investuoti į drėgmės matuoklį su zondu, kuris įkišamas į medieną, kad nustatytų drėgmės lygį. Jei drėgmė nesiekia 12 procentų - užkrėtimo rizika yra maža. Pašalinkite ir pakeiskite užkrėstą medieną, kad kenkėjai neišplistų.
