Infraraudonųjų spindulių pirtis – kas tai ir ar įmanoma ją įsirengti pačiam?

Nors infraraudonųjų spindulių pirtis nėra tradicinė, tačiau abejoti, kad tai – pirtis tikrai neverta – į tokią atsisėdę, greitai pajusite šilumą, pradėsite prakaituoti, atsipalaiduosite, dings stresas bei įtampa. Lygiai taip pat, kaip ir įprastinėje pirtyje. Ir vis dėlto, tai yra atskira pirčių pasaulio „respublika“ turinti savitų privalumų ir trūkumų.

Pagrindinis ir akivaizdžiausias skirtumas tarp infraraudonųjų (IR) spindulių bei tradicinės pirties yra šildymo būdas – tokią pirtį šildo ne krosnelė, o keletas infraraudonųjų spindulių šildytuvų. Tai nulemia ir likusius esminius skirtumus.

Šiluma. Temperatūra tokios pirtyse yra žemesnė nei mums įprastų tipų pirtyse ir siekia 40-60oC. Tradicinėse pirtyse temperatūra siekia 80-100oC. Pirtyse, kurios Lietuvoje vadinamos turkiškomis, temperatūra būna panaši, 40-50 °C, tačiau jose yra kur kas daugiau drėgmės. Tad IR pirtis šiluma kiek primena turkiškąsias, o drėgme – tradicines.

Taip pat, kaip jau minėta, skiriasi ir šildymo būdas. Paprasta (elektrinė ar malkinė) krosnelė nuo įkaitusių akmenų šildo pirties orą, kuris cirkuliuoja pirties patalpoje – apačioje šaltesnis, viršuje šiltesnis. IR šildytuvai veikia kiek kitaip – jie tiesia linija skleidžia infraraudonuosius spindulius, kurie šildo priešais esančius paviršius. Nuo įšilusių paviršių, įšyla ir oras. Tokie šildytuvai naudoja elektros energiją, o spinduliai yra nematomi. Kadangi IR šildytuvai energiją spinduliuoja tik tiesia linija, jie išdėliojami aplinkui pagrindinę erdvę taip, kad pirtis įšiltų tolygiai.

Drėgmė. Tradicinėje pirtyje jūs galite kontroliuoti tiek drėgmės lygį, tiek temperatūrą, užpildami vandens ant akmenų. Infraraudonųjų spindulių pirtyse galite kontroliuoti temperatūrą, tačiau drėgmė bus tokia, kokia yra. Infraraudonųjų spindulių pirtyje būnant neilgai drėgmė neturėtų daug viršyti normalaus kambario drėgmės lygio. Tradicinės pirties drėgnumas bus žemesnis (10% ir mažiau). IR pirtis yra labai sausa – tiek, kad joje, jei norite, galite skaityti ir knygą.

Laikas. Tokia pirtis įkaista greičiau nei tradicinė pirtis – IR kabinų gamintojai deklaruoja apie 10 minučių įšilimo laiką, o prakaituoti pradėsite po maždaug penkiolikos pirtyje praleistų minučių.

Reklamuojant tokias pirtis teigiama įvairių dalykų – kai kurie yra kopijuojami nuo to paties bukleto, kiti turi ir tikrą mokslinį pagrindimą, kuriuose yra daug teisybės. Kas neabejotinai tiesa – į pirtį, nesvarbu ar tradicinę, ar IR užsukti verta. IR pirtys labiau tiks žmonėms, kurie nepratę prie didelių temperatūrų. Tokia pirtis įšyla pakankamai greitai, tačiau tai vyksta palaipsniui, negaunamas temperatūrinis šokas. Šios pirtys paskatina greitesnį sportininkų atsigavimą, o prakaituojant gausiau šalinami toksinai.

Nepaisant gausos teigiamų atsiliepimų, bene labiausiai su tokia pirtimi nesusidūrusiam žmogui rūpi klausimas – ar tai nepavojinga? Žmonija tūkstantmečius sėdėjo prie laužų, tad nuo ugnies sklindanti šiluma yra gerai žinomas šildymosi variantas, tačiau IR šildytuvai paprastam žmogui vis dar yra šiokia tokia paslaptis. Nereikia IR pirties painioti su soliariumais – soliariume naudojamos lempos spinduliuoja ultravioletinius spindulius (UV), tuo tarpu infraraudonieji spinduliai yra priešingame spektro gale. Kalbant apie įtaką žmogui, jie turi nedaug ką bendro, todėl tokioje pirtyje ne tik neįdegsite, tačiau ir nepajusite soliariumams būdingų neigiamų pasekmių. Tuo labiau reikėtų pamiršti įvairius gama ar rentgeno spindulius – tai trumpos bangos esančios pačiame spektro gale. Palyginimas su mikrobangų krosnele taip pat toli nuo tiesos – nors IR bei mikro bangos yra tame pačiame spektro gale, pirčių šildytuvai spinduliuoja maždaug iki 22 mikrometrų ilgio bangas, kai mažiausias mikrobangos ilgis yra apie 1000 mikrometrų.

Vis dėlto, saugumo patarimų nesilaikymas gresia pasekmėmis sėdint bet kokioje pirtyje. IR pirtyje rekomenduojama sėdėti ne ilgiau nei 30-40 minučių, taip pat stengtis gerti daug vandens ir neperkaisti. Galioja ir tie patys reikalavimai, kaip ir įprastoje pirtyje. Žmonės, kurie turi širdies nepakankamumą, kaitintis turėtų atsakingiau ir trumpiau, o geriausia – pasitarti su savo gydytoju.

Trūkumai. Iš esmės IR pirtis objektyvių trūkumų turi tiek pat kiek standartinė pirtis – galite patys sau atsakyti, kiek jų galite sugalvoti. Tačiau yra keletas sunkiai apčiuopiamų, tačiau akivaizdžių trūkumų, kuriuos pajus tradicinės pirties entuziastai. Tokios pirtys yra savotiška patogumo pergalė prieš ritualą – jei turint elektrinę krosnelę vis tiek reikėdavo užpilti vandens ant akmenų, IR pirtis apskritai leidžia tik paspausti valdiklį, nusirengti ir kaitintis. Nereikia skaldyti malkų ir kurti krosnelės, perrinkinėti akmenų, nepavyks naudoti eterinių aliejų, pertis vantomis ir panašiai. IR pirtys nustelbia tradicines savo patogumu, tačiau tai tarsi situacija, kai mėgstančiam kepti mėsą žmogui iškepamas kepsnys – skanu ir nieko nereikia daryti, tačiau jam maloniau, kai pasidaro tai pats.

Shutterstock nuotr.

Įrengimas. Skaitydami apie IR pirtis, neretai girdėsite žodį kabina, kadangi absoliuti dauguma pirčių yra parduodamos kaip specialios kabinos. Jos yra gana kompaktiškos, skirtos vienam, dviems, keturiems žmonėms, todėl gali būti statomos net ir bute, o jų papildomai įrengti nebereikia. Kabinų kainos siekia keletą tūkstančių eurų, todėl iš pirmo žvilgsnio tokia investicija gali atbaidyti. Be to, kaip jau minėta, viskas paruošta iš anksto ir patiems nieko daryti nebereikia, o jums galbūt norėtųsi savito išplanavimo. Galbūt jums tai nepatinka ir mąstote, ar IR pirtį įmanoma įsirengti patiems?

Žinoma. Galite pertvarkyti esamą pirtį, tik vietoje krosnelės reikės rinktis infraraudonuosius šildytuvus, kurie yra parduodami ir atskirai. Tiesa, kombinuoti šių dviejų metodų nerekomenduojama. Visų pirma, šie du metodai naudojami kartu vienas kitam neprideda praktiškai nieko, tad tiesiog naudosite daugiau energijos. Antra, oras įprastoje pirtyje yra drėgnesnis, o šildytuvai gali būti nepritaikyti ilgalaikei drėgmei – nekalbant apie tai, kad jie gali sugesti, tai gali būti ir pavojinga, jei elektros instaliacija įrengta aplaidžiai.

Patalpa. Pačioje pirtyje nereikės vandens nuvedimo sistemų, nes nereikės ir vandens (žinoma, suprakaitavus vis viena norėsis nusiprausti po dušu, tačiau tam ir reikalingas priepirtis). Apdailą galima įrengti iš tos pačios medienos kaip ir įprastą pirtį, tačiau kadangi drėgmės nedaug, o temperatūra žemesnė, galite rinktis įvairesnes medžių rūšis. Pirčiai tinka liepa, žemoji pušis, kanadinis kedras, drebulė, alksnis, tuopa, beržas, eglė, kėnis bei kiti medžiai. Šakotų pušų visgi reikėtų vengti, kadangi per šakų vietas gali pradėti sunktis sakai. Tuo labiau nereikėtų naudoti OSB ir kitokių klijuotų plokščių.

Tiek šiluma, tiek garas palyginus su kitomis rūšimis tokioje pirtyje palaikomi pakankamai nedideli, tad pats paprasčiausias variantas gali būti natūrali ventiliacija, tokia kaip tarpas tarp durų ar ištraukimo anga, įrengiama priešingoje sienoje nei paėmimo anga, maždaug 2/3 sienos aukščio. Kiti sprendžia tokią problemą dar paprasčiau – tiesiog ilgiau palaiko atidarytas duris. Durys, kaip ir tradicinėje pirtyje kabinose būna grūdinto stiklo, tad niekas nesikeičia.

Šildytuvai. Kaip matyti, patalpos įrengimas neatrodo kažkas stebuklingo bent kartą pirtyje apsilankiusiam, o tuo labiau nors kartą ją įsirenginėjusiam žmogui. Tačiau IR šildytuvai skiriasi nuo įprastų ar elektrinių krosnelių ir būtent jiems reikėtų skirti daugiausia dėmesio. Jei pirtyje viena krosnelė statoma ant grindų, IR pirtyje naudojami net keli šildytuvai įtaisomi kabinos konstrukcijoje.

Visų šildytuvų esmė yra skleisti šilumą. Dažnai šildytuvai skirstomi į anglies pluošto ir keraminius, tačiau naudojamos ir kitokios medžiagos, hibridinės technologijos ir panašiai. Tradiciškai anglies pluošto šildytuvai pasižymi kompaktiškesniu dizainu, turi didesnį paviršiaus plotą ir įšyla mažiau nei keraminiai. Kita vertus, keraminių šildytuvų gamintojai teigia, kad būtent šios rūšies šildytuvai spinduliuoja žmogaus kūnui optimaliausio ilgio bangas (apie 10 mikrometrų). Skiriasi ir šildytuvų forma. Anglies pluošto šildytuvai būna kaip plokštės, plėvelės, egzistuoja ir kampiniai šildytuvai, kuriuos galima sumontuoti ir kampe. Renkantis ne paskutinėje vietoje bus ir technologijos kaina, kadangi reikės ne vieno šildytuvo. Nepaisant skirtumų, teigiama, kad patirtis pirtyje yra panaši.

Optimaliai suprojektuota pirtis yra raktas į sėkmę. Planuojant tokios pirties šildytuvų išdėstymą reikia nepamiršti, kad šildytuvų išdėstymas lemia esminę patirtį tokioje pirtyje. Kabinų gamintojai gali nesunkiai keisti jų išdėstymą, tačiau patys jūs neturite tokių resursų, todėl šioje stadijoje neabejotinai prireiks specialisto konsultacijos. Jei yra galimybė, verta apžiūrėti IR kabinų modelius ir pasimokyti iš jų siūlomų įvairių tvirtinimo variantų. Kabinose jų reikia bent keleto, jie būna skirtingų dydžių ir išdėstomi sienose, grindyse, kai kada ir suoluose.

Dažniausiai rekomenduojama nedidelėje vienvietėje kvadratinio metro ploto pirtyje turėti bent 5 šildytuvus, dvivietėse jau prireiks 6. Tačiau priklauso ne tik jų skaičius, tačiau ir dydis – gamintojai to paties šildytuvo siūlo keletą dydžių.

Paskutinis, tačiau itin svarbus žingsnis yra tokios pirties valdikliai. Tam prireiks šiek tiek daugiau elektros darbų, tačiau baigę, pagaliau turėsite savo sauną.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis