Garso izoliacija: sritis, kurioje padaryti klaidų yra labai lengva

 (4)
Garso sprendimus, kuriuos galite įgyvendinti savo namuose, galima skirstyti į dvi grupes. Pirmoji – tai akustika (aidas, garso atspindžiai), antroji – garso izoliacija. Paprastai kalbant, jeigu turite vienokių ar kitokių problemų dėl garso, sklindančio patalpos viduje, rūpinsitės akustika, o jei vargina triukšmas, sklindantis iš kaimyninių butų, jūsų sprendimai bus susiję su garso izoliacija. Nors tai skamba panašiai, šioms sritims galioja skirtingi metodai bei medžiagos. Pritaikius akustikai skirtas medžiagas spręsti garso izoliacijos problemoms, galite likti su plonesne pinigine bei nereikalingomis medžiagomis ant sienų, o problema vis dar bus tokia pat aktuali.
Garso izoliacija: sritis, kurioje padaryti klaidų yra labai lengva
© Shutterstock nuotr.

Garsas, kurį girdite iš gretimų patalpų taip pat gali būti skirstomas į dvi grupes – tai oru sklindantis garsas (pavyzdžiui, pokalbis, dainavimas, plojimas) bei smūginis (struktūrinis) garsas, kuris sklinda pastato konstrukcija (žingsniai, kamuolio mušinėjimas, darbas su įrankiais). Oru sklindantis garsas dažniausiai girdisi per plonas (lengvas) sienas, skyles, šachtas, struktūrinis sklinda per visas besiribojančias standžias konstrukcijas (perdangos, sienos).

Paprastai daugelis mano, kad plona siena yra pagrindinis prastos garso izoliacijos kriterijus – būtent jomis neretai skundžiasi prastai pastatytų daugiabučių gyventojai. Nedidelis sienos storis iš tiesų yra viena pertvaros problemų, tačiau ne vienintelė. „Iš principo lemia svoris ir storis, tačiau pagrindinis kriterijus yra masė – kuo sunkesnė siena, tuo ji geriau izoliuoja garsą. Kita vertus, jeigu kambarį riboja sunkios mūrinės sienos, tai dar nereiškia, kad negirdėsite kaimyno. Jūs negirdėsite jo šnekant ar klausant muzikos, bet jei kaimynė gretimame bute vaikšto su aukštakulniais ar perstumdo baldus, jūs ją greičiausiai vistiek išgirsite, nes toks garsas vibracijomis sklinda per visas standžias konstrukcijas ir yra jų išspinduliuojamas į gretimas“, – pasakoja Viktoras Mekas, įmonės „Architektūra akustika technologijos“ atstovas.

Jis taip pat teigia, kad nors garso izoliacija yra labai kompleksiškas procesas, statybininkai į jį žiūri kur kas paprasčiau, dėl ko vėliau nukenčia gyventojai. „Statybos techninis reglamentas reikalauja, kad pertvarų izoliacija būtų ne mažesnė kaip 48 dB. Tai yra vienparametris išvestinis skaičius, nors reikėtų vertinti garso izoliaciją visame dažnių spektre. Pavyzdžiui, žemus dažnius izoliuoti labai sunku, vidurinius-aukštus dažnius - lengviau. Įsivaizduokime mūro sieną iš pilnų plytų ir dvigubą gipsinę pertvarą. Skaičiuojant, abi sienos turi 48-49 dB rodiklį, todėl juridiškai atitinka reikalavimą. Tačiau arti gipsinių sienų dažnu atveju galima išgirsti žmogaus, ypač vyro kalbą, nors suvokti pokalbio turinio nepavyks. Prie mūrinės sienos to nesijaučia, o jų parametras toks pat“, – pastebi pašnekovas.

Norint visiškai izoliuoti garsą vien tik svorio neužtenka. Geriausia yra svorio ir spyruoklės sistema, kai sunkios sienos papildomai aptaisomos lengvomis konstrukcijomis su amortizuojančiais tvirtinimo elementais arba naudojamos padidinto tankio gipsinės plokštės ant tarpusavyje nesujungtų profilių sistemų su dideliu tarpu tarp plokščių.

Vis dėlto, įrengiama konstrukcija gali sumažinti patalpos plotą, todėl buitiniais tikslais ji paprastai neįrenginėjama. Pilna patalpos izoliacija, V. Meko teigimu, yra tarsi dėžė dėžutėje – tokie sprendimai kainuoja daug ir dažniausiai įrenginėjami nebent profesionaliai dirbant su garsu. Gyventojui, kuris tenori apsisaugoti nuo triukšmo, patariama pamėginti verstis paprastais metodais – kartais užtenka paprasčiausių smulkmenų, kitais atvejais, deja, vienintele išeitimi tampa kantrybė ir mėginimas priprasti.

Grindys. Jei esate sąmoningi ir patys nenorite varginti kaimynų, galite įsirengti vadinamąsias plaukiojančias grindis – teigiama, kad tai geriausias variantas struktūriniam triukšmui suvaldyti. Kalbininkai jas siūlo vadinti plūdriosiomis. Šio metodo principas – grindų danga tiesiogiai nesiliečia prie sienų, nėra pritvirtinta prie grindų, be to, po grindimis klojamas garsą izoliuojantis paklotas. Tai padės tiek jums, tiek kaimynams, nes struktūrinis triukšmas, atkeliaujantis iš jūsų buto, bus kur kas silpnesnis.

„Plaukiojančių“ grindų danga gali būti parketlentės, laminatas ar kamštinis pagrindas. Dangos elementus galima tarpusavyje tiek jungti per specialias įlaidas, tiek klijuoti vienas su kitu. „Medinės grindys gali būti masyvo, dvisluoksnės ir trisluoksnės. Masyvas ir dvisluoksnės parketlentės yra klijuojamos, o trisluoksnės leidžia pasirinkti tarp tvirtinimo būdų. Kamštinio pagrindo grindys irgi gali būti klijuojamos prie pagrindo, tačiau jį galima ir surinkti“, – pasakoja grindų dangomis prekiaujančios UAB „Tiktora“ atstovas Egidijus Sipavičius.

Po tokiomis grindimis klojamas garsą izoliuojantis paklotas. Jų medžiagų ir klojimo sistemų būna labai įvairių. „Kiekvienas paklotas turi savo pliusų ir minusų. Putų polistirolo paklotai yra skirtingų tankių, vidutiniškai jie sugeria apie 18 db. Plaušiniai paklotai daugiausiai yra skirti ir garso, ir šilumos izoliacijai. Kamštinis paklotas yra natūralus, gali sugerti 18 – 20 db garsą. (Gofruoto) popieriaus paklotai dažniausiai dedami ant šildomų grindų, kad geriau praleistų šilumą“, – vardija pašnekovas.

Pačių „plaukiojančių“ grindų dangos įrengimas šiek tiek pigesnis, nes grindų nereikia klijuoti prie pagrindo. Plaukiojančias grindis, turinčias sujungimo be klijų sistemą, nesunkiai galite susidėti ir patys. Darbus atliekant patiems galima sutaupyti apie 4-5 eurus kvadartiniam metrui, tiesa, neturint jokios patirties verta pagalvoti, ar nepatikėti šio darbo profesionalams.

Klaidos. Pašnekovas pastebi, kad neretai izoliacinės medžiagos naudojamos ne pagal paskirtį, eksperimentuojant, pavyzdžiui, kartais ant sienų yra klijuojamos akustinės plokštės. „Tai, kad ant sienos kažką užklijavę, pagerinate garso izoliacijos savybes sąlyginai yra mitas. Toks sprendimas skirtas labiau akustikai“, – pastebi jis.

Kita problema – statybininkų, projektuotojų ar konsultantų nepakankamos esminių garso izoliacijos ir akustikos principų žinios. „Prie grindims skirtų plokščių būna nurodyti parametrai, kiek garso konkreti plokštė gali izoliuoti. Ne kartą ir su statybininkais teko ginčytis - jie teigė, kad jeigu šis parametras yra, tarkime, 3 dB, sudėjus 10 sluoksnių plokštės vieną su kita, turėsime 30 dB izoliaciją. Šiuo atveju grubiai suklysta du kartus – norėta grindų plokštes dėti ant sienos - painiojama ore sklindančio garso izoliaciją su smūgine izoliacija. Antras dalykas, garso izoliacijoje naudojami logaritminiai dydžiai, todėl parametrai nesisumuoja tiesiogiai, kitaip tariant, trys plius trys nebūtinai bus šeši“, – pastebi pašnekovas.

Svarbu skirti pagrindinius izoliacijos žymėjimus:


Taip pat nerekomenduojama plokščių klijuoti ant lubų – tai paprasčiausiai neefektyvu. Kaip minėta, daugiausiai lemia perdangos svoris – prie jos priklijavus lengvą gipso plokštę, jis praktiškai nepasikeis. „Kad lubų izoliacija suveiktų, gipsinės plokštės turėtų būti tvirtinamos prie perdangos per amortizuojančius elementus. Visais atvejais reikėtų vengti standžių jungčių. Pakabinamos lubos turi ir dar vieną teigiamą savybę – sumažina apylankinio triukšmo patekimą per nesandarias sienos-perdangos jungtis. Tačiau įrengę lubas 100 % rezultato nepasieksite, nes struktūriniai triukšmai perduodami ne tik per perdangas, bet ir per sienas“, – įspėja V. Mekas.

Girdintiems kaimynų iš viršaus žingsnius ir kitą veiklą, pašnekovas pataria pasinaudoti žmogišku argumentu, kuris greičiausiai bus veiksmingesnis nei izoliuojančios medžiagos sluoksniai ant jūsų lubų. Paslaptis ta, kad šiuos garsus efektyviausiai izoliuoti galima triukšmo šaltinio vietoje, t.y. pas kaimynus. „Geriausia, pigiausia ir efektyviausia būtų nueiti pas jį ir susitarti, tarkime, pasiūlyti tam tikrą procentą nuo sąmatos, kurią buvote numatęs garso izoliacijai. Kaimynas galėtų arba nusipirkti gerą kilimą su paklotu, arba susidėti parketą ant izoliacinių plokščių. Taip sąlyginai abu liksite patenkinti“, - pataria pašnekovas.

Tad jei girdite pašalinį šnekėjimą, kosėjimą ar kitus garsus atrodytų, kad reikia susitaikyti su triukšmu? Toli gražu ne, teigia V. Mekas. Neretai triukšmo šaltinį galima efektyviai sumažinti paprastomis priemonėmis, tačiau pirmiausia reikia pamėginti surasti triukšmo kanalą. Visų pirma reikėtų nustatyti, kur nepageidaujamas garsas girdisi labiausiai. Aptikus tokią vietą reikėtų pasvarstyti, kas galėtų būti to priežastimi. Tai gali būti elektros lizdas bendras su gretima patalpa (senos statybos namuose sienoje būdavo išgręžiama viena ertmė, į kurią iš abiejų galų būdavo sumontuojami elektros lizdai ), arba buvusi anga (ventiliacijos, buvusių durų, lango ar inžinerinių sistemų kanalo), tačiau netinkamai užtaisyta arba statybinių darbų brokas (tarpai tarp sienos ir perdangos, pažeidimai pertvaroje, skylės blokinių sienų apačioje stropams ir kita). Aptikus pažeidimus juos reikėtų užtaisyti kuo „sunkesne“ ir sandaresne medžiaga. Pavyzdžiui, kištukinius lizdus reikėtų perkelti į kita vietą, o skylę užtaisyti, stropų angas užpildyti statybiniu mišiniu ar klijais, inžinerines šachtas užpildyti mineraline vata ir įrengti sandarias aptarnavimo dureles. Prisiminkite, kad poliuretaninės putos garsą, skirtingai nei šilumą, izoliuoja prastai. „Garso izoliacija reikalauja didelio kruopštumo – jei ką nors praleidai, ta smulkmena gali nubraukti didžiąją dalį darbo rezultato. Net padarius metro storio švino sieną, tačiau kiaurai išgręžus skyles rozetėms, praktiškai prarastumėte visą naudą“, – lygina pašnekovas.

Ypatingai gerai nepageidaujamas garsas sklinda per inžinerinius tinklus, tokius kaip ventiliacija, vandentiekio ir nuotekų šachtas ir panašiai. Ortakiai yra viena geriausių terpių sklisti triukšmui. „Jei problema yra ventiliacijoje, galima nusipirkti specialių triukšmo slopintuvų arba juos galima pasidaryti pačiam. Tokio slopintuvo principas – dėžutė su pertvarėlėmis, kad garsas sklistų ne tiesiai, o zigzagais. Vidus padarytas iš garsą sugeriančių pluoštinių medžiagų. Dabar tam tikslui naudojami vėdinimo ortakiai su minkštos medžiagos sluoksniu arba su perforuotu metalu viduje“, - paaiškina V. Mekas.

Kartais atsitinka taip, kad vargina garsai ne iš kaimynų, o iš to paties buto. Tokiu atveju, vienas iš pasiūlymų būtų apžiūrėti duris. Vidutinės durys pasižymi apie 30 db izoliacija, kokybiškų durų izoliacija gali siekti ir 45 db. Tarp durų ir grindų esantis 5 mm aukščio tarpas, gali sąlygoti nuo 10 iki 15 db garso nuotėkį. Taip durys, kurios izoliuoja 40-45 db, garso prasme gali „virsti“ įprastomis kambarių durimis. Vienas iš elementarių buitinių durų sandarumo patikrinimo metodų – švietimas galingu prožektoriumi. Jei šviečiant iš kitos pusės matote prasiskverbiančią šviesą, galite būti tikri, kad per šią ertmę skverbiasi ir garsas. Senas medines duris sandariai sutvarkyti yra gana sunku, nes nuo per laiką atsiradusių išsikraipymų, jos nebesiglaudžia prie staktos pilnu perimetru. Jei vargina garsai iš laiptinės, geriausiai padės šarvuotos lauko durys, tačiau jos būtinai turi būti su guminėmis tarpinėmis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

Pirties krosnelės akmenys: kaip išsirinkti?

Krosnelės akmenys – iš pirmo žvilgsnio nedidelė, tačiau be galo svarbi pirties sudedamoji dalis. Dažnai ši medžiaga tampa faktoriumi, kuris nulemia visos pirties kokybę. Tad kaip nepasiklysti ir išsirinkti tinkamiausius krosnelės akmenis?

Stiklo blokeliai: natūralios šviesos ir privatumo suderinimas

Stiklo blokelių populiarumas interjero kontekste yra gan nepastovus. Kartais jie būna beveik visai užmirštami, o kartais – tokie madingi, kad sunku surasti interjero leidinį be jų fotografijų (pavyzdžiui, be jų sunku įsivaizduoti 1940-tuosius arba 1980-tuosius). Dėl stiklo blokelių galios suderinti natūralią šviesą ir privatumą, nesunku nuspėti, kad greitu metu jie vėl atras sau vietą šiuolaikiniuose interjeruose.

Keramikinių plytelių stalviršiai virtuvėje: privalumai bei trūkumai

Plytelės virtuvės erdvėje yra be galo dažnos. Šiame kambaryje yra įprasta jomis kloti grindis, klijuoti sienas. Taip pat galima ir plytelių stalviršio opcija. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra keramikinių plytelių stalviršių privalumai bei trūkumai.

Kaip išsirinkti medinius padėklus įvairiems projektams?

Mediniai padėklai yra itin mėgstama mėgėjų meistrų medžiaga, kurią galima panaudoti įvairiems Darau Pats projektams. Jų populiarumas yra susijęs su malonia, šiek tiek sendinta estetika ir prieinamumu. Tad į ką reikia atsižvelgti renkantis medinius padėklus?

Kokių klaidų vengti įsirengiant pirtį?

Pirtis – universalus vandens malonumas, kuriuo gera mėgautis tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Vasarą, šiek tiek atitolus nuo darbų, yra gerai užsiimti projektais, kuriems žiemą nebuvo laiko. Pirties įsirengimas – vienas iš tokių galimų projektų. Kad šis darbas būtų kuo sklandesnis, verta pasimokyti iš dažnai pasitaikančių klaidų.

Terakotinės plytelės: privalumai ir trūkumai

Terakotinės plytelės šį sezoną sulaukė daugiau dėmesio nei įprastai. Tad ką reikėtų žinoti apie jas?

Patarimai, kaip nudažyti medinį baldą purškiamais dažais

Jeigu jaučiate, kad jūsų namams reikalingi pokyčiai, baldų dažymas yra vienas paprasčiausių būdų, kaip greitai ir nesudėtingai erdvei suteikti naują veidą. Dažymas purškiamais dažais yra patrauklus dėl šių priežasčių: baldą nudažyti galima labai greitai; jo paviršius yra padengiamas itin lygiai (ant jo nelieka teptuko paliekamų potėpių); palyginus su kitais dažais, jų džiuvimo laikas yra gerokai trumpesnis. Tiems, kuriems neteko dažyti tokiu būdu, pristatome keletą praktiškų patarimų.

Dūmų detektorius: kodėl jis reikalingas ir kaip jį išsirinkti?

Įsigaliojus priešgaisrinės saugos reikalavimui – visuose gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius, žmonės vis aktyviau domisi šiais įrenginiais. Tad kuo svarbus yra dūmų detektorius ir kaip jį išsirinkti?

Kaip panaikinti rūdžių dėmes klozete, vonioje bei kriauklėje?

Rūdžių dėmės ant balto vonios, klozeto ar kriauklės paviršiaus atrodo itin neestetiškai. Nors tokių dėmių šalinimas nėra pati lengviausia užduotis, tačiau egzistuoja ne vienas būdas, kaip su jomis kovoti. Šiame tekste pateikiame penkias technikas, kaip pašalinti tokias „užsispyrusias“ dėmes.