Garso izoliacija: sritis, kurioje padaryti klaidų yra labai lengva

 (4)
Garso sprendimus, kuriuos galite įgyvendinti savo namuose, galima skirstyti į dvi grupes. Pirmoji – tai akustika (aidas, garso atspindžiai), antroji – garso izoliacija. Paprastai kalbant, jeigu turite vienokių ar kitokių problemų dėl garso, sklindančio patalpos viduje, rūpinsitės akustika, o jei vargina triukšmas, sklindantis iš kaimyninių butų, jūsų sprendimai bus susiję su garso izoliacija. Nors tai skamba panašiai, šioms sritims galioja skirtingi metodai bei medžiagos. Pritaikius akustikai skirtas medžiagas spręsti garso izoliacijos problemoms, galite likti su plonesne pinigine bei nereikalingomis medžiagomis ant sienų, o problema vis dar bus tokia pat aktuali.
Garso izoliacija: sritis, kurioje padaryti klaidų yra labai lengva
© Shutterstock nuotr.

Garsas, kurį girdite iš gretimų patalpų taip pat gali būti skirstomas į dvi grupes – tai oru sklindantis garsas (pavyzdžiui, pokalbis, dainavimas, plojimas) bei smūginis (struktūrinis) garsas, kuris sklinda pastato konstrukcija (žingsniai, kamuolio mušinėjimas, darbas su įrankiais). Oru sklindantis garsas dažniausiai girdisi per plonas (lengvas) sienas, skyles, šachtas, struktūrinis sklinda per visas besiribojančias standžias konstrukcijas (perdangos, sienos).

Paprastai daugelis mano, kad plona siena yra pagrindinis prastos garso izoliacijos kriterijus – būtent jomis neretai skundžiasi prastai pastatytų daugiabučių gyventojai. Nedidelis sienos storis iš tiesų yra viena pertvaros problemų, tačiau ne vienintelė. „Iš principo lemia svoris ir storis, tačiau pagrindinis kriterijus yra masė – kuo sunkesnė siena, tuo ji geriau izoliuoja garsą. Kita vertus, jeigu kambarį riboja sunkios mūrinės sienos, tai dar nereiškia, kad negirdėsite kaimyno. Jūs negirdėsite jo šnekant ar klausant muzikos, bet jei kaimynė gretimame bute vaikšto su aukštakulniais ar perstumdo baldus, jūs ją greičiausiai vistiek išgirsite, nes toks garsas vibracijomis sklinda per visas standžias konstrukcijas ir yra jų išspinduliuojamas į gretimas“, – pasakoja Viktoras Mekas, įmonės „Architektūra akustika technologijos“ atstovas.

Jis taip pat teigia, kad nors garso izoliacija yra labai kompleksiškas procesas, statybininkai į jį žiūri kur kas paprasčiau, dėl ko vėliau nukenčia gyventojai. „Statybos techninis reglamentas reikalauja, kad pertvarų izoliacija būtų ne mažesnė kaip 48 dB. Tai yra vienparametris išvestinis skaičius, nors reikėtų vertinti garso izoliaciją visame dažnių spektre. Pavyzdžiui, žemus dažnius izoliuoti labai sunku, vidurinius-aukštus dažnius - lengviau. Įsivaizduokime mūro sieną iš pilnų plytų ir dvigubą gipsinę pertvarą. Skaičiuojant, abi sienos turi 48-49 dB rodiklį, todėl juridiškai atitinka reikalavimą. Tačiau arti gipsinių sienų dažnu atveju galima išgirsti žmogaus, ypač vyro kalbą, nors suvokti pokalbio turinio nepavyks. Prie mūrinės sienos to nesijaučia, o jų parametras toks pat“, – pastebi pašnekovas.

Norint visiškai izoliuoti garsą vien tik svorio neužtenka. Geriausia yra svorio ir spyruoklės sistema, kai sunkios sienos papildomai aptaisomos lengvomis konstrukcijomis su amortizuojančiais tvirtinimo elementais arba naudojamos padidinto tankio gipsinės plokštės ant tarpusavyje nesujungtų profilių sistemų su dideliu tarpu tarp plokščių.

Vis dėlto, įrengiama konstrukcija gali sumažinti patalpos plotą, todėl buitiniais tikslais ji paprastai neįrenginėjama. Pilna patalpos izoliacija, V. Meko teigimu, yra tarsi dėžė dėžutėje – tokie sprendimai kainuoja daug ir dažniausiai įrenginėjami nebent profesionaliai dirbant su garsu. Gyventojui, kuris tenori apsisaugoti nuo triukšmo, patariama pamėginti verstis paprastais metodais – kartais užtenka paprasčiausių smulkmenų, kitais atvejais, deja, vienintele išeitimi tampa kantrybė ir mėginimas priprasti.

Grindys. Jei esate sąmoningi ir patys nenorite varginti kaimynų, galite įsirengti vadinamąsias plaukiojančias grindis – teigiama, kad tai geriausias variantas struktūriniam triukšmui suvaldyti. Kalbininkai jas siūlo vadinti plūdriosiomis. Šio metodo principas – grindų danga tiesiogiai nesiliečia prie sienų, nėra pritvirtinta prie grindų, be to, po grindimis klojamas garsą izoliuojantis paklotas. Tai padės tiek jums, tiek kaimynams, nes struktūrinis triukšmas, atkeliaujantis iš jūsų buto, bus kur kas silpnesnis.

„Plaukiojančių“ grindų danga gali būti parketlentės, laminatas ar kamštinis pagrindas. Dangos elementus galima tarpusavyje tiek jungti per specialias įlaidas, tiek klijuoti vienas su kitu. „Medinės grindys gali būti masyvo, dvisluoksnės ir trisluoksnės. Masyvas ir dvisluoksnės parketlentės yra klijuojamos, o trisluoksnės leidžia pasirinkti tarp tvirtinimo būdų. Kamštinio pagrindo grindys irgi gali būti klijuojamos prie pagrindo, tačiau jį galima ir surinkti“, – pasakoja grindų dangomis prekiaujančios UAB „Tiktora“ atstovas Egidijus Sipavičius.

Po tokiomis grindimis klojamas garsą izoliuojantis paklotas. Jų medžiagų ir klojimo sistemų būna labai įvairių. „Kiekvienas paklotas turi savo pliusų ir minusų. Putų polistirolo paklotai yra skirtingų tankių, vidutiniškai jie sugeria apie 18 db. Plaušiniai paklotai daugiausiai yra skirti ir garso, ir šilumos izoliacijai. Kamštinis paklotas yra natūralus, gali sugerti 18 – 20 db garsą. (Gofruoto) popieriaus paklotai dažniausiai dedami ant šildomų grindų, kad geriau praleistų šilumą“, – vardija pašnekovas.

Pačių „plaukiojančių“ grindų dangos įrengimas šiek tiek pigesnis, nes grindų nereikia klijuoti prie pagrindo. Plaukiojančias grindis, turinčias sujungimo be klijų sistemą, nesunkiai galite susidėti ir patys. Darbus atliekant patiems galima sutaupyti apie 4-5 eurus kvadartiniam metrui, tiesa, neturint jokios patirties verta pagalvoti, ar nepatikėti šio darbo profesionalams.

Klaidos. Pašnekovas pastebi, kad neretai izoliacinės medžiagos naudojamos ne pagal paskirtį, eksperimentuojant, pavyzdžiui, kartais ant sienų yra klijuojamos akustinės plokštės. „Tai, kad ant sienos kažką užklijavę, pagerinate garso izoliacijos savybes sąlyginai yra mitas. Toks sprendimas skirtas labiau akustikai“, – pastebi jis.

Kita problema – statybininkų, projektuotojų ar konsultantų nepakankamos esminių garso izoliacijos ir akustikos principų žinios. „Prie grindims skirtų plokščių būna nurodyti parametrai, kiek garso konkreti plokštė gali izoliuoti. Ne kartą ir su statybininkais teko ginčytis - jie teigė, kad jeigu šis parametras yra, tarkime, 3 dB, sudėjus 10 sluoksnių plokštės vieną su kita, turėsime 30 dB izoliaciją. Šiuo atveju grubiai suklysta du kartus – norėta grindų plokštes dėti ant sienos - painiojama ore sklindančio garso izoliaciją su smūgine izoliacija. Antras dalykas, garso izoliacijoje naudojami logaritminiai dydžiai, todėl parametrai nesisumuoja tiesiogiai, kitaip tariant, trys plius trys nebūtinai bus šeši“, – pastebi pašnekovas.

Svarbu skirti pagrindinius izoliacijos žymėjimus:


Taip pat nerekomenduojama plokščių klijuoti ant lubų – tai paprasčiausiai neefektyvu. Kaip minėta, daugiausiai lemia perdangos svoris – prie jos priklijavus lengvą gipso plokštę, jis praktiškai nepasikeis. „Kad lubų izoliacija suveiktų, gipsinės plokštės turėtų būti tvirtinamos prie perdangos per amortizuojančius elementus. Visais atvejais reikėtų vengti standžių jungčių. Pakabinamos lubos turi ir dar vieną teigiamą savybę – sumažina apylankinio triukšmo patekimą per nesandarias sienos-perdangos jungtis. Tačiau įrengę lubas 100 % rezultato nepasieksite, nes struktūriniai triukšmai perduodami ne tik per perdangas, bet ir per sienas“, – įspėja V. Mekas.

Girdintiems kaimynų iš viršaus žingsnius ir kitą veiklą, pašnekovas pataria pasinaudoti žmogišku argumentu, kuris greičiausiai bus veiksmingesnis nei izoliuojančios medžiagos sluoksniai ant jūsų lubų. Paslaptis ta, kad šiuos garsus efektyviausiai izoliuoti galima triukšmo šaltinio vietoje, t.y. pas kaimynus. „Geriausia, pigiausia ir efektyviausia būtų nueiti pas jį ir susitarti, tarkime, pasiūlyti tam tikrą procentą nuo sąmatos, kurią buvote numatęs garso izoliacijai. Kaimynas galėtų arba nusipirkti gerą kilimą su paklotu, arba susidėti parketą ant izoliacinių plokščių. Taip sąlyginai abu liksite patenkinti“, - pataria pašnekovas.

Tad jei girdite pašalinį šnekėjimą, kosėjimą ar kitus garsus atrodytų, kad reikia susitaikyti su triukšmu? Toli gražu ne, teigia V. Mekas. Neretai triukšmo šaltinį galima efektyviai sumažinti paprastomis priemonėmis, tačiau pirmiausia reikia pamėginti surasti triukšmo kanalą. Visų pirma reikėtų nustatyti, kur nepageidaujamas garsas girdisi labiausiai. Aptikus tokią vietą reikėtų pasvarstyti, kas galėtų būti to priežastimi. Tai gali būti elektros lizdas bendras su gretima patalpa (senos statybos namuose sienoje būdavo išgręžiama viena ertmė, į kurią iš abiejų galų būdavo sumontuojami elektros lizdai ), arba buvusi anga (ventiliacijos, buvusių durų, lango ar inžinerinių sistemų kanalo), tačiau netinkamai užtaisyta arba statybinių darbų brokas (tarpai tarp sienos ir perdangos, pažeidimai pertvaroje, skylės blokinių sienų apačioje stropams ir kita). Aptikus pažeidimus juos reikėtų užtaisyti kuo „sunkesne“ ir sandaresne medžiaga. Pavyzdžiui, kištukinius lizdus reikėtų perkelti į kita vietą, o skylę užtaisyti, stropų angas užpildyti statybiniu mišiniu ar klijais, inžinerines šachtas užpildyti mineraline vata ir įrengti sandarias aptarnavimo dureles. Prisiminkite, kad poliuretaninės putos garsą, skirtingai nei šilumą, izoliuoja prastai. „Garso izoliacija reikalauja didelio kruopštumo – jei ką nors praleidai, ta smulkmena gali nubraukti didžiąją dalį darbo rezultato. Net padarius metro storio švino sieną, tačiau kiaurai išgręžus skyles rozetėms, praktiškai prarastumėte visą naudą“, – lygina pašnekovas.

Ypatingai gerai nepageidaujamas garsas sklinda per inžinerinius tinklus, tokius kaip ventiliacija, vandentiekio ir nuotekų šachtas ir panašiai. Ortakiai yra viena geriausių terpių sklisti triukšmui. „Jei problema yra ventiliacijoje, galima nusipirkti specialių triukšmo slopintuvų arba juos galima pasidaryti pačiam. Tokio slopintuvo principas – dėžutė su pertvarėlėmis, kad garsas sklistų ne tiesiai, o zigzagais. Vidus padarytas iš garsą sugeriančių pluoštinių medžiagų. Dabar tam tikslui naudojami vėdinimo ortakiai su minkštos medžiagos sluoksniu arba su perforuotu metalu viduje“, - paaiškina V. Mekas.

Kartais atsitinka taip, kad vargina garsai ne iš kaimynų, o iš to paties buto. Tokiu atveju, vienas iš pasiūlymų būtų apžiūrėti duris. Vidutinės durys pasižymi apie 30 db izoliacija, kokybiškų durų izoliacija gali siekti ir 45 db. Tarp durų ir grindų esantis 5 mm aukščio tarpas, gali sąlygoti nuo 10 iki 15 db garso nuotėkį. Taip durys, kurios izoliuoja 40-45 db, garso prasme gali „virsti“ įprastomis kambarių durimis. Vienas iš elementarių buitinių durų sandarumo patikrinimo metodų – švietimas galingu prožektoriumi. Jei šviečiant iš kitos pusės matote prasiskverbiančią šviesą, galite būti tikri, kad per šią ertmę skverbiasi ir garsas. Senas medines duris sandariai sutvarkyti yra gana sunku, nes nuo per laiką atsiradusių išsikraipymų, jos nebesiglaudžia prie staktos pilnu perimetru. Jei vargina garsai iš laiptinės, geriausiai padės šarvuotos lauko durys, tačiau jos būtinai turi būti su guminėmis tarpinėmis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vidaus apdaila

Vitrininiai langai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Vitrininiai langai – būsto detalė, kuri tarytum sunaikina ribą tarp patalpos vidaus bei jos išorės. Tai architektūrinis elementas, kuris vizualiai atrodo itin patraukliai. Kita vertus, tokius langus valyti pavasarį yra tikrai nelengva ir nemažai laiko reikalaujanti užduotis. Šiame tekste aptarsime svarbiausius vitrininių langų privalumus ir trūkumus.

5 tinkamiausios grindų dangos tiems, kurie namuose turi augintinių (1)

Augintiniai į namus įneša gyvasties, papildomo džiugesio ir meilės. Tačiau be visų šių privalumų, didesni augintiniai (katės bei šunys) namuose sukelia šiokį tokį chaosą ir netvarką. Jie gali savo nagais apgadinti namų baldus, sienų apdailą bei grindis. Tad augintinių savininkai, ypač šunų šeimininkai, rinkdamiesi grindis, turi gerai įvertinti dangos atsparumą. Pateikiame keletą grindų dangų variantų, kurie tiks keturkojų savininkų namams.

Kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?

Pelėsis – siaubą keliantis ir turtą niokojantis namų „svečias“, kurio neįsileisti į namus stengiamės įvairiomis priemonėmis: vėdindami namus, valydami vonioje susikaupusius vandens ar kondensato lašelius, skalbinius kuo dažniau džiovindami lauke, o ne kambaryje ir t.t.. Šie ir kiti panašūs prevenciniai veiksmai sudaro netinkamas sąlygas pelėsio atsiradimui. Tad kokiuose namuose pelėsiui vietos neatsiras?

Stumdomos durys: pliusai bei minusai

Stumdomos durys interjere tradiciškai yra siejamos su azijietišku interjero dekoru. Tokios durys sukuria elegantišką ir erdvės neapsunkinantį perėjimą iš vienos erdvės į kitą. Šiandien galima rinktis iš nemažos jų stiliaus ir medžiagiškumo įvairovės. Jeigu kyla klausimas, ar verta tokias erdvę tausojančias duris įsirengti savo namuose, pristatome svarbiausius stumdomų durų privalumus bei trūkumus.

Gipskartonio apdaila: dažniausiai pasitaikančios klaidos

Gipso kartonas – universali medžiaga, kurią galima panaudoti pertvarų įrengimui, sienų sulyginimui, luboms bei grindims. Deja, dalis žmonių dvejoja šios medžiagos ilgaamžiškumu. Abejojantiems ekspertai atsako – kokybiškos gipso kartono konstrukcijos yra ilgaamžės, o nekokybiška apdaila yra padarytų klaidų rezultatas. Pristatome dažniausias darbo su gipso kartonu klaidas.

Kodėl verta rinktis kamštinę medžiagą interjero apdailai?

Kamštinio ąžuolo žievės produkcija sparčiai įgauna populiarumą interjero kontekste. Anksčiau kamštinė medžiaga paprastai asocijuodavosi su vyno butelio kamščiu arba priminimams prisegti skirta lenta, tačiau šiandien namuose kamštmedis naudojamas kur kas plačiau. Kamštinė sienų bei grindų danga, kamštiniai baldai bei šviestuvai – visos šios interjero detalės yra vertinamos tiek dėl savo estetinių, tiek dėl praktinių savybių. Pateikiame kelias priežastis, kodėl verta išbandyti šią medžiagą savo namuose.

Atidengtų plytų siena: pliusai bei minusai

Mūrinės namo sienos – tvirtos ir ilgaamžės. Nors nedengtas plytas esame labiau įpratę matyti pastato eksterjere, šiandien, dėl charakteringos tokių sienų išvaizdos, vis dažniau susiduriame su atidengtų plytinių sienų tendencija interjere. Tie, kuriems pasisekė gyventi name, kuriame už tinko ar gipso kartono plokštės slepiasi plytinės sienos, turi galimybę jas atidengti. Tačiau prieš priimant tokį sprendimą, verta susipažinti su atidengtų plytų sienų pliusais ir minusais.

Pertvaros: ką rinktis – mūrinę sieną ar gipso kartono atitvarą?

Tiek mūriniai atitvairai, tiek gipso kartono atitvarai turi savų privalumų ir trukumų, todėl prieiti prie bendros išvados, kas geriau – mūrinė siena ar gipso kartono atitvaras, šiame straipsnyje nebandysime. Vietoje to, palyginsime šių atitvarų skirtumus, o sprendimą, ką rinktis, priimsite jūs patys.

Pelėsis skalbimo mašinoje: kaip su juo kovoti?

Pelėsis mėgsta tamsią, drėgną, nevėdinamą erdvę, taigi visai nekeista, kad jis gali sau atrasti vietą ir skalbimo mašinoje. Paprastai, kad skalbyklėje atsirado pelėsis, išduoda negeras kvapas bei atsiradusios tamsios spalvos dėmės ant skalbimo milteliams pilti skirtų skyrelių arba tarp durelėse esančių gumų. Tad kaip kovoti su pelėsiu skalbimo mašinoje?

Marmuriniai stalviršiai: privalumai bei trūkumai

Niekas nenuginčys, kad marmuriniai stalviršiai vizualiai yra be galo estetiški. Marmuras erdvei teikia prabangos jausmą. Jis atrodo itin subtiliai bei elegantiškai. Tačiau prieš renkantis tokį stalviršį, reikia gerai pasverti tiek jo pliusus, tiek minusus. Tad ką verta žinoti prieš įsigyjant marmurinį stalviršį?