Esminiai dalykai, kuriuos būtina žinoti įsirengiant pirtį

Pirtis jau nuo senovės buvo laikoma vieta, skirta ne tik kūno švarai palaikyti, bet ir kaip savotiškas „prieglobstis“ nuo šalčio žiemą. Na, o šiais laikais tai tapo dar ir smagiu laiko praleidimu su draugų kompanija, pramoga, kuri, be kita ko, jeigu nepiktnaudžiaujama, gali būti naudinga sveikatai. Todėl, esant galimybėms, noras turėti savo pirtį vis populiarėja. Nors įrengti pirtį pačiam nėra lengvai įkandama užduotis, svarbiausia žinoti neatsiejamas taisykles, o po to jau viskas tampa kur kas paprasčiau.

1. Medienos pasirinkimas


Būtina žinoti, kad kuo mediena yra lengvesnė, retesnė, tuo mažiau jos įkaitimas bus jaučiamas prisilietus. Paprastai lengviausia lietuviška mediena yra liepos, šiek tiek sunkesnė drebulės, dar sunkesnė – juodalksnio. Taip pat gerai tinka raudonojo Kanados kedro ir afrikietiška abači medienos – jų atvežama specialiai pirtims įrengti. Tiesa, pastarosios yra kiek brangesnės, bet ypač abači yra vertinama dėl to, kad yra purėta ir mažiau įkaista.

Verta prisiminti, kad pirties apdailai nerekomenduojama naudoti OSB, kadangi didelis karštis nėra normali šios medžiagos eksploatavimo sąlyga.


Shutterstock nuotr.


2. Gultų įrengimas


Pirtyse gultai išdėstomi nevienodai – tai labai priklauso nuo pirties dydžio, patalpos formos ir, žinoma, norų. Yra taisyklė, kuri sako, kad apatinis suolas ir atitinkamai kojų lygis, sėdint ant viršutinio gulto, turi būti įrengtas aukščiau negu krosnies akmenys arba bent jau ne žemiau. Taip patartina dėl to, kad būtų pakankamai šilta kojoms.

Optimaliausias variantas, kai viršutinio gulto aukštis – ne daugiau kaip 120 cm nuo grindų. Tuo tarpu gultų plotis priklauso nuo to, ar ant jų bus tik sėdima ar ir gulima, tad jų dydis gali būti pasirinktinai nuo 30 iki 70 cm. Visgi, specialistai pataria – jeigu turite galimybių, geriau jau skirkite dėmesio gultams – tegul jie būna patogūs ir platesni. Pavyzdžiui, kojas ant viršutinio gulto galima patogiai ištiesti, jeigu jis yra mažiausiai 80 cm pločio, geriau jei dar daugiau.


Patariama viršutinį pirties gultą įrengti taip, kad ant jo atsisėdus žmogui virš galvos dar liktų bent 20 centimetrų iki lubų, kitu atveju, bus nepatogu užlipti ir nulipti. Optimalus atstumas nuo lubų iki viršutinio gulto yra 100-125 cm, ne daugiau.


Prisiminkite, kad gultams (o ir visai pirčiai) pasirinkta mediena griežtai neturėtų būti smalinga. Taip pat gultų negalima dažyti. Juos reikia nulakuoti specialiais parafino aliejais. Užtenka padengti vienu sluoksniu.


Shutterstock nuotr.


3. Vėdinimas


Neventiliuojamoje pirtyje ne tik nesmagu, bet ir pavojinga sėdėti. Juk pritrūkus deguonies, gali imti svaigti galva. Tad tinkamos ventiliacijos įrengimas – ypač svarbus.


Pirties ventiliacijos veikimo principas remiasi paprastu fizikos dėsniu – karštas oras yra lengvesnis už šaltą ir dėl to jis gali kilti aukštyn. Tai reiškia, kad kuo didesnis yra temperatūrų skirtumas, tuo didesnis yra oro svorio skirtumas ir tuo stipresnis yra oro srautų judėjimas.


Visų pirma, būtina žinoti, kad yra du oro judėjimai. Pirmas – pirties viduje. Čia oras turi judėti ratu: nuo krosnelės pakilti, atiduoti šilumą, nusileisti kitoje pirties pusėje, pritekėti prie krosnelės sušilti ir vėl pakilti į viršų.

Antras oro judėjimas – į pirtį ir iš jos. Skaičiuojama, kad čia oras turi pasikeisti 4, 6 arba net 8 kartus per valandą. Šiai užduočiai būtina, kad oro padavimas ir ištraukimas būtų kuo toliau vienas nuo kito. Idealiausias variantas, kai šviežias oras įeina virš krosnelės 10 cm žemiau lubų, o ištraukiamas jau atšalęs priešingame kampe prie grindų. Tokiu būdu ištraukiamas apatinis šaltas oro sluoksnis ir net sėdint kojoms tenka daug šilumos. Tačiau tokiam judėjimui dažniausiai reikalinga ventiliatoriaus pagalba.


Jeigu ištraukimo skylė bus padaryta į išorę ir norėsite, kad natūrali ventiliacija veiktų esant vėjui, ją reikėtų pajungti į ventiliacinį kaminą – t.y. iškelti ant stogo.


Elementarus pirties vėdinimas, kai oras patenka į vidų per durų plyšį, o išeina per angą, įrengtą priešais esančios sienos viršuje. Tačiau tokiu būdu iš pirties pašalinamas karščiausias oras ir apačioje oras atvėsta. Tad rekomenduojama įrengti priverstinę ventiliaciją.


Tiesa, svarbi pastaba: nepamirškite, kad taisyklė, jog oras turi pritekėti į vidų ir išeiti į išorę galioja ir visoms kitoms patalpoms esančioms šalia, t.y. jeigu oras patenka į pirtį iš gretimos patalpos, dušo ar priešpirčio – šias patalpas taip pat reikia „pamaitinti“ šviežiu oru iš kažkur.


4. Krosnelė


Elektrinė krosnelė turi privalumą, kad ją galima instaliuoti net ir mažoje pirties patalpoje, pradedant nuo 1 kvadratinio metro, tuo tarpu malkinei pirtelei reikia bent triskart didesnio ploto patalpos. Tačiau reikia pripažinti, kad būtent pastarosios yra neatsiejamos nuo tradicinės pirties įvaizdžio. Taip pat malkinėms krosnelėms reikia kamino, be to, jos turi pakurą, kuri gali būti arba toje pačioje patalpoje arba priepirtyje.


Specialistai pataria, esant galimybėms, nusipirkti krosnelę su uždaru akmenų konteineriu, nes ypač svarbus yra ne akmenų kiekis, o juose sukauptas šilumos kiekis. Būtent uždarame konteineryje akmenys įšyla kur kas stipriau – iki 350 laipsnių.


Akmenų pasirinkimas taip pat priklauso nuo krosnies. Malkomis kūrenamoje krosnyje reikšminga, kad akmenys laikytų šilumą, kai ugnis jau nebesikūrena. Turint elektrinę krosnelę energijos išlaikymo pajėgumas nebėra toks svarbus.

Patartina įsigyti patikimų gamintojų krosnelę, kurios gamintojai patys parašo, kokio dydžio pirtims yra skirtos jų krosnelės – tokiu būdu krosnelės galingumą pasirinkti bus paprasčiau.


Shutterstock nuotr.


5. Saugumas ir atsargumas


Pirtyje labai svarbi saugi elektros instaliacija. Laidai turi būti silikoniniai, atsparūs karščiui arba padengti apsauginiu apvalkalu, kuris nepraleidžia vandens, izoliacija. Taip pat reikia įrengti pirties prietaisų įžeminimą, o esant galimybei – vengti elektrinių prietaisų, kurie nėra būtini šioje patalpoje.


Durys pirtyje turi būti lengvai išstumiamos ir atidaromos iš vidaus. Tokiu būdu pasijautus blogai – bus lengviau išeiti iš pirties. Duryse negalima naudoti nei užraktų, nei jokių kabliukų. Durų rankenos negali būti metalinės – geriausiai tinka medinės.


Žinoma, patarimų bei taisyklių įrengiant pirtį yra ir daugiau. Norint pasistatyti pirtį patiems, rekomenduojama pasinaudoti internetu ar knygomis, kuriose yra įvairių projektų, brėžinių, o dar geriau konsultuotis arba darbą patikėti specialistui. Tačiau jeigu jaučiatės tvirtai patys – pirmyn! Svarbiausia, nieko nepamiršti ir apgalvoti visas neatsiejamas detales.


Shutterstock nuotr.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis