Dažnai internete naršydami po dažų katalogus ar lankydamiesi parduotuvėse galite pastebėti, kad vidaus darbams skirti dažai gali būti skirti sienoms ir luboms arba tik luboms. Galbūt kilo klausimas, kuo šios dvi dažų rūšys skiriasi ir ar tai nėra nieko nepasakantis gamintojo marketinginis žingsnis. „Skirtumas tikrai yra. Esminis lubų ir sienų dažų skirtumas yra trinties ir valymo atsparumo klasė. Užduosiu retorinį klausimą – ar sienas taip pat dažnai valote kaip ir lubas? Dažniausia dėl šios priežasties lubų dažai yra pigesni nei sienų dažai, kad nereikėtų permokėti už produktą be reikalo“, - teigia dažymo medžiagomis prekiaujančios įmonės „Decopolis“ atstovas Ramūnas Sutkus.
Dažai vidaus darbams gali būti skirstomi pagal įvairias klasifikacijas – pralaidumą garams, atsparumą plovimui, atsparumą trinčiai, išeigą, atsparumą temperatūrai ir panašiai. Prie dažų rimti gamintojai prideda išsamius techninius aprašymus, kurie daug ką sako profesionalams, tačiau jeigu dažote retai ir esate girdėję tik apie išeigą, gali būti sunku įvertinti dažų savybių visumą ar tiesiog suvokti, kuris dažų rodiklis yra svarbiausias. Pašnekovas teigia, kad nereikėtų visų kriterijų plakti į krūvą,o pirmiausia reikėtų rinktis kokybiškus dažus. „Norint išsirinkti itin gerą produktą pirmiausia reikėtų žiūrėti ne į ankščiau paminėtus kriterijus, o pasidomėti apie patį dažų gamintoją – kokie produktų atsiliepimai, kiek metų gamintojas turi patirties, ar produktai turi bent minimalius sertifikatus ir panašiai. Nėra galimybės išrinkti svarbiausios klasifikacijos, nes visos klasifikacijos yra svarbios, tiesiog prieš renkantis dažus žmogus turi ramiai apgalvoti savo gyvenamąją aplinką ir pasirinkti tinkamą produktą remiantis jomis“, – teigia R.Sutkus.
Dažais prekiaujančios įmonės "ReBalt" vadovas Ramūnas Šarmavičius pažymi, kad egzistuoja universalūs kriterijai efektyviems lubų dažams. Jie turėtų pasižymėti šiomis savybėmis: lėtai džiūti, būti lengvai dažomi voleliu, gerai dengti paviršių, nenutekėti.
Dažniausiai minimi dažų rodikliai.
Dažų atsparumas plovimui ir trinčiai. Tai du atskiri rodikliai, nors iš esmės jie nusako tą patį - kaip lengvai galėsite valyti paviršių jam nepakenkdami. Ši kategorija aktualesnė sienoms, nes jos dažniau ištepamos, todėl jas dažniau ir reikia plauti bei valyti. Kita vertus, jei tais pačiais dažais ruošiatės dažyti ir sienas, atsižvelkite į šiuos rodiklius, jei namuose yra mažų vaikų ar turite naminių gyvūnų.
Dažų pralaidumas garams rodo kokį garų kiekį dažai praleidžia per tam tikrą laiką. „Jei jūsų namas yra pastatytas iš pralaidžios medžiagos, kaip mūras ar betonas ir jūsų namuose nėra galimybės įrengti geros ventiliavimo sistemos, šie dažai padės išspręsti drėgmės kaupimosi problemą, išleisdami garus iš namo“, – apibūdina R.Sutkus.
Dažų išeiga. Šis parametras leidžia iš esmės apskaičiuoti kiek dažų reikia nustatytam ploto vienetui, dažniausiai matuojama litrais į kvadratinį metrą (l/m2). Šis matmuo labai patogus skaičiuojant kiek dažų prireiks jūsų paviršiui nudažyti. Tiesa, R. Sutkus pataria atkreipti dėmesį į dar vieną kriterijų. „Vyrauja stereotipas, kad jei dažų išeiga bus didelė, tai natūraliai dažų sluoksnis bus didelis. Bet tai ne visai tiesa. Dažų sudėtyje yra daug komponentų, kurie dažams džiūstant išgaruoja arba lieka ant nudažyto paviršiaus. Todėl esminis dalykas nurodantis dažų storį yra dažų sudėtyje esamų kietųjų dalelių kiekis, kuris niekur nedingsta džiūstant dažams“, – pataria pašnekovas.
Atsižvelgti į skirtingus dažų kriterijus reikia pagal patalpos sąlygas. Jeigu dažote kelias patalpas iš karto, svarbu nepamiršti, kad jose greičiausiai vyrauja skirtingos sąlygos. Vonioje, kur natūraliai daugiau vandens, naudojami dažai turi būti atsparūs drėgmei, virtuvėje naudojami dažai turi pasižymėti geru atsparumu trynimui, šlapiam valymui be to, nepralaidūs garams. Renkantis dažus miegamajam greičiausiai norėsite įvertinti skirtingų dažų poveikį aplinkai.
Kitas kriterijus, kurį galite perskaityti ant dažų pakuotės yra dažų skiediklis. Dažai gali būti skiedžiami vandeniu ar organiniu tirpikliu, luboms skirti dažai dažniausiai gaminami juos skiedžiant vandeniu. R. Šarmavičius primena tokias vandeniu skiedžiamų dažų savybes: trumpesnis džiūvimo laikas, mažas organinių junginių kiekis, aukštas spalvos ir blizgesio stabilumas. Tokie dažai taip pat yra silpno kvapo, po dažymo jais paprasta valyti darbo įrankius, be to, jie lengvai tonuojami. Vis dėlto tokie dažai taip pat yra mažiau atsparūs šalčiui, yra termoplastiški, todėl jos gali daryti įtaką sluoksniui džiūstant. Pilnas dažų plėvelės atsparumas pasiekiamas per 3-4 savaites.
Dažai gali būti matiniai, pusiau blizgūs ir blizgūs. Kalbant apskritai tai yra labiau estetinis veiksnys nei dažų atsparumo rodiklis. „Vis dėlto dažniausiai lyginant tos pačios linijos matinių ir blizgių dažų technines savybes blizgūs dažai yra šiek tiek atsparesni trinčiai ir valymui. Bet gali būti ir taip, kad lyginant skirtingų gamintojų produktus, vieno gamintojo matiniai dažai bus atsparesni nei kito gamintojo blizgūs dažai. Todėl negalima teigti, kad tai yra taisyklė“, - apibendrina R.Sutkus.
Dažymo patarimai.
Išsirinkus dažus ateina laikas juos panaudoti. Lubų dažyme kaip ir sienų dažyme labai svarbu pagrindo paruošimas – netgi teigiama, kad paruošimas užima apie tris ketvirtadalius viso proceso laiko.
Pagrindinis jūsų tikslas yra turėti lygų ir gerai su dažais kimbantį paviršių. Tam dažniausiai pirmiausia reikia nuvalyti ar nuplauti senąjį sluoksnį arba, jeigu dažai tinkami ir gerai išsilaikę, jį pašiurkštinti. Tuomet patikrinti, ar nėra pelėsių bei jų užuomazgų. Jeigu jų radote, kruopščiai nugremžkite ar kitaip nuvalykite jo likučius. Tiesa, svarbiausia dalis yra sąlygų pelėsiui (per didelė patalpų drėgmė ir prastas vėdinimas) panaikinimas, kuris yra platesnė, tačiau neatidėliotina problema.
Tuomet paviršius lyginamas (senos statybos namai dažnai kenčia nuo itin kreivų lubų). Didesnius nelygumus lyginame tinku, mažesnius glaistu. Galutinį glaisto sluoksnį būtina šlifuoti, tačiau nesusiviliokite ant jo gruntuoti nenuvalę dulkių – nors žinoma, kad gruntas suriša dulkes, jas reikėtų pašalinti mechaniniu būdu. Galiausiai paviršius gruntuojamas – jeigu ant lubų ar sienos persišviečia dėmės, galima gruntuoti vadinamaisiais blokatoriais.
Lubos ir sienos dažymui paruošiamos praktiškai identiškai.
Daugiau skaityti čia – kaip paruošti sienas dažymui.
Greičiausiai nereikia nė sakyti, kad daiktus esančius apačioje geriausia iš patalpos išnešti ar bent jau kruopščiai uždengti. Prie dažydami nepamirškite nuimti šviestuvo. Žinoma, jo pagrindą galima apklijuoti dažytojo juosta, tačiau tokiu būdu ateityje gali kilti bėdų, jeigu sugalvosite pakeisti šviestuvą į turintį siauresnį pagrindą –gali matytis senojo sluoksnio kraštai.
Plačius lubų plotus patogiausia yra dažyti voleliu teleskopiniu kotu, mažesnius kampus, angas ar kitas didesnio kruopštumo reikalaujančias vietas – teptuku. Vienas iš paprastų dažymo patarimų būtų pradėti dažyti nuo lango pusės į kambario gilumą. Dažykite juostomis bei darykite užlaidas.
Kartais galite susidurti su pernelyg greitu ar netolygiu dažų džiuvimu. Taip gali atsitikti, jeigu dažomose patalpose yra labai šilta ir sausa. Tokiu būdu ant lubų atsiranda nepageidaujamos dažų juostos, gadinančios estetinį vaizdą. „Šią problemą galima išspręsti prieš dažymą išvėdinant dažomąją patalpą ir dažymo metu ant radiatoriaus uždėti šlapią rankšluostį, kad talpų santykinė oro drėgmė padidėtu iki tinkamos dažymui. Be abejo, profesionalas šią problemą išspręs su drėkinimo įrangą, šis metodas labiau tinka žmonėms, kurie dažymu paprastai neužsiima“, – pataria R.Sutkus
