Pagrindo tikrinimas

Netgi jei matote, kad paviršius yra beveik idealus, papildomas patikrinimas niekada nepakenks. Pagrindą, ant kurio bus dedamos plytelės, reikia tikrinti naudojant statybinį gulsčiuką. 1 mm gulsčiuko nuokrypis viename metre – nieko baisaus. Analogiškai vertinamas ir tarpelis tikrinant jo plokštumą.

Žinoma, reikalavimai gali būti dar didesni. Tačiau reikia suprasti, jog norint itin gerai ir kokybiškai pakloti plyteles, greičiausiai, tai priklausys nuo pačių plytelių kokybės. O ji, kaip taisyklė, ne visada atitinka tam tikrus statybinius standartus. Panašių plytelių dėjimas į šalį ne visada padeda išlaikyti paviršiaus tolygumą.

Patarimas: Pagrindas turi būti ne tik lygus, bet ir patvarus, be dulkių ir riebalų. Jei kyla abejonių dėl paviršiaus patvarumo, reikia jį kruopščiai nugruntuoti gruntu, kuris giliai įsiskverbia. Įsitikinę, kad paviršius gerai paruoštas, galite iš karto pereiti prie plytelių klojimo.

Pirmos plytelių eilės išvaizda

Darbas su plytelėmis paprastai pradedamas nuo jų eilių kontūrų žymėjimo. Tačiau piešti daug eilių linijų neverta, kadangi prognozuoti siūlių nuokrypį praktiškai neįmanoma – būtent dėl pačių plytelių netikslių matmenų. Prieš piešiant linijas, reikia prisiminti keletą taisyklių:

1. Plytelių klojimas prasideda nuo matomiausios vietos – dažniausiai nuo įėjimo į patalpą.

2. Tarpelis tarp sienos ir plytelių neturi būti didesnis nei 15 mm, kitaip jis nebus paslėptas už grindjuostės.

3. Sienos neretai būna nelygios ir nelygiagrečios.

4. Pjauti ir klijuoti siaurus pailgos formos gabaliukus nepatartina.

Patarimas: maišant klijų mišinį reikia turėti omenyje, kad šių mišinių bus ne vienas ir visi jie turės būti vienodos konsistencijos. Jei paviršius iš tiesų kokybiškas, tuomet mišinys gali būti kiek skystesnis. Svarbiausia kad nebūtų gumulėlių.

Pirmos eilės plytelių klijavimas

Patogiausia yra tepti klijus ant tam tikro skaičiaus plytelių. Kuo daugiau, tuo geriau. Svarbiausia, kad kiekvieną jų būtų galima pasiekti. Paklijavus keletą „pyragėlių“, juos reikia palyginti naudojant įprastą glaistiklį, o nuimant juos naudojamas dantytas glaistiklis. Beje, dantukų dydis turi priklausyti nuo paviršiaus kokybės ir plytelės dydžio. Pats populiariausias dantytas glaistiklis turi 8-10 mm dydžio dantukus. Tepant klijus, reikia stengtis, kad nubrėžta linija bent jau iš dalies nebūtų užtepta.

Kryžiukų dydis priklauso nuo plytelių kokybės. Vidutinės kokybės grindų plytelėms paprastai naudojami 3 mm dydžio kryžiukai.

Dabar jau galima klijuoti plyteles. Tai daryti reikia be spaudimo iš karto paliekant tarpelius kryželiams. Padėjus plyteles ant grindų, reikia įterpti kryželius tarp jų. Esant reikalui kai kurios plytelės yra šiek tiek paspaudžiamos ar pakeliamos. O štai klijų perteklius po plytele yra nenaudingas. Probleminėse srityse geriau jau perdėti kelias plyteles.

Tam, kad būtų galima šiek tiek pakelti vieną plytelės kampą, reikia vos vos paspausti kitą jos priešingą įstrižinį kampą. Patikrinus plytelių plokštumą, dar reikia patikrinti, ar visos plytelės išdėliotos palei nubrėžtą liniją. Tam reikia pridėti išlyginamąją tinko liniuotę ant galinio plytelių eilės kampo. Be to, vertėtų gulsčiuku patikrinti, ar išlaikyta plokštuma. Nieko tokio, jei paviršius yra ne visai horizontalus. Svarbu, kad plytelės būtų lygiagrečios tam paviršiui.

Patarimas: Plytelių lygiagretumą galima patikrinti ir „švyturėliu“. Šiam tikslui tinka gipso plaušo plokštė arba kas nors kita, kurio storis yra 9-10 mm. Šis „švyturėlis“ dedamas ant paviršiaus, o po to matuojama išlyginamąja tinko liniuote.

Centrinės dalies klijavimas

Priklijavus pirmąją plytelių eilę, pereinama prie pagrindinės matomos paviršiaus dalies. Netgi toje pačioje pakuotėje esančios plytelės gali skirtis savo dydžiu. Žinoma, kryželių pagalba problema yra praktiškai išsprendžiama. Tačiau, kaip taisyklė, gražiausiai ir tiksliausiai pasikloja būtent pirmoji plytelių eilė. Būtent nuo jo ir reikia pradėti pačioje matomiausioje vietoje – patalpos centre. Visi nukrypimai turėtų būti kuo arčiau kraštų.

Patarimas: Plytelių kryžiukai, kaip taisyklė, plonesni galiukuose. Dėl to kiekvienas kryželis yra 2-jų dydžių, kas tikrai padeda sujungiant du kraštus. Grindų plytelės yra gana storos, todėl jei užtepsite didelį plotą klijais, bus sudėtinga klijuoti kitas plyteles. Tačiau klijuoti, tarkime, 6 plytelių vienetus – visiškai įmanoma. O vienu ypu priklijuotos plytelės yra lengvai reguliuojamos. Be to, klijuojant tokį kiekį plytelių, galima iš karto dėti dar daugiau jų. Pirma plytelių partija, kuri dar nespės sustingti, bus lengvai priderinama prie antros, bet kurią plytelę esant reikalui bus galima pakoreguoti.

Patarimas: Tikrinti kiekvienos plytelės plokštumą neverta, jos nelygumas neleis to objektyviai įvertinti. Išlyginamojo tinko liniuotę dėti ant paviršiaus galima tada, kai jis guli visiškai ant plytelių. Svarbiausia, kad jos nespėtų sustingti. Tuomet ir galima pašalinti trūkumus.

Pjaustytų plytelių klijavimas

Dauguma plytelių klijuotojų atideda plytelių pjaustymą rytojui tam, kad plytelės gerai sustingtų. Tačiau dirbant su kokybiškai paruoštu paviršiumi plytelių klijavimas neužima daug laiko. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio virtuvėje plytelių klijavimas užima kelias valandas. Kyla klausimas, kodėl gi nepriklijavus ir pjaustytų plytelių? Ogi tam, kad nebūtų vaikščiojama ant šviežiai priklijuotų plytelių, reikia dedant plyteles ant centrinės dalies kartu ir pjaustyti jas.

Patarimas: Dažnai nutinka taip, kad plytelės ornamentai neleidžia pjaustyti ir klijuoti jų atsitiktine tvarka. Tačiau tam, kad būtų išvengta didelių išlaidų, galima aptikti nematomas vietas, pavyzdžiui, po virtuvės baldais. Pats keramikinių ar akmens masės plytelių pjaustymas galimas naudojant įvairias priemones ir būdus:
- Kampinės šlifavimo staklės;
- Elektriniu plytelių pjaustymo aparatu;
- Rankiniu plytelių pjaustymo aparatu;
- Kitais būdais (stiklo pjovimo įrankiu, volframo lynu, elektriniu volframiniu pjūkleliu).

Nepatyrę plytelių klijuotojai, ko gero, greičiausiai dirbs su elektriniu plytelių pjovimo aparatu. Tiesa, ne visi jį visada turi, tačiau teigiamas rezultatas po jo naudojimo – garantuotas. Juo labiau, kad visi pjaustyti kraštai yra paslepiami po grindjuoste. O štai paprastą mažą pjūklelį gauti yra itin paprasta. Tiesa, naudojantis šiuo instrumentu reikia tam tikrų įgūdžių, tačiau juk galima šiek tiek pasitreniruoti.

Patarimas: Gali iškilti problemų išpjaunant skyles, sakykime, šildymo stovams. Bet iš tiesų, pastaroji problema išsprendžiama panaudojant įprastas reples, kuriomis plytelė yra šiek tiek „kandžiojama“. Svarbiausia nenukąsti per daug, kad nesulaužytumėte plytelės. Klijuojami plytelės gabaliukai nesukelia jokių problemų. Beje, dažniausiai paprasčiau yra užtepti klijų ant pačios plytelės gabalėlio nei kad ant paviršiaus. Svarbiausia sudrėkinti jį vandeniu. Plytelėms gerai išdžiūvus, galima ruošti skiedinį plytelių siūlėms.

Šaltinis ir nuotraukos: sdelaysam-svoimirukami.ru