Svarbiausios teigiamos rąstinių namų savybės

 (28)
Namuose praleidžiame nemažą gyvenimo dalį, čia auga mūsų vaikai, o gal kada nors prie lango lūkuriuosime atvažiuojančių anūkų. Tad statant namą rūpinamės, kad mūsų gyvenamoji aplinka būtų sveika ir jauki. Mediena, iš kurios statomi rąstiniai namai, – unikali medžiaga, kokios šiuolaikiniam žmogui dirbtiniu būdu kol kas nepavyko sukurti ir vargu ar kada nors pavyks. Pušis auga 120–150 metų, kol pasiekia tokį storį, kad iš jos būtų galima ręsti sienojus. Nukirstas medis nustoja augti, bet mediena tebekvėpuoja, sugeria ir vėl atiduoda drėgmę, skleidžia per šimtmečius sukauptų sakų aromatą.
Svarbiausios teigiamos rąstinių namų savybės
© Shutterstock nuotr.

Rąstiniai namai lyginant su kitų tipų namais pasižymi tokiomis savybėmis:

Sveika aplinka. Spygliuočių rąstuose likę sakai teigiamai veikia rąstiniame name gyvenančių žmonių kvėpavimo takus ir plaučius.

Natūrali oro drėgmė. Rąstiniai namai palaiko natūralų drėgmės balansą namo viduje. Jei patalpose padaugėja drėgmės, rąstų sienos ją sugeria. Patalpai pradžiūvus, medis drėgmę grąžina atgal. Rąstiniame name, skirtingai nei kitų tipų pastatuose, oras neišsausėja. Rąsto savybė akumuliuoti drėgmės perteklių ir jį atiduoti padeda palaikyti optimalią kambario temperatūrą. Rąstinis namas „kvėpuoja“, todėl jame nebūtina kondicionavimo sistema.

Elektrostatiškumas. Rąstinio namo patalpose ore nesklando dulkės. Elektrostatinės medžio savybės neleidžia patalpose kauptis statinei elektros energijai, dėl kurios ore ir sklando dulkės. Jei patalpose daug dulkių, jos gali sukelti alergiją.

Ilgaamžiškumas. Medis yra ilgaamžė statybinė medžiaga. Teisingai suręstas ir prižiūrimas namas gali stovėti šimtmečius. Iki šiol Skandinavijoje ir Rusijoje stovi namai, kuriems jau yra 600–700 metų. Šiuolaikinėmis technologijomis pastatytas rąstinis namas tarnaus taip pat ilgai, jei tik bus tinkamai prižiūrimas. Didelę įtaką medinių konstrukcijų naudojimo laikui pailginti turi įvairios konstrukcinės priemonės:
- Sausos medienos naudojimas, dažymas ir impregnavimas.
- Projektuoti taip, kad prie medinių elementų prieitų oras ir jie gerai vėdintųsi.
- Siekti, kad nesusidarytų kondensatas.
- Naudoti medieną be žievės.
- Išsikišusias į išorę medienos dalis įrengti taip, kad ant jų nesilaikytų ir gerai nutekėtų vanduo.

Garso izoliacinės savybės. Sausas medis yra geras garso izoliatorius. Dėl savo fizikinių savybių medis gerai sugeria garsą ir neleidžia jam sklisti aplinkoje. Todėl vidinės rąstinės pertvaros tarp kambarių užtikrina garso slopinimą. Medis pasižymi ir tuo, kad sugeria ir mažina vibraciją.

Priešgaisrinės savybės. Galbūt tai skamba keistai, bet pakankamai didelio skersmens rąstas yra labiau atsparus degumui, nei plieno konstrukcijos. Veikiant ugniai rąsto paviršius anglėja. Susidaręs anglies sluoksnelis yra geras šilumos izoliatorius, apsaugantis vidinius medienos sluoksnius nuo aukštos temperatūros, neleidžiantis į juos patekti deguoniui. Medinėms konstrukcijoms lemiamu užsidegimo veiksniu yra jų paviršiaus ploto santykis su tūriu. Šiluma mediena plinta apie 350–1300 kartų lėčiau, nei metaluose, o medžio anglyje – 5–6 kartus lėčiau nei medienoje. Be to, medieną galima apdoroti specialiomis ugniai atspariomis medžiagomis.

Ekologiškumas. Nūdienos energijos taupymo samprata aprėpia kur kas platesnę sritį už tiesiogines namo šildymo/ šaldymo/vėdinimo energijos sąnaudas. Energetine prasme mediniai pastatai „žalesni“:
- naudojama atsinaujinančioji statybinė žaliava – mediena;
- mažiau energijos ir darbo sąnaudų apdorojant rąstus nuo kirtimo iki sumontavimo;
- rąstiniams namams paprastai naudojami vietinių kirtaviečių rąstai, todėl mažiau energijos naudojama transportavimui;
- rąstinių pastatų vidinėms sienoms dažniausiai netaikoma papildoma apdaila, taip taupant žaliavas ir darbo sąnaudas;
- mažiau naudojama metalinių tvirtinimo elementų, todėl daug mažesnė su jų gamyba susieta energija;
- ateityje, pasibaigus rąstinių namų eksploatacijai, jie nebus griaunami, kaip kitų statybinių medžiagų pastatai, o išmontuojami, panaudojant medieną kitiems tikslams.

Šiluminės savybės. Medinės sienos pasižymi gera šilumos izoliacija. Sibire, kur žiemą šalčiai siekia -40 laipsnių C ir daugiau, nuo senų laikų žmonės gyvena rąstiniuose namuose pastatytuose iš 20-25 cm storio rąstų. Medinė siena iš 24-26 cm rasto saugo šilumą taip pat kaip 1,2 m storio plytų siena. Medinės sienos sukaupia šilumą ir tolygiai paskirsto visoje patalpoje. Rąstinis namas pasižymi maža šilumos apykaita. Dėl šios savybės sienos paviršiaus temperatūra yra labai artima patalpos temperatūrai, kas sąlygoja komfortą patalpoje.

Truputis istorijos – rąstinių namų technologija tobulinta šimtmečius

Medinės konstrukcijos beveik bendraamžės su žmonija. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad jau prieš 3–4 tūkstančius metų Europoje žmonės statė primityvius būstus iš medžio šakų ir ištisinių kamienų. Statybai naudoti plonų medžių kamienai, nes storesnius akmeniniais įrankiais buvo sunku įveikti. Prieš Kristų žmonės gyveno gentinėmis bendruomenėmis, dideliuose būstuose, kuriems statyti naudota stulpinė konstrukcija. Medžių kamienai buvo sustatomi vertikaliai, išpinami šakomis, o plyšiai užkamšomi samanomis, vilna ir moliu. Vėliau (Lietuvoje pirmo tūkstantmečio pradžioje, kartu su geležinio kirvio paplitimu) pradėta ręsti horizontaliai. Kampuose horizontalūs rąstai suleisti į vertikaliai stovinčius stulpus. Biskupino mieste rasta visa tokio tipo rąstinių namų gyvenvietė, kuri buvo pastatyta apie 500 metų prieš Kristų. Panašiai buvo statoma ir Lietuvoje. Rentinė konstrukcija, kai horizontalūs rąstai kampuose jungiami spyna paplito daug vėliau. Greičiausiai medinių namų statybos raida vyko dideliame Šiaurės miškų regione besitęsiančiam nuo Norvegijos per Švediją, Suomiją ir europinę Rusijos dalį iki Sibiro. Būtent šiame regione (į jį įeina ir Lietuva) atsirado pakankamai sandarūs rąstiniai namai, tobulėjo ir buvo atrandami nauji kampų sukirtimo būdai. Jau apie 500 metų čia veikia savotiška rąstinių namų statybos bandymų aikštelė, kurioje tobulinamos šios statybos technologijos. Nors seniausi Lietuvoje išlikę gyvenamieji rąstiniai pastatai yra tik apie 300 metų senumo, galima teigti, kad rąstinės statybos tradicija mūsų šalyje siekia beveik 2 tūkstančius metų. Iš rąstų padarytų gynybinių įtvirtinimų randama kasinėjant piliakalnius. Rąstinės buvo pirmosios pilys ir bažnyčios. Dar šiandien tebestovinti Stelmužės bažnyčia statyta 1713 m., Palūšės bažnyčia – apie 1750 m. Šiuo metu Lietuvos liaudies buities muziejuje atstatomas Aristavėlės dvaras statytas 1700 m. Seniausios išlikusios valstiečių sodybos iš XVIII amžiaus. Šių gyvenamųjų pastatų statyboje visiškai nenaudota geležinių vinių. Labiausiai statybos kokybė priklausė nuo meistro žinių, įgūdžių ir gebėjimų, ypatingas dėmesys buvo skiriamas rąstų parinkimui.

Medinių namų gamintojų asociacija
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Medienos puvimas: ką apie jį reikėtų žinoti?

Mediena – natūrali, šilta ir jauki statybinė medžiaga. Nors natūralumas šiais laikais yra ypač vertinamas, tačiau būtent ši savybė lemia, kad tokia medžiaga yra neatspari biologiniams kenkėjams. Puvinys – medžiagos irimas sukeltas grybelių-parazitų. Tad kaip galima būtų jo išvengti?

Keletas patarimų, kaip paruošti medinį fasadą dažymui

Nuosavas medinis namas arba vasarnamis turi ir pliusų, ir minusų. Mediena – natūrali, šilta bei jauki statybinė medžiaga, tačiau kartu ji – neatspari aplinkos veiksniams (UV spinduliams, drėgmei, temperatūros šuoliams), tad tokiam namo fasadui yra reikalinga papildoma priežiūra. Tiems, kurie nusprendė atnaujinti medines savo namo dailylentes, pateikiame keletą patarimų.

Drenažo sistema: svarbiausi įsirengimo aspektai

Namui, kuris yra aukštai esančio gruntinio vandens zonoje, drenažas yra būtinas, nes toks vanduo gali sukelti ne vieną problemą. Jis ne tik po kiekvieno lietaus užtvindo nuosavo sklypo takelius, sukelia vejos ligas, bet ir daro neigiamą poveikį namo rūsiui bei gadina jo pamatus. Šiame tekste aptarsime kelis svarbius drenažo įsirengimo aspektus.

Ko nesuteikia sandarusis šiltinimas?

Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.

Betono plyšiai: kaip su jais susidoroti

Plyšių remontas yra itin svarbus, siekiant atkurti įtrūkusio betono konstrukcijos funkcionalumą ir veiksmingumą eksploatacijos metu. Planuojant ir vykdant tokius remonto darbus ypač svarbu parinkti tinkamas medžiagas. Tačiau šiuo klausimu inžinieriams trūksta išsamių gairių. Straipsnyje apžvelgiamos skirtingos betono plyšių remonto medžiagos ir paaiškinami remonto medžiagų pasirinkimą lemiantys veiksniai.

Reikšmingas pastato aksesuaras – balkonas

Balkonas visuomet buvo vienas svarbiausių architektūrinių elementų, suteikiančių pastatui išskirtinumo ir kuriančių savitą atmosferą, kartais net būdingą ne tik pačiam objektui, bet ir rajonui ar net visam miestui. Balkonas turi galią pakeisti namo ar buto nuotaiką – suteikti autentikos arba, priešingai, sugadinti puikų estetinį vaizdą. Šis pastato aksesuaras yra toks reikšmingas, kad geba formuoti objekto veidą, o šis – daryti įtaką visuomenei.

Lietvamzdžių ir vandens latakų valymo ypatybės

Lietaus nuvedimo sistema yra skirta surinkti lietaus vandenį ir jį nukreipti reikalinga kryptimi. Tačiau šiai sistemai užsikimšus, ištirpusio sniego ar lietaus vanduo pradeda bėgti tiesiai per sienas, darydamas žalą namo konstrukcijai, medinėms bei metalinėms jos dalims. Taip pat dėl užsikimšusio lietvamzdžio gali būti užtvindytas rūsys. Kad to galima būtų išvengti, lietaus nuvedimo sistemą reikia tinkamai prižiūrėti ir valyti.