Sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu: tinkuojamos sudėtinės ir vėdinamos sistemų palyginimas

Polistireninis putplastis taikytinas visų išorinių sienų šiltinimui. Jis naudotinas tinkuojamose, vėdinamose bei kitose išorinių sienų šiltinimo sistemose. Daugelis statybų srities ekspertų pabrėžia, kad šiltinant sienas polistireniniu putplasčiu gaunamas patikimas šiltinimo sistemos sandarumas.
Sienų šiltinimas polistireniniu putplasčiu: tinkuojamos sudėtinės ir vėdinamos sistemų palyginimas
© Shutterstock nuotr.

Sienų šiltinimas tinkuojama sudėtine termoizoliacine sistema

Pradedant statybų darbus bei šiltinant pastatų išorines sienas polistireniniu putplasčiu, jį tinkuojant plonasluoksniu tinku ar padengiant apdailos plytelėmis būtina laikytis gamintojų nurodomomis taisyklėmis.

1 pav. Išorinės sienos,šiltinamos išorėje ir tinkuojamos plonasluoksniu tinku, schema.

1– siena; 2– klijai; 3– polistireninis putplastis EPS 70; 4– smeigė; 5– armuotas tinkas; 6– armavimo tinklas; 7 –apdailos tinkas.

Šiltinamos sienos turi būti sausos ir švarios, o klijuojant polistireninio putplasčio plokštes šiltinamo paviršiaus ir jo aplinkos oro temperatūra turi būti aukštesnė nei 5 laipsniai pagal Celsijų. Pirmoji šiltinimo plokščių eilė ant sienų turi būti dedama ant specialaus cokolinio profiliuočio. Jei atliekamas pastato su įtrauktu cokoliu šiltinimas, tai pirmąją šiltinimo plokščių eilę kartu su cokoliniu profiliuočiu rekomenduojama nuleisti žemyn ant cokolio ≥ 100 mm ir papildomai įdėti šilumos izoliacijos intarpą. Tai daroma siekiant išvengti šiluminio tiltelio, o taip pat apsaugoti nuo šalimo prie cokolio esančias pirmo aukšto grindis.

2 pav. Išorinės sienos,šiltinamos išorėje ir dengiamos apdailos plytelėmis, schema.

1– siena; 2– klijai; 3– polistireninis putplastis EPS 70; 4– armuotas tinkas; 5– smeigė; 6– armavimo tinklas; 7- plytelių klijai; 8– apdailos plytelių apdaila.

Atliekant šiltinimo darbus būtina atkreipti ypatingą dėmesį į šiltinimo sistemos sandarumą, kadangi tik sandarios šiltinimo sistemos gali atitikti reglamentines bei projektines nuorodas. Šiltinimo plokštės prie paviršiaus klijuojamos specialiai tam skirtais klijais. Klijai vientisai tepami plokščių kraštuose ir dar mažiausiai dviejose plokščių vidurinės dalies vietose. Klijais turi būti padengta ne mažiau kaip 40 proc. šiltinimo plokštės ploto. Kai šiltinimo sistema apdailinama plytelėmis, klijų tepama ne mažiau kaip 60 proc. šiltinimo plokštės ploto. Tai daroma todėl, kad šiluma iš pastato negalėtų skverbtis į išorę per siūles arba per atsitiktinai pažeistas šiltinimo plokščių vietas. Kad šiltinimo sistemoje nesusidarytų šilumos tiltelių, į sandūras tarp plokščių klijų nededama.

Sandūrose pasitaikantys plyšiai standžiai užtaisomi šiltinimo medžiagos atraižomis arba užpildomos montažinėmis putomis. Šilumos tiltelių pavojus yra mažesnis, jei polistireninio putplasčio plokščių briaunos daromos su falcais. Kai šiltinimo plokštės priklijuojamos neteisingai, šiltinimo sistema gali lankstytis, fasaduose gali atsirasti dėmės bei plyšiai. Į pažeistą šiltinimo sistemą gali skverbtis vanduo bei teršalai ir ją gadinti.

Šiltinimo plokštės ant šiltinamo paviršiaus išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Šiltinimo plokštes pastatų kampuose būtina sujungti su užkaitais, tačiau plokštės neturi būti jungiamos ties fasadų angų briaunomis. Polistireninio putplasčio plokštės tvirtinamos smeigėmis po to, kai klijai pakankamai sutvirtėjo. Visais atvejais reikia vengti šiltinimo plokščių ženklesnio suslėgimo ar suardymo, nes suslėgtose ar suardytose vietose kinta plokščių struktūra, dėl to tose vietose būna didesnis šilumos pralaidumas. Kai šiltinimo plokštės tinkuojamos plonasluoksniu tinku, tai smeiges reikia sukalti taip, kad smeigės galvutės viršus sutaptų su šiltinamų plokščių paviršiumi. Kai polistireninio putplasčio storis ≥ 150 mm, smeigių galvučių įgilinimui gali būti padarytos specialios duobutės. Duobutėse esančios smeigės sandariai užkemšamos polistireniniu kamščiu arba užpurškiamos montažinėmis putomis. Kai šiltinimo sistemą dengiama apdailos plytelėmis, tai smeigių galvutės privalo būti virš armavimo tinklelio.

Siekiant išvengti staigaus plonasluoksnio tinko džiūvimo bei pleišėjimo tinkavimo metu, tinką reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, lietaus bei vėjo poveikių. Šiltinimo sistemos plonasluoksnė apdaila turi būti montuojama, kai aplinkos oro temperatūra aukštesnė nei 5 laipsniai pagal Celsijų. Siekiant išvengti ties angų kampais bei briaunomis apdailos pleišėjimų bei mechaninių pažeidimų angų kampai ir briaunos prieš vientisą tinkavimą yra armuojami papildomais armavimo tinkleliais.

Šiltinimo plokščių paviršius turi būti švarus ir sausas. Ilgesnį laiką atvirai laikytas ir nuo ultra violetinių spindulių pageltęs polistireninio putplasčio paviršius turi būti nuvalytas ir nugruntuotas. Į šviežiai užteptą pirmąjį tinko klijų sluoksnį įspraudžiami pastato bei sienų angų kampų papildomo armavimo tinkleliai, o ant jų, vertikaliai nuo pastato viršaus iki apačios, armavimo tinklelio juostos. Gretimos armavimo tinklelio juostos užleidžiamos viena ant kitos ≥ 100 mm. Armavimo tinklelis turi būti įklampintas į tinko klijų sluoksnio vidurį ir užglaistytas. Visas fasadas nuo viršaus iki apačios ir nuo pastato kampo iki vertikalios deformacinės siūlės arba iki kito pastato kampo turi būti tinkuojamas be pertraukų. Leistinas plonasluoksnės apdailos nuokrypis 2 metrų liniuotės ruože ≤ 2 mm. Plonasluoksniu tinku padengtus fasadus nerekomenduojama dažyti tamsiais dažais. Tyrimai rodo, kad tamsių fasadų, ypač pietvakarinėje pusėje, paviršius gali įkaisti net iki 40 laipsnių pagal Celsijų daugiau už aplinkos orą. Dėl to tamsiuose fasaduose gali atsirasti neleistino dydžio šiltinimo sistemos deformacijos bei plyšiai.

Sienų šiltinimas vėdinama termoizoliacine sistema 

Vėdinama išorinių sienų termoizoliacinė sistema dažniausiai naudojama masyvių ir karkasinių išorinių sienų šiltinimui. Šia šiltinimo sistema galima šiltinti pastatus visais metų laikais, o jos taisymas yra nesudėtingas, todėl ji naudotina ten, kur galimi dažni fasadų užteršimai bei mechaniniai pažeidimai.

Vėdinamą išorinių sienų termoizoliacinę sistemą sudaro: šilumos izoliacija, jos tvirtinimo elementai, 25–40 mm vėdinamas tarpas ir fasado lakštinė arba kitokių atskirų elementų apdaila su tvirtinimo bei sandarinimo elementais. Vėdinamos išorinių sienų termoizoliacinės sistemos apdaila tvirtinama prie metalinių profiliuočių, sujungtų su L profilio metalinėmis gembėmis, arba vertikalių medinių tašų. Tarp L profilio metalinių gembių ir šiltinamos sienos yra dedama šilumą izoliuojanti tarpinė.

Plyšiai tarp polistireninio putplasčio plokščių, kaip ir tinkuojamoje šiltinimo sistemoje, turi būti užpildomi jų atraižomis arba termoizoliacinėmis putomis. Šiltinimo sistemos sandarumui užtikrinti rekomenduojama naudoti polistireninio putplasčio plokštes su falcais – sujungimo įpjovomis briaunose.

Vėdinamos termoizoliacinės sistemos apačioje ir viršuje bei sienose esančių angų apačioje, o taip pat viršuje turi būti įrengtos vėdinimo-drenavimo angos, ne mažesnės kaip 500 kvadratinių mm šiltinimo sistemos 1-me horizontalaus pjūvio metre. Vėdinimo angų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 10 mm.

Vėdinamą termoizoliacinę sistemą, nepriklausomai nuo šiltinimo medžiagų, būtina apsaugoti nuo užterštumo, nuo šiltinimo sistemos elementų korozijos bei kitokių gedimų. Horizontalias siūles tarp apdailos plokščių rekomenduojama dengti sandarinimo profiliuočiais.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Kur dėti statybines atliekas?

Seni trobesiai ar pamatai nugriauti, o kieme pilna nuolaužų ir statybinių atliekų. Galbūt dalį jų galima panaudoti dekoruojant aplinką prie namų – pavyzdžiui, iš didelių lauko akmenų sukurti akmenų sodą. Tačiau kur dėti likusias atliekas ir šiukšles?

5 dažnai pasitaikančios trinkelių klojimo klaidos

Pati pirma klaida, kuri yra susijusi su trinkelių klojimu, dažnai pasitaiko dar pasiruošimo etape, kai yra nepagalvojama apie ilgalaikį planą. Kiekvienas grindinys gali atrodyti gražiai pirmuosius kelis mėnesius ar netgi metus, tačiau trinkelių klojimo klaidos paprastai išryškėja gerokai vėliau. Kad išvaizdžia ir kokybiška danga galima būtų džiaugtis dešimtmečius, reikia vengti šių 5 klaidų.

Medienos puvimas: ką apie jį reikėtų žinoti?

Mediena – natūrali, šilta ir jauki statybinė medžiaga. Nors natūralumas šiais laikais yra ypač vertinamas, tačiau būtent ši savybė lemia, kad tokia medžiaga yra neatspari biologiniams kenkėjams. Puvinys – medžiagos irimas sukeltas grybelių-parazitų. Tad kaip galima būtų jo išvengti?

Keletas patarimų, kaip paruošti medinį fasadą dažymui

Nuosavas medinis namas arba vasarnamis turi ir pliusų, ir minusų. Mediena – natūrali, šilta bei jauki statybinė medžiaga, tačiau kartu ji – neatspari aplinkos veiksniams (UV spinduliams, drėgmei, temperatūros šuoliams), tad tokiam namo fasadui yra reikalinga papildoma priežiūra. Tiems, kurie nusprendė atnaujinti medines savo namo dailylentes, pateikiame keletą patarimų.

Drenažo sistema: svarbiausi įsirengimo aspektai

Namui, kuris yra aukštai esančio gruntinio vandens zonoje, drenažas yra būtinas, nes toks vanduo gali sukelti ne vieną problemą. Jis ne tik po kiekvieno lietaus užtvindo nuosavo sklypo takelius, sukelia vejos ligas, bet ir daro neigiamą poveikį namo rūsiui bei gadina jo pamatus. Šiame tekste aptarsime kelis svarbius drenažo įsirengimo aspektus.

Ko nesuteikia sandarusis šiltinimas?

Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.

Betono plyšiai: kaip su jais susidoroti

Plyšių remontas yra itin svarbus, siekiant atkurti įtrūkusio betono konstrukcijos funkcionalumą ir veiksmingumą eksploatacijos metu. Planuojant ir vykdant tokius remonto darbus ypač svarbu parinkti tinkamas medžiagas. Tačiau šiuo klausimu inžinieriams trūksta išsamių gairių. Straipsnyje apžvelgiamos skirtingos betono plyšių remonto medžiagos ir paaiškinami remonto medžiagų pasirinkimą lemiantys veiksniai.