Rąstinių namų tipai: kokie jie yra

 (2)
Rąstiniai namai - tai namai, kurių sienos pastatytos iš horizontaliomis eilėmis sudėtų rąstų. Viršutinis rąstas jungiamas su apatiniu rąstu priglundančia per visą rąsto ilgį, vientisa išdroža, kampuose rąstai sukertami suspara. Vainikai renčiami vienas ant kito, kol pastatomas namas. Bėgant laikui įvairiose geografinėse vietose statant rąstinius namus atsirado nemaža technologijų įvairovė, kurią pagal vienokius ar kitokius požymius galima klasifikuoti.
Rąstinių namų tipai: kokie jie yra
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Rąstiniai namai gali būti klasifikuojami pagal sienojų, iš kurių statomas namas, tipą.

I. Natūralių rąstų namai. Šių namų sienos suręstos iš natūralių, rankiniu būdu apdirbtų rąstų. Tokių sienojų privalumas yra toks, kad jie ir sienoje nepraranda savo natūralumo. Kiekvienas rąstas yra unikalus. Kadangi natūralūs rąstai yra skirtingo skersmens (be to, vienas galas plonesnis, o kitas - storesnis), tai viršutinio rąsto išilginė išdroža padaroma tokia, kad tiksliai atitiktų apatinio rąsto nelygumus. Tokiu būdu suleisti rąstai glaudžiai susijungia vienas su kitu. Sienų susikirtimo vietose rąstai standžiai suneriami kampu. Rąstai gali būti apvalūs arba apipjauti:

• Natūralių-apvalių rąstų namai. Natūralūs rąstai tik nužievinami. Rąsto storgalio ir plongalio skersmuo gali svyruoti nuo 25 iki 40 cm. Tokių namų rąstų kampų sukirtimas
gali būti atliekamas tik rankomis.

• Natūralių-apipjautų rąstų namai. Natūralūs rąstai nužievinami ir apipjaunami iš dviejų pusių. Tokių rąstų storis per visą jų ilgį būna vienodas (dažniausiai 20-24 cm), bet storgalio ir plongalio aukštis gali varijuoti tarp 25 ir 40 cm. Tokių namų rąstų kampų sukirtimas gali būti atliekamas tik rankomis.

II. Mašininio apdirbimo rąstų namai. Mašininio apdirbimo rąstinių namų sienos daromos iš vienodų staklėmis apdirbtų sienojų (tiek rąsto ruošinio storis, tiek aukštis per visą jo ilgį yra tokių pačių matmenų). Šio tipo sienojai turi matematiškai tikslias formas. Automatizuota technologija leidžia gaminti namus greičiau nei rankiniu būdu, išvengiama žmogiškojo faktoriaus klaidų. Natūralūs rąstai frezuojami arba tekinami (taip gaunami apvalūs - cilindruoti rąstai) arba suklijuojami iš lentų ir tuomet apdirbami staklėmis. Yra trys mašininio apdirbimo rąstinių namų tipai:

• Frezuotų rąstų namai. Rąstai apipjaunami iš 4 pusių. Gautas apipjautas tašas toliau formuojamas obliavimo ir frezavimo staklėmis, kol gaunami visiškai vienodi reikiamų parametrų ruošiniai. Toliau frezavimo staklėmis iš ruošinių gaminamos būsimo namo detalės, padaroma išilginė išdroža ir susparos.

• Tekintų rąstų namai. Rąstai tekinimo staklėmis tekinami, kol gaunami visiškai vienodi reikiamo skersmens apvalūs ruošiniai. Toliau frezavimo staklėmis iš ruošinių gaminami namo sienojai, padaroma išilginė išdroža ir susparos.

• Klijuoto tašo rąstų namai. Rąstai supjaustomi į tašelius ir išdžiovinami. Tuomet iš tašeliu suklijuojami reikiamo dydžio tašai. Rąstai gali būti klijuojami vertikaliai arba horizontaliai. Toliau frezavimo staklėmis iš ruošinių gaminami būsimo namo sienojai, padaroma išilginė išdroža ir susparos.

Rąstiniai namai skirstomi ir pagal sąsparos tipą. Sąspara - tai pastato vainiko rąstų sunėrimo vieta. Yra keletas pagrindinių sąsparos tipų ir daugybė šių tipų modifikacijų. Lietuvoje nuo seno, atsižvelgiant į rastų formą, pastato paskirtį ir meistrų patirtį, naudojami įvairūs sąsparos tipai: tradicinis arba balninis, tradicinis su užkirtimu, kregždė, norvegiškas... Apie sukirtimo būdus galima daug kalbėti - jie visi turi savo pliusų ir minusų. Paprastai kiekvienas gamintojas turi savitą kampų sukirtimo technologiją.

Lietuvoje dažniausiai naudojami šie sąsparų tipai:

1. Tradicinis. Nuo seno naudotas Lietuvoje statant rąstinius namus iš apipjautų rąstų.

2. Tradicinis arba balninis kampas. Nuo seno naudotas Lietuvoje statant rąstinius pastatus iš apvaliu rąstu.

3. Tradicinis su užkirtimais. Patobulintas tradicinio kampo variantas - užkirtimai užkerta kelią vėjui patekti į pastato vidų.

4. Skandinaviškas tipas (kartais vadinama norvegiškas ar švediškas kampas). Šis tipas dažniausiai naudojamas Skandinavijos šalyse, tačiau Rytų Lietuvoje yra senų namų, kurie buvo ręsti tam tikra norvegiškos kertės atmaina.

5. Trapecinis (arba „kregždės uodega"). Leidžia sutaupyti nemažai medienos. Visgi dažniausiai kregždės uodega sukirstų namų kampai buvo papildomai apkalami stačiomis lentomis nuo vėjo.

Medinių namų gamintojų asociacija
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Medienos puvimas: ką apie jį reikėtų žinoti?

Mediena – natūrali, šilta ir jauki statybinė medžiaga. Nors natūralumas šiais laikais yra ypač vertinamas, tačiau būtent ši savybė lemia, kad tokia medžiaga yra neatspari biologiniams kenkėjams. Puvinys – medžiagos irimas sukeltas grybelių-parazitų. Tad kaip galima būtų jo išvengti?

Keletas patarimų, kaip paruošti medinį fasadą dažymui

Nuosavas medinis namas arba vasarnamis turi ir pliusų, ir minusų. Mediena – natūrali, šilta bei jauki statybinė medžiaga, tačiau kartu ji – neatspari aplinkos veiksniams (UV spinduliams, drėgmei, temperatūros šuoliams), tad tokiam namo fasadui yra reikalinga papildoma priežiūra. Tiems, kurie nusprendė atnaujinti medines savo namo dailylentes, pateikiame keletą patarimų.

Drenažo sistema: svarbiausi įsirengimo aspektai

Namui, kuris yra aukštai esančio gruntinio vandens zonoje, drenažas yra būtinas, nes toks vanduo gali sukelti ne vieną problemą. Jis ne tik po kiekvieno lietaus užtvindo nuosavo sklypo takelius, sukelia vejos ligas, bet ir daro neigiamą poveikį namo rūsiui bei gadina jo pamatus. Šiame tekste aptarsime kelis svarbius drenažo įsirengimo aspektus.

Ko nesuteikia sandarusis šiltinimas?

Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.

Betono plyšiai: kaip su jais susidoroti

Plyšių remontas yra itin svarbus, siekiant atkurti įtrūkusio betono konstrukcijos funkcionalumą ir veiksmingumą eksploatacijos metu. Planuojant ir vykdant tokius remonto darbus ypač svarbu parinkti tinkamas medžiagas. Tačiau šiuo klausimu inžinieriams trūksta išsamių gairių. Straipsnyje apžvelgiamos skirtingos betono plyšių remonto medžiagos ir paaiškinami remonto medžiagų pasirinkimą lemiantys veiksniai.

Reikšmingas pastato aksesuaras – balkonas

Balkonas visuomet buvo vienas svarbiausių architektūrinių elementų, suteikiančių pastatui išskirtinumo ir kuriančių savitą atmosferą, kartais net būdingą ne tik pačiam objektui, bet ir rajonui ar net visam miestui. Balkonas turi galią pakeisti namo ar buto nuotaiką – suteikti autentikos arba, priešingai, sugadinti puikų estetinį vaizdą. Šis pastato aksesuaras yra toks reikšmingas, kad geba formuoti objekto veidą, o šis – daryti įtaką visuomenei.

Lietvamzdžių ir vandens latakų valymo ypatybės

Lietaus nuvedimo sistema yra skirta surinkti lietaus vandenį ir jį nukreipti reikalinga kryptimi. Tačiau šiai sistemai užsikimšus, ištirpusio sniego ar lietaus vanduo pradeda bėgti tiesiai per sienas, darydamas žalą namo konstrukcijai, medinėms bei metalinėms jos dalims. Taip pat dėl užsikimšusio lietvamzdžio gali būti užtvindytas rūsys. Kad to galima būtų išvengti, lietaus nuvedimo sistemą reikia tinkamai prižiūrėti ir valyti.