Praktiška informacija apie metalinių profiliuotųjų lakštų apdailą

Pagal skerspjūvio formą ir jungimo būdą metalinės lakštinės stogų dangos būna plokščiosios užlankinės (vadinamosios „falcinės“) ir profiliuotosios. Pastarosios – universalesnės, todėl naudojamos dažniau ir skirstomos į formuojamas šaltojo valcavimo bei šaltojo štampavimo metodais. Profiliuotieji valcuoti lakštai gali būti formuojami ne tik iš plieno, bet ir iš aliuminio, vario, kitų lydinių. Naudojami ne tik stogų ar sienų dangoms, bet ir denginio, perdangų paklotui, kompozicinėse gelžbetoninėse konstrukcijose, kabamųjų lubų, komunikacinių kanalų konstrukcijose.
Praktiška informacija apie metalinių profiliuotųjų lakštų apdailą
© Fotolia nuotr.

Dažniausiai tokios valcuotosios dangos formuojamos iš santykinai storesnių (0,7–1,1 mm, o ne įprastų 0,5–0,6 mm) pasyvuotų ir dekoratyviuoju sluoksniu padengtų ar be jo plieninių lakštų. Pastaruoju metu trapecinio ar banguotojo skerspjūvio plieniniai spalvotieji lakštai dažnai naudojami daugiaaukščių pastatų renovacijos darbams, tačiau čia aptarsime dažniausiai šlaitiniams stogams Lietuvoje naudojamų plieninių štampavimo būdu suformuotų lakštų apdailinių sluoksnių savybes. Jos būdingos ir valcavimo būdu suformuotiems plieniniams stogo bei sienų dangų lakštams.

Profiliuotųjų lakštų kokybės rodikliai

Metalo lakšto profiliavimo metu jam suteikiama specifinė dekoratyvioji skerspjūvio forma (dažniausiai jis suformuojamas trapecinis, banguotas ar imituojamas čerpių dangos paviršius), tačiau kiti lakštų profiliavimo tikslai yra praktiškesni – siekis sustandinti didelių matmenų, bet lengvus (iki 4–5 kg/m2) lakštus, padidinti vėdinamą stogo dangos tūrį po šiais lakštais. Stogų dangoms skirti profiliuotieji plieniniai lakštai gali būti formuojami šaltojo presavimo būdu kaip didelio formato lakštai arba tiekiami kaip modulinių, mažų matmenų stogo dangos elementai. Mūsų šalyje daugiau paplitę pirmieji, neretai jie gaminami (sukarpomi gamykloje) pagal užsakytus matmenis – stogo šlaito ilgio ir atstumui tarp gegnių (grebėstų) kartotino pločio. Tokia stogo dangos užsakymo forma yra optimali, sutaupoma medžiagų ir šlaitiniame stoge nebūna išilginių siūlių. Stogo dangų gamintojai nenori, kad jų tiekiami lakštai būtų pjaustomi skersai stogo šlaito, todėl stengiasi pasiūlyti juos kuo didesnių matmenų, pavyzdžiui, 8–12 m ilgio, tačiau reikėtų įvertinti, kad dirbti su tokiais lakštais bus nepatogu – technologiniu požiūriu stogo dangai optimalus lakšto ilgis – 5–6 metrai.

Šios atmainos stogo danga vertinama pagal gana įvairius parametrus: viso lakšto arba jo vieno kvadratinio metro masę, apdailinės apsauginės (paviršinės) dangos atmainą (atsparumą mechaniniams ir gamtiniams poveikiams) ir storį, jos pagrindo paruošimą (plieno antikorozinės dangos cinko, kelis kartus korozijai atsparesnio ir lengviau nudažomo aliumocinko storį, galvanizavimo technologiją, virš šių plieną pasyvuojančių sluoksnių naudojamo grunto atmainą), lakšto metalo storį, apatinio profiliuoto lakšto paviršiaus dangos storį ir pobūdį, jos gebą sugerti kondensato lašelius ir pan.

Tačiau negalime reikalauti, kad visi rodikliai būtų kuo aukštesni ir ne tik dėl išaugančios stogo dangos kainos. Pavyzdžiui, optimalu, kad plieninio lakšto storis būtų ne mažesnis nei 0,5–0,6 mm, nes plonesnis profiliuotasis lakštas transportavimo ir montavimo metu deformuosis. Kita vertus, jei jis bus pernelyg storas, montuotojams bus sunku jį karpyti, daugiau pastangų reikės įsriegti varžtus.

Todėl lakštinio plieno storis bus kokybės kriterijus tik ten, kur lakštus veiks apkrovos – plokščiojo stogo paklote, pirmųjų aukštų sienose, o šlaitinio stogo konstrukcijose jis yra mažiau aktualus.
Kiti čia įvardyti rodikliai yra deklaruojami, daugumą jų, naudodami standartizuotas metodikas ir specialius prietaisus, gali nustatyti tik specialistai. O neprofesionalams lengviausiai pastebimas kokybinis rodiklis – apdailinė (paviršinė) profiliuotųjų lakštų danga, jos spalva, paviršiaus būklė (blizgumas, matiškumas, kartais faktūra). Šios dangos atmainą dažniausiai deklaruoja ir leidžia pasirinkti lakštinės stogo dangos gamintojai, todėl verta nors trumpai aptarti jos savybes.

Profiliuotųjų lakštų dekoratyviosios dangos atmainos

Profiliuotųjų lakštų gamintojų (tiekėjų) siūlomą paviršinės dangos atmainą pirkėjai ir projektuotojai paprastai gali pasirinkti iš 4–6 alternatyvų, specifinės dangos naudojamos šlaitinio stogo priklausinių (vandens nutekinimo sistemų, vėdinimo, apsauginių ir eksploatacinių įrenginių ir pan.) apsaugai ir apdailai. Tinkamas paviršinės apdailinės ir apsauginės profiliuotųjų lakštų dangos pasirinkimas gali lemti skirtingą stogo dangos eksploatavimo laikotarpį bei galimybę jį pratęsti po garantinio šios dangos eksploatavimo laikotarpio ją perdažant ar padengiant specialiu laku. Žinoma, galima klausti, ar to tikrai reikės, juk neretai po greitai prabėgusių kelių dešimtmečių vaikai ir anūkai jau nebenori gyventi tėvų ir senelių statytuose namuose. Vis dėlto plieninių stogo dangos lakštų apdailinių (paviršinių) dangų pasirinkimas yra atsakingas sprendimas, todėl verta įdėmiau aptarti jų savybes. Trumpas pagrindinių šių savybių sąvadas pateiktas lentelėje.

Plieninių profiliuotųjų stogo dangos lakštų dekoratyviosios apsauginės dangos

Pastaba: dekoratyviųjų dangų savybės vertinamos pagal penkiabalę skalę (+++++ – labai geros, + – blogos). Plieninio lakšto lenkimo spindulys priklauso ne tik nuo jo storio t, bet ir nuo plieno sudėties, metalurginio apdorojimo būdo.

Plastizolis (PVC 200) – apie 175–200 mikronų storio, viena iš mechaniškai ir cheminiu koroziniu požiūriu atspariausių profiliuotųjų metalo lakštų, lankstinių, plieninių vandens nutekinimo latakų polimerinių dangų. Tačiau ši danga ne itin tinka karšto klimato kraštuose – nėra atspari ultravioletiniams spinduliams, aukštesnėje kaip 60 °C temperatūroje greitai sensta. Dėl to šios dangos nepatartina dažyti tamsiomis spalvomis, pastaruoju metu profiliuotųjų plieno lakštų apdailai ji naudojama rečiau.

Puralas – plonesnė, matinė arba santūriai blizgi, apie 50 mikronų storio danga iš poliamidais modifikuoto poliuretano. Jai būdingas geras mechaninis ir cheminis atsparumas, ji gerai atlaiko paros temperatūros skirtumus (žemiausia panaudos temperatūra – 50–60 °C), atspari saulės spindulių poveikiui (beveik neblunka, „neišdega“). Neretai ši danga naudojama ir apatinei profiliuotojo lakšto pusei, lietaus vandens surinkimo sistemų dirbiniams padengti. Po ilgesnio eksploatacinio laikotarpio (ne trumpesnio nei 20–30 m) ji gali būti perdažyta, todėl tinka ir fasadinių sienų dangoms.

Poliesteris – matinė ar nedidelio blizgumo santykinai pigi danga, storis nuo 25 iki 35–40 mikronų. Dažniausiai būna modifikuotas teflonu, tada jį tinka naudoti įvairiomis klimato sąlygomis, o nemodifikuotas pigesnis dangos variantas skirtas vidaus apdailai, esant palankesnėms aplinkos sąlygoms eksploatuojamų plieninių lakštų apdailai. Modifikuota poliesterio danga neblunka, yra plastiška (neskilinėja ir neatšoka štampuojant, lankstant metalinį lakštą), geras jos atsparumas šiluminiams poveikiams. Už įprastas poliesterio dangas modifikuotas poliesteris yra atsparesnis mechaniniu požiūriu, geriau atlaiko cheminio pobūdžio poveikius, tačiau transportuojant ir montuojant juo padengtus lakštus vis tiek reikia saugoti nuo mechaninio poveikio (dauguma gamintojų šią dangą padengia laikina polietileno plėvele).

Akrilinės dangos – būna 25–35 mikronų storio, tačiau šiuo metu grynosios ir vienos tokios dangos beveik nebenaudojamos (išimtis – apatinis profiliuotųjų lakštų paviršius), nes nėra itin atsparios visiems gamtiniams ir mechaniniams poveikiams (lengvai pažeidžiamos montuojant, po 3–4 m išsisluoksniuoja, atšoka nuo metalinio pagrindo). Todėl su šia apsaugine danga naudojamas kokybiškesnis plieno lakštą pasyvuojantis aliumocinkas, o ji pati dažniausiai naudojama kaip biraus spalvoto pabarsto – mineralinių miltelių granuliato arba susmulkintų ir išsijotų uolienų dalelių – gruntas (emalis). Toks spalvotas akrilinis emalis ir jame įgramzdintos pabarsto dalelės panaikina stogo dangos metalinį blizgesį, ji atrodo solidžiau. Kita vertus, pabarsto sluoksnis pagerina triukšmo sugertį, danga tampa atspari atmosferiniams poveikiams.

PVF2 (PVDF) – skirtingo storio (nuo 30 iki 60 ar net 200 mikronų) danga, sudaryta iš termoplastinio (minkštėjančio kaitinant, bet atsikuriančio) polimero polivinilideno difluorido (apie 70–80 %) ir akrilinės dervos (apie 30–20 %). Išsiskiria geromis dekoratyvinėmis savybėmis – gali būti matinė ir skirtingai blizgi (pavyzdžiui, ja tikroviškai imituojamos glazūra padengtos čerpės), bet galima užsisakyti ir tarsi metalizuotų, perlamutru blizgančių paviršių. Dekoratyviąsias savybes, blizgesį išlaiko esant dideliam temperatūros intervalui (nuo –60 iki 110 ar net 125 °C), neblunka. Patvarumą rodo tai, kad pagrindinis šios dangos komponentas naudojamas kaip chemijos pramonės įrangos danga, ten ji eksploatuojama net kelių šimtų laipsnių temperatūroje. PVDF danga – viena mechaniniams, cheminiams poveikiams, pajūrio klimatui labiausiai atsparių, tačiau ir brangiausių (kaina priklauso nuo sudėties ir storio) profiliuotųjų metalo lakštų dangų.

Renkantis dekoratyviąją plieninių stogo dangos lakštų dangą, reikia įvertinti ir galimus netikėtumus. Pavyzdžiui, nors šlaitiniai stogai nėra eksploatuojami, vis dėlto savininkams ar samdytiems darbininkams neretai tenka jais laipioti – valant vandens nutekinimo sistemą, dūmtraukius, montuojant telekomunikacinius įrenginius, žaibosaugos elementus, reguliariai apžiūrint stogo būklę. Pasitaiko, kad šios stogo dangos eksploatavimo metu kažkuriuo momentu lyjant lietui, pučiant smarkesniam gūsingam vėjui, ji ima „skambėti“, barškėti. Tai požymis, kad reikėtų priveržti šios dangos tvirtinimo srieginius varžtus – galbūt jie atsilaisvino, gal džiūdami pakeitė padėtį, deformavosi laikančiosios stogo konstrukcijos (gegnės, statramsčiai, grebėstai). Ant tokio stogo derėtų vaikščioti, tik kai jis sausas, apsiavus minkštą guminę avalynę, prireikus kojas statyti į bangų įdubas. Tačiau net ir tokios retos stogo apžiūros ar profilaktiniai remontai reiškia, kad lakštų dengiamasis sluoksnis turi būti gana tvirtas, atsparus mechaniniams poveikiams.

Užkritusių šakų, užvirtusių medžių, neatsargiai vaikščiojant stogu giliai mechaniškai pažeistus lakštus, kol šie dar nepradėjo koroduoti, kol ant stogo dangos nepasirodė rūdžių, galinčių užteršti ir gretimus sveikus lakštus, derėtų pakeisti naujais (atsarginiais arba naujai užsakytais). Dėl to gali tekti išmontuoti gretimus šlaitinio stogo dangos lakštus, tad ne kiekvienas namų valdos savininkas tam ryžtasi, bet galimas ir kompromisinis variantas – pažeistą lakšto vietą suremontuoti užtepant specialios paskirties tokios pačios spalvos iš anksto įsigytais dažais (dažniausiai akriliniu emaliu) ir jų atsparumą padidinančiu skaidriu laku. Tiesa, toks remontas galimas tik esant geram orui ir teigiamai aplinkos temperatūrai. Be to, tokiais remontiniais lakais prekiaujama ne visose statybinių medžiagų parduotuvėse, todėl jų derėtų įsigyti iš anksto kartu su profiliuotaisiais metalo lakštais.

Dauguma jų tiekėjų pirkėjams tokius suderintų spalvų dažus iš karto pasiūlo nedidelėmis 100–200 ml talpos pakuotėmis, todėl jie nėra itin brangūs. Sudėtingiau, kai lakšto dekoratyvioji danga yra metalizuota arba perlamutrinio blizgesio – didesnių pažeistų jos plotų nepastebimai suremontuoti nepavyks.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Kokią tvorą rinktis – medinę ar vinilo?

Natūrali mediena ilgą laiką buvo viena mėgstamiausių tvorų medžiagų, norint sukurti privačią nuosavą aplinką. Tačiau rinkoje paskutiniu metu joms intensyviai tenka kovoti su PVC (polivinilchlorido) tvoromis, kurios, anot prekybininkų, niekada neblunka, nepūva ir jų niekada nereikia keisti. Tad šiame tekste palyginsime medinių ir vinilo tvorų pliusus bei minusus.

Kur dėti statybines atliekas?

Seni trobesiai ar pamatai nugriauti, o kieme pilna nuolaužų ir statybinių atliekų. Galbūt dalį jų galima panaudoti dekoruojant aplinką prie namų – pavyzdžiui, iš didelių lauko akmenų sukurti akmenų sodą. Tačiau kur dėti likusias atliekas ir šiukšles?

5 dažnai pasitaikančios trinkelių klojimo klaidos

Pati pirma klaida, kuri yra susijusi su trinkelių klojimu, dažnai pasitaiko dar pasiruošimo etape, kai yra nepagalvojama apie ilgalaikį planą. Kiekvienas grindinys gali atrodyti gražiai pirmuosius kelis mėnesius ar netgi metus, tačiau trinkelių klojimo klaidos paprastai išryškėja gerokai vėliau. Kad išvaizdžia ir kokybiška danga galima būtų džiaugtis dešimtmečius, reikia vengti šių 5 klaidų.

Medienos puvimas: ką apie jį reikėtų žinoti?

Mediena – natūrali, šilta ir jauki statybinė medžiaga. Nors natūralumas šiais laikais yra ypač vertinamas, tačiau būtent ši savybė lemia, kad tokia medžiaga yra neatspari biologiniams kenkėjams. Puvinys – medžiagos irimas sukeltas grybelių-parazitų. Tad kaip galima būtų jo išvengti?

Keletas patarimų, kaip paruošti medinį fasadą dažymui

Nuosavas medinis namas arba vasarnamis turi ir pliusų, ir minusų. Mediena – natūrali, šilta bei jauki statybinė medžiaga, tačiau kartu ji – neatspari aplinkos veiksniams (UV spinduliams, drėgmei, temperatūros šuoliams), tad tokiam namo fasadui yra reikalinga papildoma priežiūra. Tiems, kurie nusprendė atnaujinti medines savo namo dailylentes, pateikiame keletą patarimų.

Drenažo sistema: svarbiausi įsirengimo aspektai

Namui, kuris yra aukštai esančio gruntinio vandens zonoje, drenažas yra būtinas, nes toks vanduo gali sukelti ne vieną problemą. Jis ne tik po kiekvieno lietaus užtvindo nuosavo sklypo takelius, sukelia vejos ligas, bet ir daro neigiamą poveikį namo rūsiui bei gadina jo pamatus. Šiame tekste aptarsime kelis svarbius drenažo įsirengimo aspektus.

Ko nesuteikia sandarusis šiltinimas?

Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.