Kodėl šiltinant pastatus verta pritaikyti šiuolaikinius sprendimus

Šiluma - brangi, ir to tikrai niekam nereikia kartoti. Ir kad ji drastiškai atpigs tikėtis nereikėtų. Vietoje to, geriausia pasirūpinti, kad jūsų būstas jos kuo mažiau išsaugotų. Pateikiame jums pastatų apšiltinimo sistemų rinkos naujienas.
Kodėl šiltinant pastatus verta pritaikyti šiuolaikinius sprendimus
© Fotolia nuotr.

Nepaisant to, kad jau yra išrasta nemažai pastatų šiltinimo medžiagų ar sugalvota jų sistemų, pagrindinės ir dažniausiai naudojamos kol kas išlieka mineralinė vata ir putų polistirenas su įvairiomis variacijomis. Kiekviena šių medžiagų tinka skirtingiems poreikiams. Norėdami iš išorės šiltinti mūrinio namo sienas arba grindis, naudosime putų polistireną, nes jis nėra toks elastingas kaip mineralinė vata ir atlaiko didesnes apkrovas. Jei reikia apšiltinti karkasinio namo sienas ar lubas, naudosime mineralinę vatą, nes ji yra elastinga, ją paprasčiau įsprausti tarp karkaso, jai nereikia laikyti tinko ar, pavyzdžiui, baldų apkrovų.

Pasak Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslo darbuotojo Arūno Burlingio, visų šiuo metu naudojamų medžiagų šilumą izoliuojančios savybės paremtos oro izoliacinėmis savybėmis, o dauguma naujovių šiltinimo sistemų srityje kol kas daugiausia plėtojamos nedidelių patobulinimų linkme. Tobulinamos tiek šiltinimo sistemų montavimo technologijos, tiek pačios medžiagos, tačiau kokių nors iš esmės naujų medžiagų kol kas nėra išrasta. Vienas medžiagų tobulinimo pavyzdžių – mažiau šilumai laidus vadinamasis „pilkasis“ polistirenas. 20 cm pilkojo polistireno atitinka 25 cm įprasto.

Tiesa, pasak mokslininko, yra keletas naujovių, kurios dar nėra itin paplitusios ir kol kas bent jau kai kurios jų labiau primena kosmines technologijas. Vis dėlto jos jau sparčiai skinasi kelią ir Žemėje. Viena tokių technologijų – atspindinčioji izoliacinė plėvelė, sudaryta iš refleksinės folijos bei plėvelės su oro burbuliukais. Refleksinė folija atspindi šilumą, o plėvelė su oro burbuliukais su sauso oro tarpu sulaiko šilumos judėjimą. Tačiau, pasak mokslininko, naudojant šias daugiasluoksnes atspindinčias plėveles išlieka senėjimo klausimas. Niekas dar jų nenaudoja tiek laiko, kad būtų galima pasakyti, kaip jos atspindės šilumą po daugelio metų. Tarkime, jei jų paviršiai stipriai apdulkės, jie šilumos požiūriu taps beveik „juodi“. Tad, kaip jie išlaikys šilumą, lieka neaišku.

Kita panaši technologija – termoizoliaciniai dažai, iš esmės veikiantys medžiagos specifinės šilumos principu, t. y. nepraleidžia šilumos iš jais padengto paviršiaus. Šiems dažams išdžiūvus, susidaro elastinė polimerinė danga, išsiskirianti šilumą izoliuojančiomis savybėmis. Gamintojų teigimu, 1 mm šių dažų atitinka 50–60 mm mineralinės vatos. Pasak jų, tokia šiluminė izoliacija yra efektyvi izoliuojant pastatų fasadus, stogus, vidines sienas, langų angokraščius, betonines grindis, karšto ir šalto vandentiekio vamzdynus, gartraukius, kondicionavimo sistemų ortakius, vėsinimo vamzdynus, įvairias talpas, cisternas, krovinines priekabas, šaldiklius ir t. t.

Dar viena santykinai nauja technologija – vakuuminiai arba specialių dujų pripildyti paketai. Technologija Lietuvoje taip pat dar nėra itin paplitusi. Ją naudoti gali būti pavojinga, nes, tarkime, statybos metu gali būti pažeistas kuris nors paketas. Tokiu atveju vakuumo jame nebelieka ir paketo izoliuojamosios savybės dingsta. Be to, paketai, bėgant laikui, praranda dujas. Tačiau, pasak A. Burlingio, turint omenyje, kaip sparčiai vystosi dažų pramonė, būtent čia gali įvykti proveržis, kada nors sukursiantis naują, dar efektyvesnę šilumos izoliacinę medžiagą.

O kol kas, pasak mokslo darbuotojo, bene efektyviausia pastatų šiltinimo technologija yra jau ištobulintos kompleksinės pastatų šiltinimo sistemos, kurias siūlo įvairūs gamintojai. Apšiltinimo ir apdailos produktų kompleksas užtikrina, kad medžiagos derės tarpusavyje, neiškils jokių montavimo problemų, bus gautas geras galutinis rezultatas ir gamintojas dėl jo prisiims visą atsakomybę.

Šiltinimas termovata

Trečiosios kartos sandaraus šiltinimo technologija yra poliuretano putos arba termovata. Ja galima visiškai sandarinti ir apšiltinti konstrukcijas bei pasiekti gerą šiluminę varžą. Termovata susidaro specialia įranga ant šiltinamo paviršiaus užpurškiant specialią medžiagą, kuri per 3–5 sek. išsiplečia iki 100 kartų, sudarydama minkštą šiltos, elastingos ir sandarios baltos termovatos sluoksnį.

Nors termovata yra minkšta ir elastinga medžiaga, tačiau graužikams ji nėra palanki, todėl nėra pavojaus, kad jie šią medžiagą suardys. Termovata pripažinta viena ekologiškiausių šiltinimo medžiagų. Ji ne tik neturi jokių žalingų sudedamųjų komponentų ir neteršia aplinkos, bet ir nedulka, nepelija ir nepūva.

Termovata prilimpa prie visų šiltinamų paviršių, užpildo visas nesandarias vietas ir sudaro sandarų bei šiltą sluoksnį, saugantį pastatą ne tik nuo šilto oro nutekėjimo per konstrukcijas, bet ir nuo šilumos netekimo dėl kondukcijos.

Plonesnis termovatos sluoksnis sutaupo gerokai daugiau šilumos negu dvigubai storesnis kitų šiltinimo medžiagų sluoksnis. 5 cm termovatos sluoksnis neišleidžia iš patalpų šilto ir neįleidžia šalto oro. Tinkamai sandariai apšiltinus namą termovata, šildymo išlaidos gali nesiekti net 1 Lt/m² per mėnesį.

Šiltinant termovata, nereikia specialiai paruošti šiltinamų paviršių, paviršiai gali būti šlapi ar net surūdiję. Nereikia jokių izoliacinių ar apsauginių plėvelių (išskyrus specifines didesnio drėgnumo patalpas, pavyzdžiui: pirtis, baseinus, skalbyklas). Per vieną valandą gali būti apšiltinama 50–100 m² paviršiaus (apšiltinamos net sunkiai pasiekiamos vietos), o prie apšiltintų paviršių iš karto galima tvirtinti apdailos medžiagas.

Šiltinimo sistemos

Daugumą kompleksinių šiltinimo sistemų sudaro tokie patys arba panašūs elementai: klijai, polistireno putplasčio plokštės arba mineralinė vata, armuojamasis sluoksnis su armavimo tinkleliu, fasadinis tinkas ir fasadiniai dažai. Šiltinimo sistema atlieka ne tik apšiltinimo bei estetinę fasado pagražinimo funkciją, bet ir apsaugo mūrą nuo irimo. Temperatūros svyravimai neapšiltintą fasado sieną ardo greičiau. Neapšiltinta siena greitai atvėsta ir, atšalus orui, joje atsiranda vadinamasis „rasos taškas“. Sienoms sudrėkus, dėl temperatūrų skirtumo jos pradeda irti, susidaro galimybės atsirasti grybeliui.

Apšiltinus fasadą, sienos apsaugomos nuo didelio temperatūrų svyravimo. „Rasos taškas“ persikelia į šilumos izoliacijos sistemą, todėl sienos viduje temperatūra padidėja ir tampa artima patalpos oro temperatūrai. Tai neleidžia sienoje kauptis drėgmei ir atsirasti grybeliui, o šiluma ne taip greitai dingsta iš patalpos per išorinę sieną.

Viena žinomesnių Lietuvoje yra vokiečių bendrovės „Caparol“ fasadų šiltinimo sistema „Capatect“. Sistemos branduolį sudaro specialiai fasadams šiltinti skirtos izoliacinės plokštės iš polistireninio putplasčio ar mineralinės vatos. Plokštės klijuojamos ant fasado, papildomai sustiprinant tvirtinimo detalėmis. Armuojamasis sluoksnis sudaromas iš glaisto masės, į kurią įterpiamas armavimo tinklelis. Sistemos baigiamąją dalį sudaro apsauginis struktūrinis tinkas arba dekoratyvinės apdailos plokštės.

„Caparol“ rinkai siūlo tris šiltinimo sistemas: „Capatect CLASSIC“, „Capatect LONGLIFE“ ir „Capatect CARBON“. Jos skiriasi termoizoliacine geba ir ilgalaikiškumu. Standartinė sistema „Capatect CLASSIC“ – tai ekonomiškas sprendimas, išlaikantis aukštus standartinius reikalavimus. Ši namų šiltinimo sistema jau daugiau kaip 50 metų naudojama Vokietijoje.

Antroji sistema – „Capatect LONGLIFE“. Dėl jai naudojamų labai elastingų izoliacinių medžiagų ir ypač tvirto armuojamojo sluoksnio sistema įgauna gerokai didesnį atsparumą apkrovoms. Ši sistema taip pat itin atspari smūgiams, joje neatsiranda įtrūkių. Dar viena išskirtinė ypatybė – ji gerai praleidžia vandens garus.

Tinkui ir dažams naudojama kvarco gardelių nanotechnologija fasadui suteikia išskirtinį atsparumą aplinkos taršai – trijų matmenų kvarco nanodalelės ant paviršiaus sudaro tankų, kietą kaip mineralas trijų matmenų kvarco tinklą, dėl kurio prie pastato prilimpa mažiau purvo dalelių, dulkių ir sporų. Jei jų kažkiek ir nusėda, tai vėjas ir lietus visas jas lengvai pašalina.

Sistema „Capatect CARBON“ išsiskiria ypač dideliu atsparumu mechaniniams poveikiams, smūgiams bei oro veiksnių poveikiui. Mechaninį stiprumą ir atsparumą apkrovoms sistemai suteikia karbonu sustiprintas armuojamasis sluoksnis. Jos paviršiuje beveik neatsiranda įtrūkių. Į sistemą įeina ir dengti paruoštas tinkas.

Šiltinimo sistemose „Capatect“ naudojamos termoizoliacinės plokštės „Dalmatherm-Fassadendämmplatte“ yra itin atsparios temperatūrai, o jų termoizoliacija yra apie 30 % geresnė negu įprastų plokščių. Be to, jos nedidina sienų storio. Organinis armuojamasis sluoksnis yra toks elastingas, kad išlygina dėl aukštos temperatūros atsiradusius įtempius. Tai leidžia pastatų fasadus dažyti net ir juoda spalva.

Naujas, kvarco gardelių nanotechnologijos (NQG) pagrindu gaminamas silikoninės dervos rišiklis saugo pastatų fasadus nuo dumbliagrybių ir pelėsinių grybų apnašų. Šis rišiklis beveik nesiplečia, todėl net ir tvyrant dideliems karščiams yra beveik netermoplastiškas, o apsauginė funkcija ir žėrinti spalva išlieka.

Šiltinimo sistemos „Caparol“ yra sertifikuotos ir turi visas būtinas licencijas. Kaip sako bendrovės vyr. technologas Gintautas Barzdaitis, labai svarbu, kad sertifikuota būtų visa šiltinimo sistema, o ne atskiros medžiagos. Pasak jo, visi sertifikuotos sistemos komponentai yra suderinti. Taip užtikrinama kokybė – kad niekas neatšoks, neatsilups, nesuirs ar nenubluks.

Šiltinimas mineraline vata

Kai sakome „mineralinė vata“, turime suprasti, kad ja galime pavadinti tiek akmens, tiek stiklo vatą. Pagrindinis šių produktų skirtumas – žaliavos bei gamybos technologija. Akmens vata gaminama iš bazalto, surišant pluoštą formaldehidų dervomis. Mineralinė stiklo vata gaminama iš antrinio perdirbimo stiklo, surišant pluoštą formaldehidų dervomis arba naudojant organinius rišiklius. Pagrindinis akmens ir stiklo mineralinės vatos skirtumas – tai jos tankis arba, kitaip tariant, gaminio svoris. Jis turi reikšmės tik renkantis vatą toms vietoms, kurios bus veikiamos apkrovų. Jeigu vatos apkrovos neveikia, svoris reikšmės neturi.

Mineralinė akmens vata dažniau naudojama pastatams ar jų konstrukcijoms, kur vata bus veikiama apkrovų: tinkuojamo fasado, sutapdinto stogo ar grindų. Kai šiltinama vieta, kurios apkrovos neveiks (šlaitiniai stogai, vidinės sienos, vėdinamieji fasadai, perdangos), dažniau naudojama mineralinė stiklo vata. Taip daroma daugiausia ekonomiškumo sumetimais.

Mineralinė vata vienu metu izoliuoja ir šilumą, ir garsą. Ji yra nedegi ir pagal gaisrinės saugos klasifikaciją atitinka A1 euroklasę.

Šiuolaikinės mineralinės vatos nebedirgina odos, nealergizuoja, nes jose naudojami ekologiški organiniai rišikliai, nekenkiantys nei žmogui, nei aplinkai. Jei sumontuojamos tinkamai, laikantis visų gamintojo instrukcijų, jos nesukrenta ir nebijo drėgmės.

Bendrovės „Knauf Insulation“ gaminama mineralinė vata yra sukurta pagal pačios įmonės išdirbtą technologiją „Ecose“. Kuo ji ypatinga? Pirma, gaminant mineralinę vatą pagal šią technologiją naudojami tik organiniai, nekenksmingi aplinkai ir žmogui rišikliai. Antra, pagal šią technologiją pagaminta mineralinė vata yra mažiau dulkanti, bekvapė, patogi montuoti, išsiskirianti puikiomis šiluminėmis, garso izoliacinėmis ir priešgaisrinės saugos savybėmis, be formaldehido, fenolio, akrilo, dirbtinių dažiklių ir baliklių, pagerinanti patalpų oro kokybę bei pastato, kuriame buvo naudota, aplinkos charakteristikas. „Knauf Insulation“ stiklo vata nepūva, nėra hidroskopiška, joje nesiveisia parazitai ir nėra sąlygų grybų, pelėsių ar bakterijų augimui. Ji yra chemiškai neutrali ir neturi priemaišų.

„Knauf Insulation“ taip pat yra sukūrusi tris mineralinės vatos sistemas, jos skiriasi pagal naudojimo paskirtį: „Classic“, „Unifit“ ir „TP“. „Classic“ – tai bendro naudojimo, pagaminti taikant technologiją „Ecose® Technology“ natūralios mineralinės „Knauf Insulation“ vatos dembliai. Juos galima naudoti kaip universalią izoliaciją – perdangoms, grindims, šlaitiniams stogams, vidinėms bei išorinėms sienoms ir lengvoms rėminėms konstrukcijoms izoliuoti. Šių sistemų šilumos laidumo koeficientas λ yra nuo 0,032 W/mK iki 0,042 W/mK.

Sistemos „Unifit“ gaminiai – tai profesionalų naudojami, specialiai šlaitiniams stogams skirti, pagaminti taikant technologiją „Ecose® Technology“ natūralios mineralinės „Knauf Insulation“ vatos dembliai. Jų šilumos laidumo koeficientai sudaro nuo 0,035 W/mK iki 0,039 W/mK.
„TP“ – tai natūralios mineralinės vatos plokštės, pagamintos pagal technologiją „Ecose® Technology“. Šias plokštes rekomenduojama naudoti vėdinamiesiems fasadams įrengti, taip pat izoliuoti šlaitiniams stogams bei vidinėms sienoms. Jų šilumos laidumo koeficientas λ yra nuo 0,032 W/mK iki 0,037 W/mK.

Žurnalas „Structum“
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.

Betono plyšiai: kaip su jais susidoroti

Plyšių remontas yra itin svarbus, siekiant atkurti įtrūkusio betono konstrukcijos funkcionalumą ir veiksmingumą eksploatacijos metu. Planuojant ir vykdant tokius remonto darbus ypač svarbu parinkti tinkamas medžiagas. Tačiau šiuo klausimu inžinieriams trūksta išsamių gairių. Straipsnyje apžvelgiamos skirtingos betono plyšių remonto medžiagos ir paaiškinami remonto medžiagų pasirinkimą lemiantys veiksniai.

Reikšmingas pastato aksesuaras – balkonas

Balkonas visuomet buvo vienas svarbiausių architektūrinių elementų, suteikiančių pastatui išskirtinumo ir kuriančių savitą atmosferą, kartais net būdingą ne tik pačiam objektui, bet ir rajonui ar net visam miestui. Balkonas turi galią pakeisti namo ar buto nuotaiką – suteikti autentikos arba, priešingai, sugadinti puikų estetinį vaizdą. Šis pastato aksesuaras yra toks reikšmingas, kad geba formuoti objekto veidą, o šis – daryti įtaką visuomenei.

Lietvamzdžių ir vandens latakų valymo ypatybės

Lietaus nuvedimo sistema yra skirta surinkti lietaus vandenį ir jį nukreipti reikalinga kryptimi. Tačiau šiai sistemai užsikimšus, ištirpusio sniego ar lietaus vanduo pradeda bėgti tiesiai per sienas, darydamas žalą namo konstrukcijai, medinėms bei metalinėms jos dalims. Taip pat dėl užsikimšusio lietvamzdžio gali būti užtvindytas rūsys. Kad to galima būtų išvengti, lietaus nuvedimo sistemą reikia tinkamai prižiūrėti ir valyti.

Pagrindiniai žingsniai, kaip paruošti vasarnamį žiemai (1)

Pasibaigus šiltajam sezonui vasarnamių durys ir langai yra sandariai uždaromi ir paprastai taip paliekami iki kito sezono. Tačiau, kad pavasarį namelyje nerastumėte nemalonių staigmenų (trūkusių vandentiekio vamzdžių, užlietų patalpų, nemalonaus priplėkusio oro), reikia jį tinkamai paruošti žiemai.

Plastikinės fasado dailylentės: pliusai bei minusai

Namo fasado dengimo būdų yra iš tiesų nemažai. Dailylentės – vienas iš jų. Individualių namų savininkai gali rinktis iš medinių bei plastikinių dailylenčių. Apie medinių dailylenčių privalumus bei trūkumus rašėme visai neseniai, tad šioje publikacijoje aptarsime plastikinių dailylenčių ypatumus.

Kokie yra medinių lauko dailylenčių privalumai bei trūkumai? (1)

Medinės dailylentės yra seniausia dailylenčių rūšis, kuri ir šiandien yra populiarus pasirinkimas namo fasado apdailai. Dailylenčių populiarumas yra siejamas su natūralia ir ekologiška jų išvaizda. Jos daugiausiai yra naudojamos privačių namų pilnam arba daliniam apkalimui. Paklausėm specialistų, ką reikėtų žinoti apie šią fasado apdailos rūšį.

Klinkerio plytelių fasadas: pliusai ir minusai (2)

Renkantis lauko sienų apdailą, svarbu atsižvelgti tiek į medžiagos funkcines savybes (atsparumą, tvirtumą), tiek į estetines, juk norime, kad namo išvaizda bylotų apie gerą savininkų skonį. Klinkerinės plytelės – pasižymi ilgaamžiškumu bei išskirtine išvaizda, tačiau, kaip ir bet kuri kita sienų apdailos medžiaga, šios plytelės turi savų trūkumų. Tad kokie yra klinkerio plytelių pliusai bei minusai?