Kas yra klinkeris. Klinkeris yra keraminė apdailos medžiaga, gaminama iš specialaus molio su lauko špato ir malto šamoto priemaišomis. Kadangi degama virš 1000 ˚ C temperatūroje, ji yra tvirta bei atspari. Ši medžiaga imituoja mūrinį fasadą, ji ypatingai populiari Vokietijoje, Beneliukso šalyse. Medžiaga dėl savo savybių naudojama ir fasado trinkelių gamyboje.
Klinkerio privalumai ir trūkumai
Privalumai:
• Klinkeris pasižymi itin geru atsparumu drėgmei (arba prastu drėgmės įgeriamumu). Maksmalus tokių plytelių įgeriamumas yra apie 5-6%, kai tuo tarpu keraminės plytos pasižymi iki 20-25 % įgeriamumu. Geriausios kokybės klinkeris gali įgerti iki 2 %. Reikalavimai klinkerio sistemai priklauso nuo to, ant kokio paviršiaus klijuosite plyteles – ant polistirolo plokščių jis gali būti didesnis, ant mineralinės vatos mažesnis – iki 3 %. Įgeriamumo rodiklis priklauso nuo klinkerio kokybės.
• Bet kuri įmirkusi bei sušalusi medžiaga plečiasi ir ardo sieną. Klinkeris yra atsparus šalčiui, be to, kaip minėjome labai sunkiai įdrėksta.
• Pasižymi geru garų pralaidumu.
• Sąlyginai nesunkus klijavimas, tai galima pasidaryti ir pačiam. Klinkerio plytelės klijuojamos ant sienos – tiek ant EPS, tiek ant mineralinės vatos.
• Pasižymi spalvine ir paviršių įvairove. Nors keramika paprastai yra šiek tiek ribotas metodas spalvoms išgauti, tačiau naudojant skirtingus molio mišiniu, degimo metodus, varijuojant trukme ir temperatūra galima išgauti įvairių spalvų.
• Ilgaamžiškas ir reikalaujantis nedaug priežiūros. Klinkerio neveikia UV spinduliai, todėl spalva praktiškai neblunka. Priežiūra yra gana papasta – jei matoma, kad paviršius apsinešė dulkėmis ar kitomis apnašomis, jį galima nuplauti, tačiau kartą nuplovus, tai pakartoti greičiausiai reikės tik po keliolikos metų. Žinoma, tai lemia ir kur stovi jūsų namas bei kokios aplinkos sąlygos jį veikia.
Trūkumai:
• Pagrindinis ir dažnai lemiamas klinkerio trūkumas yra jo kaina. Tai neabejotinai yra viena iš brangiausių fasado dengimo rūšių, ypač jeigu norite įsigyti kuo kokybiškesnių medžiagų.
• Nors fasado dengimui naudojamo klinkerio spalvinė gama plati, tačiau variantų nėra tiek daug kaip ir ne tiek daug, kaip tarkime, renkantis iš dažų įvairovės tinkuotam fasadui.
• Nors padedant klinkerio apdailos plytelėms netgi medinį namą galėtume priversti atrodyti kaip mūrinį, tačiau eksperto akis klinkerį, galbūt ir ne iškart, bet atskirs.
Fasado plytelių klijavimas. Kaip ir minėta, klinkerio fasado plytelių klijavimas nėra pats sunkiausias darbas, jei turite kruopštumo bei bent kiek žinių. Galutinė klijavimo stadija primena vonios plytelių klijavimą, žinoma,yra keletas niuansų.
Pirmiausia, tarp pagrindo ir plytelės negali likti tuštumų – tai pailgina fasado ilgaamžiškumą, neleidžia kauptis drėgmei. To pasiekti galite paprastu būdu, tepdami klijus ir ant plytelės, ir ant pagrindo.
Naujos statybos namuose prieš klijuojant plyteles, pagrindo gruntuoti nebūtina, žinoma, jeigu tinkamai įrengėte armavimo sluoksnį. Šis sluoksnis būtinas konstrukcijos tvirtumui. Tokiu atveju šviežiai įrengtas pagrindas gerai susirišęs ir gerai sukimba su klijais, tačiau klijuoti reikėtų ne iškart, o po 1-2 savaičų nuo jo įrengimo.
Klijų pasirinkimas yra labai atsakingas darbas. Klinkerio fasadams naudojami klijai turėtų būti kuo elastingesni. Ant paviršiaus jie padengiami lygiai taip pat kaip klijuojant vonioje - dantyta glaistykle.
Geriausiai plyteles pradėti klijuoti nuo aukščiausios paviršiaus horizontalės ir pamažu slinktis žemyn. Prisiminkite, kad visos išvardintos savybės galios tik tuo atveju, jei plytelės bus tvirtos, nesisukios ir po jomis nebus tuštumų. Tad vertėtų pažiūrėti į klinkerio fasadą kaip į individualių plytelių sistemą ir kiekvienai iš jų skirti maksimaliai dėmesio. Būtinai perskaitykite klijų instrukciją ir atkreipkite dėmesį į jų stingimo laiką – jei jie stingsta greitai, žinosite, kad nereikia vienu metu tepti didelių plotų. Plyteles geriausia suklijuoti per trumpiausią įmanomą laiką be kelių dienų ar savaičių pauzių, kadangi per tą laiką paviršius, veikiamas atmosferos reiškinių, pamažu praranda pirmines savybes.
Siūlės (atstumai tarp plytelių) turėtų būti apie 10-12 mm, tačiau jų storį lemia ir plytelių storis bei jų formatas. Siūlės būtinos norint išvengti deformacijų, atsirandančių nuo temperatūros – medžiaga neišvengiamai plėsis, tad elastingi klijai leis jai minimaliai judėti. Jei plytelė remtųsi tiesiog į plytelę, jai kiltų rizika atšokti. Jau suklijavus siūles, jos glaistomos specialiu glaistu. Glaistas turi pasižymėti elastingumu bei mažu drėgmės įgeriamumu. Voniose ar kitose patalpose, kur klijuojamos plytelės, įprasta glaistu ištepti visą paviršių ir jį braukiant skiedinį įterpti į siūles. Šiuo atveju, tokį fasadą gali būti sunkoka nuvalyti, todėl naudojamas atitinkamas rieviklis, su kuriuo skiedinis pamažu įterpiamas į siūles. Tai užima daugiau laiko, tačiau galutinis rezultatas pasirodys to vertas.
