Karkasiniai namai – šiuolaikinė mūro alternatyva

Nors tradiciškai šiltas ir ilgaamžis namas dažniausiai įsivaizduojamas kaip mūrinis, vis gerėjančios statybinės medžiagos ir iš užsienio šalių perimamos tendencijos bei sprendimai, leidžia rasti mūrui lygiavertį pakaitalą. Šiaurės Amerikoje ir Skandinavijoje populiariausi karkasiniai ir karkasiniai-skydiniai namai, pasižymintys ekonomiškumu ir geromis šilumos savybėmis, populiarėja ir mūsų šalyje. Ką reikėtų žinoti apie tokios rūšies namų statybą, pasakoja įmonės „Primtela“ atstovas Mindaugas Vaicekauskas.
Karkasiniai namai – šiuolaikinė mūro alternatyva
© Shutterstock nuotr.

Karkasinių namų ypatybės

Statant bet kurią karkasinių namų rūšį, karkasinius ar karkasinius – skydinius, galutiniame etape gausite beveik identišką rezultatą. Skirtumas slypi gamybos technologijoje – karkasiniams skydiniams namams skirti namo elementai yra specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę. Darbininkams telieka viską sumontuoti ir pritvirtinti prie pamato, dalys paprastai būna su daline apdaila. Taip darbo laikas statybvietėje sutrumpėja, mat reikia atlikti nedaug su sienomis susijusių darbų. Tai aktualu ir dėl oro sąlygų – sutrumpintas statybos laikas leidžia lengviau jomis varijuoti.

Tiesa, šalyje populiaresni karkasiniai namai, tačiau ir šie nėra taip dažnai statomi kaip mūriniai, kadangi nuostata, jog jei siena medinė, ji bus ne tokia tvirta ir šilta kaip mūrinė, vis dar gaji. „Lietuvis, statydamas mūrinį namą, stato jį ne tik sau, bet ir anūkams“, – juokauja M. Vaicekauskas. „Tačiau jeigu karkasinis namas įrengtas tinkamai, jis taip pat gali stovėti labai ilgai ir išsilaikyti iki 200 metų ir daugiau“.

Lyginant su mūrinio namo pamatu, ryškus privalumas yra karkasinių namų pamatų pigumas. Tokie namai yra labai lengvi, pamatai yra mažesnių gabaritų, jiems įrengti reikia mažiau medžiagų. Taip pat vienas iš privalumų yra lankstumas įgyvendinant įvairius architektūrinius poreikius.

Vienas iš pažymimų galimu tokių namų trūkumų – akustinės savybės, kurios gali trukdyti namų rimtį. Todėl statant karkasinius namus paprastai montuojamos specialios tarpinės, kurios veikia kaip garso izoliacija.

Pašnekovas teigia, kad viena iš dažnesnių problemų yra perdangos – jeigu namas yra dviejų aukštų, žmonės gali pradėti skųstis aiškiai girdimais garsais, pavyzdžiui, žingsniais antrame aukšte.

Ši problema išsprendžiama pasirenkant pakankamai tvirtą medinę perdangą, ant kurios vėliau išliejamos betoninės grindys. „Lietuvoje karkasinius dviejų aukštų ir netgi aukštesnius namus statosi tik labai nedidelė dalis žmonių, daug populiaresni yra vieno aukšto namai“, – teigia M. Vaicekauskas. Tiesa, tai lemia ne techninės specifikos, kadangi pasak M. Vaicekausko, karkasiniu principu galima įrengti nors ir 5 aukštų namą, tiesiog tradiciškai šalyje ši konstrukcija siejama su mažaaukščiais namais.

Karkasai gaminami iš džiovintos kalibruotos medienos. Statytojai konstrukcijai renkasi spygliuočius, dėl geresnių jų savybių. Eglės mediena, pasak pašnekovo, yra elastiškesnė, pušies – trapesnė. Tačiau šiuolaikinėmis technologijomis pastatytame name, mediena yra tinkamai apsaugota nuo nepageidaujamo poveikio. „Be abejo, medis per laiką vistiek kažkiek deformuojasi, bet teisingai įrengus konstrukcijas, apdaila nuo to nekenčia, neskilinėja“ – pasakoja M. Vaicekauskas.

Skydinio namo kaina su daline apdaila, nepriskaičiuojant pamatų įrengimo, dažymo darbų, gali siekti 1000-1300 litų kvadratiniam metrui. Į šią kainą dar reikėtų įskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį. Karkasą galima sumontuoti per dvi – tris savaites, statybvietėje užtenka keturių darbininkų.

Karkasiniai namai – šiuolaikinė mūro alternatyva
© Shutterstock nuotr.

Karkaso įrengimo etapai

Karkasą iki stogo sudaro trys dalys – apatinė sija (ilginis), einanti išilgai pamato, kraštiniai ir viduriniai statramsčiai bei vainikas. Sutvirtinus konstrukciją sienoms, imamasi stogo konstrukcijos.

Tarp pamato ir apatinio ilginio visu perimetru per sienos plotį dedama guminė tarpinė, kuri tarnaus ir kaip hidroizoliacija, ir užtikrins sandarumą. Tuomet prie pamato per patiestą tarpinę inkariniais varžtais tvirtinamas ilginis. Karkasui geriausia naudoti kalibruotą medieną.

Tuomet pradedami tvirtinti karkaso elementai, kurie išdėstomi maždaug kas 60 cm. Kampuose ir kitose pagal statybos projektą reikalingose vietose įrengiami storesni medienos tašai. Karkaso medžiagos jungiamos vinimis arba medvaržčiais.

Vėliau tvirtinamas vainikas, montuojama perdanga. Jos storis gali būti nuo 195 mm iki 245 mm, priklausomai nuo to, ar ant jos bus liejamos betoninės grindys, ar daug yra pertvarų, į kurias plokštė galėtų atsiremti pirmame aukšte, svarbu ir patalpų dydis. Jeigu namas vieno aukšto, reikia atsižvelgti ir į būsimo stogo konstrukcijas. Pasak M. Vaicekausko, geriausias variantas naudoti medines santvaras, kurios tarnauja ir kaip laikanti konstrukcija luboms, ir kaip stogo konstrukcija. Santvaros iminuoja skėtimo jėgas ir sienas veikia tik vertikaliai – gniuždo.

Įrengus karkasą, prie jo tvirtinamos plokštės arba kitos izoliacinės medžiagos. Jos dedamos tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Nors karkasiniams namams gali būti naudojamos įvairios plokštės (fanerinės, medienos dalelių, medžio plaušo, gipskartonio), populiariausios M. Vaicekausko teigimu yra OSB plokštės (orientuotų dalelių). „Plokščių naudojimas gali priklausyti nuo namo specifikacijų – jeigu namas dviejų aukštų, geriausia dėti OSB plokštes, jeigu vieno, galima naudoti ir gipskartonį. OSB plokštė suteikia sienoms standumo, stabilumo. Parenkant plokštės storį reikia atsižvelgti į karkasą – jei šis platus – galima naudoti plonesnes plokštes“, - sako pašnekovas.

Prieš pritvirtinant vidines plokštes, į susidariusią ertmę sudedamos apšiltinančios ir izoliuojančios medžiagos. Iš mineralinės vatos, polistirolo ar kitos šilumos izoliacinės medžiagos formuojamas termoizoliacinis sluoksnis. Tuomet tiesiama politileno plėvelė, kuri veikia kaip garų izoliacija. Šiame etape sienose reikėtų įrengti elektros instaliacijas. Siena užbaigiama OSB arba gipskartonio plokšte, kai kuriais atvejais, jos dedamos kartu, gipskartonio plokštę paliekant pastato viduje. Iš išorinės pusės, po būsima apdaila tvirtinama priešvėjinė plėvelė arba priešvėjinė plokštė. Taip, iš skirtingų medžiagų suformavus kelis sluoksnius, namo sienos praleidžia mažiau šilumos.

Vėliau namo išorė tinkuojama arba tvirtinamos apdailos medžiagos. Kaip jau minėta, pasirinkus karkasinius skydinius namus, dalys namui gaunamos su jau paruošta daline apdaila.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Kokią tvorą rinktis – medinę ar vinilo?

Natūrali mediena ilgą laiką buvo viena mėgstamiausių tvorų medžiagų, norint sukurti privačią nuosavą aplinką. Tačiau rinkoje paskutiniu metu joms intensyviai tenka kovoti su PVC (polivinilchlorido) tvoromis, kurios, anot prekybininkų, niekada neblunka, nepūva ir jų niekada nereikia keisti. Tad šiame tekste palyginsime medinių ir vinilo tvorų pliusus bei minusus.

Kur dėti statybines atliekas?

Seni trobesiai ar pamatai nugriauti, o kieme pilna nuolaužų ir statybinių atliekų. Galbūt dalį jų galima panaudoti dekoruojant aplinką prie namų – pavyzdžiui, iš didelių lauko akmenų sukurti akmenų sodą. Tačiau kur dėti likusias atliekas ir šiukšles?

5 dažnai pasitaikančios trinkelių klojimo klaidos

Pati pirma klaida, kuri yra susijusi su trinkelių klojimu, dažnai pasitaiko dar pasiruošimo etape, kai yra nepagalvojama apie ilgalaikį planą. Kiekvienas grindinys gali atrodyti gražiai pirmuosius kelis mėnesius ar netgi metus, tačiau trinkelių klojimo klaidos paprastai išryškėja gerokai vėliau. Kad išvaizdžia ir kokybiška danga galima būtų džiaugtis dešimtmečius, reikia vengti šių 5 klaidų.

Medienos puvimas: ką apie jį reikėtų žinoti?

Mediena – natūrali, šilta ir jauki statybinė medžiaga. Nors natūralumas šiais laikais yra ypač vertinamas, tačiau būtent ši savybė lemia, kad tokia medžiaga yra neatspari biologiniams kenkėjams. Puvinys – medžiagos irimas sukeltas grybelių-parazitų. Tad kaip galima būtų jo išvengti?

Keletas patarimų, kaip paruošti medinį fasadą dažymui

Nuosavas medinis namas arba vasarnamis turi ir pliusų, ir minusų. Mediena – natūrali, šilta bei jauki statybinė medžiaga, tačiau kartu ji – neatspari aplinkos veiksniams (UV spinduliams, drėgmei, temperatūros šuoliams), tad tokiam namo fasadui yra reikalinga papildoma priežiūra. Tiems, kurie nusprendė atnaujinti medines savo namo dailylentes, pateikiame keletą patarimų.

Drenažo sistema: svarbiausi įsirengimo aspektai

Namui, kuris yra aukštai esančio gruntinio vandens zonoje, drenažas yra būtinas, nes toks vanduo gali sukelti ne vieną problemą. Jis ne tik po kiekvieno lietaus užtvindo nuosavo sklypo takelius, sukelia vejos ligas, bet ir daro neigiamą poveikį namo rūsiui bei gadina jo pamatus. Šiame tekste aptarsime kelis svarbius drenažo įsirengimo aspektus.

Ko nesuteikia sandarusis šiltinimas?

Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.