Kaip įveikti sergančio pastato sindromą?

Įvairių tyrimų duomenimis, dauguma žmonių apie 80 proc. paros laiko praleidžia uždarose patalpose – pastatuose, kuriuose gyvena ir dirba. Šis skaičius dar labiau padidėja atvėsus orams. Šaltuoju sezonu žmogus kone visą parą gyvena veikiamas patalpų mikroklimato, kuris, deja, ne visuomet palankus sveikatai.
© Shutterstock

Sveikatos apsaugos specialistų ir ekologų vertinimu, oras patalpose gali būti 4–6 kartus labiau užterštas nei lauke. Reiškinį, kai mikroklimatas pastatuose kelia grėsmę žmonių sveikatai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra įvardijusi kaip sergančio pastato sindromą. Jis gali pasireikšti galvos skausmais, alerginėmis reakcijomis, nuolatiniu nuovargiu, akių ir kvėpavimo takų uždegimais, kitais simptomais, kurie palaipsniui išnyksta pakeitus aplinką. PSO duomenimis, sergančio pastato sindromas gali sukelti ilgalaikių sveikatos sutrikimų, įskaitant vėžinius susirgimus, ir būti priešlaikinių mirčių priežastis.

Priežastys, dėl kurių pastatai „suserga“ ir ima kenkti žmonėms, yra labai įvairios ir kompleksinės, tačiau dažniausiai tokią būklę lemia biologiniai teršalai ir lakūs organiniai bei cheminiai junginiai, naudojami statybos, renovacijos ar remonto darbuose ir medžiagose.

Biologiniai teršalai – tai įvairūs mikroskopiniai grybai, erkutės, bakterijos ir jų gyvybinės veiklos produktai. Dėl kritinio jų kiekio silpnėja žmogaus imuninė sistema, atverdama kelią infekciniams susirgimams, alerginėms reakcijoms ir kitiems negalavimams. Kaip yra informavęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, norint to išvengti, visų pirma turi būti tinkamai įrengtos, eksploatuojamos ir prižiūrimos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Specialistų teigimu, ypač senesniuose pastatuose vėdinimas nebevyksta pakankamai efektyviai, ir dulkėmis, kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, pelėsiais užterštas oras cirkuliuoja ilgiau, todėl žmonės turėtų patalpas vėdinti papildomai, dažniau atverdami langus ir balkonus.

Dar pavojingesnė yra kita grupė teršalų – tai įvairūs cheminiai ir lakūs organiniai junginiai, naudojami statybos medžiagose ir darbuose. Tai tokie dirgikliai kaip formaldehidas, pesticidai, įvairūs organiniai etirpikliai, plaušai, benzolas. Jų dažnai esama klijuose, apdailos ir izoliacinėse medžiagose, dirbtinėse kiliminėse dangose, linoleume. Atsiranda ir naujų medžiagų, kurių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai dar nėra pakankamai nuodugniai ištirtas.

„Gerą pastatų mikroklimatą, o kartu ir jo gyventojų sveikatą lemia daugelis veiksnių: tai ir tinkamas pastato suprojektavimas, kokybiškai atlikti statybos ir renovacijos darbai, nenukrypstant nuo reikalavimų įrengtos šildymo ir ypač vėdinimo sistemos“, – sako ilgus metus Vilniaus Gedimino technikos Pastatų konstrukcijų katedrai ir Pastatų defektologijos laboratorijai vadovavęs dr. Česlovas Ignatavičius, šiuo metu atstovaujantis Polistireninio putplasčio asociacijai.

Mokslininko teigimu, dar svarbiau naujoms statyboms ar pastatų renovacijai pasirinkti tinkamas medžiagas bei apšiltinimo sistemas, užtikrinti, kad renovacijos procese jos būtų naudojamos saugiai ir su jomis dirbantiems darbininkams, ir vėliau tokiuose apšiltintuose pastatuose dirbantiems ar gyvenantiems asmenims.

„Netinkamai parinktos statybinės medžiagos gali žaloti žmonių sveikatą visą gyvenimą. Putplastis tokio pavojaus nesudaro, nes neturi jokių kenksmingų plaušų, galinčių sukelti žmonėms vėžinius susirgimus ar DNR pažeidimus plaučių fibroblastų ląstelėse. Be to, dėl oro pralaidumo jis nenusileidžia ir medienai, o tai labai svarbu siekiant išvengti pelėsių ar kitų sveikatai kenksmingų mikroorganizmų susidarymo“, – atkreipia dėmesį dr. Č. Ignatavičius, pridurdamas, kad putplastis yra tiek palankus žmogui ir aplinkai, kad iš jo gaminamos ir maisto pakuotės, ir bičių aviliai.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Plastikinės fasado dailylentės: pliusai bei minusai

Namo fasado dengimo būdų yra iš tiesų nemažai. Dailylentės – vienas iš jų. Individualių namų savininkai gali rinktis iš medinių bei plastikinių dailylenčių. Apie medinių dailylenčių privalumus bei trūkumus rašėme visai neseniai, tad šioje publikacijoje aptarsime plastikinių dailylenčių ypatumus.

Kokie yra medinių lauko dailylenčių privalumai bei trūkumai? (1)

Medinės dailylentės yra seniausia dailylenčių rūšis, kuri ir šiandien yra populiarus pasirinkimas namo fasado apdailai. Dailylenčių populiarumas yra siejamas su natūralia ir ekologiška jų išvaizda. Jos daugiausiai yra naudojamos privačių namų pilnam arba daliniam apkalimui. Paklausėm specialistų, ką reikėtų žinoti apie šią fasado apdailos rūšį.

Klinkerio plytelių fasadas: pliusai ir minusai (2)

Renkantis lauko sienų apdailą, svarbu atsižvelgti tiek į medžiagos funkcines savybes (atsparumą, tvirtumą), tiek į estetines, juk norime, kad namo išvaizda bylotų apie gerą savininkų skonį. Klinkerinės plytelės – pasižymi ilgaamžiškumu bei išskirtine išvaizda, tačiau, kaip ir bet kuri kita sienų apdailos medžiaga, šios plytelės turi savų trūkumų. Tad kokie yra klinkerio plytelių pliusai bei minusai?

Kaip įveikti sergančio pastato sindromą?

Įvairių tyrimų duomenimis, dauguma žmonių apie 80 proc. paros laiko praleidžia uždarose patalpose – pastatuose, kuriuose gyvena ir dirba. Šis skaičius dar labiau padidėja atvėsus orams. Šaltuoju sezonu žmogus kone visą parą gyvena veikiamas patalpų mikroklimato, kuris, deja, ne visuomet palankus sveikatai.

Karšto vandens kubilai: kaip išsirinkti? (3)

Karšto vandens kubilo teikiamais malonumais smagu džiaugtis tiek vasarą, tiek žiemą. Šie kubilai ilgą laiką buvo laikomi daugiau kaimo turizmo sodybų atributu, bet šiandien jie vis dažniau atranda sau vietą ir individualių namų bei sodybų kiemuose. Tiems, kuriuos domina karšto vandens kubilo pirkimas, pristatome pagrindines kubilų rūšis.

Populiariausios tvoros: privalumai ir trūkumai (20)

Paprastai rinkdamiesi tvorą žmonės ieško varianto, kuris vienu metu atliktų kelias funkcijas ir nereikalautų daug priežiūros. Optimaliausia tvora turėtų atlikti tiek praktinę – apsauginę funkciją, tiek estetinę – darniai derėti su aplinka bei architektūra. Šiandien populiariausiomis yra laikomos šios tvoros: medinės, segmentinės, metalinės ir tvoralenčių. Paklausėme specialistų, kokie yra didžiausi populiarių tvorų privalumai bei trūkumai.

Krūmapjovė: ką reikia žinoti apie šį įrankį? (3)

Krūmapjovė – būtinas gražiai įrengtos sodybos priežiūros įrankis. Pristatome kelis praktiškus patarimus, kaip išsirinkti ir kaip dirbti šiuo įrankiu.

Medienos puvimas: kaip jį sustabdyti? (2)

Puvimas – parazituojančio grybelio keliama grėsmė medienos kokybei. Pūvanti mediena keičia spalvą, jos masė ir tūris mažėja, o mechaninės savybės silpnėja. Galų gale mediena visiškai suyra.Tad ką reikia žinoti apie puvimą bei kaip medieną apsaugoti nuo jo?

Medinės terasos atnaujinimas: ką reikia žinoti? (1)

Vasarai įsibėgėjus, terasų savininkai jau gali džiaugtis jaukiais pasisėdėjimais šiose medinėse konstrukcijose. Terasos pagamintos iš medienos, paprastai džiugina savo natūralia bei šilta išvaizda, tačiau saulei ryškiau pašvietus, kartais išryškėja jų nublukusios, dėmėtos arba pilką atspalvį įgavusios lentos, kurios tikrai nedžiugina. Kad galima būtų ilgai džiaugtis patrauklia bei funkcionalia medine terasa, būtina ją prižiūrėti ir atnaujinti.

Medinė terasa: kaip ją atnaujinti? (5)

Medinė terasa – natūrali, šilta bei jauki laisvalaikio leidimui skirta vieta. Nors medinė danga tokiose poilsio konstrukcijose dažniausiais yra apdorota bei impregnuota, tačiau visiškai nuo aplinkos sąlygų ji nėra apsaugota. Tai reiškia, kad laikui bėgant ji gali pradėti tamsėti, trupėti ir net pūti. Kad medinė terasa tarnautų ilgiau ir išliktų estetiškai patraukli, rekomenduojama ją atnaujinti kas keletą metų.