Kaip įveikti sergančio pastato sindromą?

Įvairių tyrimų duomenimis, dauguma žmonių apie 80 proc. paros laiko praleidžia uždarose patalpose – pastatuose, kuriuose gyvena ir dirba. Šis skaičius dar labiau padidėja atvėsus orams. Šaltuoju sezonu žmogus kone visą parą gyvena veikiamas patalpų mikroklimato, kuris, deja, ne visuomet palankus sveikatai.
© Shutterstock

Sveikatos apsaugos specialistų ir ekologų vertinimu, oras patalpose gali būti 4–6 kartus labiau užterštas nei lauke. Reiškinį, kai mikroklimatas pastatuose kelia grėsmę žmonių sveikatai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra įvardijusi kaip sergančio pastato sindromą. Jis gali pasireikšti galvos skausmais, alerginėmis reakcijomis, nuolatiniu nuovargiu, akių ir kvėpavimo takų uždegimais, kitais simptomais, kurie palaipsniui išnyksta pakeitus aplinką. PSO duomenimis, sergančio pastato sindromas gali sukelti ilgalaikių sveikatos sutrikimų, įskaitant vėžinius susirgimus, ir būti priešlaikinių mirčių priežastis.

Priežastys, dėl kurių pastatai „suserga“ ir ima kenkti žmonėms, yra labai įvairios ir kompleksinės, tačiau dažniausiai tokią būklę lemia biologiniai teršalai ir lakūs organiniai bei cheminiai junginiai, naudojami statybos, renovacijos ar remonto darbuose ir medžiagose.

Biologiniai teršalai – tai įvairūs mikroskopiniai grybai, erkutės, bakterijos ir jų gyvybinės veiklos produktai. Dėl kritinio jų kiekio silpnėja žmogaus imuninė sistema, atverdama kelią infekciniams susirgimams, alerginėms reakcijoms ir kitiems negalavimams. Kaip yra informavęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, norint to išvengti, visų pirma turi būti tinkamai įrengtos, eksploatuojamos ir prižiūrimos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos. Specialistų teigimu, ypač senesniuose pastatuose vėdinimas nebevyksta pakankamai efektyviai, ir dulkėmis, kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, pelėsiais užterštas oras cirkuliuoja ilgiau, todėl žmonės turėtų patalpas vėdinti papildomai, dažniau atverdami langus ir balkonus.

Dar pavojingesnė yra kita grupė teršalų – tai įvairūs cheminiai ir lakūs organiniai junginiai, naudojami statybos medžiagose ir darbuose. Tai tokie dirgikliai kaip formaldehidas, pesticidai, įvairūs organiniai etirpikliai, plaušai, benzolas. Jų dažnai esama klijuose, apdailos ir izoliacinėse medžiagose, dirbtinėse kiliminėse dangose, linoleume. Atsiranda ir naujų medžiagų, kurių poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai dar nėra pakankamai nuodugniai ištirtas.

„Gerą pastatų mikroklimatą, o kartu ir jo gyventojų sveikatą lemia daugelis veiksnių: tai ir tinkamas pastato suprojektavimas, kokybiškai atlikti statybos ir renovacijos darbai, nenukrypstant nuo reikalavimų įrengtos šildymo ir ypač vėdinimo sistemos“, – sako ilgus metus Vilniaus Gedimino technikos Pastatų konstrukcijų katedrai ir Pastatų defektologijos laboratorijai vadovavęs dr. Česlovas Ignatavičius, šiuo metu atstovaujantis Polistireninio putplasčio asociacijai.

Mokslininko teigimu, dar svarbiau naujoms statyboms ar pastatų renovacijai pasirinkti tinkamas medžiagas bei apšiltinimo sistemas, užtikrinti, kad renovacijos procese jos būtų naudojamos saugiai ir su jomis dirbantiems darbininkams, ir vėliau tokiuose apšiltintuose pastatuose dirbantiems ar gyvenantiems asmenims.

„Netinkamai parinktos statybinės medžiagos gali žaloti žmonių sveikatą visą gyvenimą. Putplastis tokio pavojaus nesudaro, nes neturi jokių kenksmingų plaušų, galinčių sukelti žmonėms vėžinius susirgimus ar DNR pažeidimus plaučių fibroblastų ląstelėse. Be to, dėl oro pralaidumo jis nenusileidžia ir medienai, o tai labai svarbu siekiant išvengti pelėsių ar kitų sveikatai kenksmingų mikroorganizmų susidarymo“, – atkreipia dėmesį dr. Č. Ignatavičius, pridurdamas, kad putplastis yra tiek palankus žmogui ir aplinkai, kad iš jo gaminamos ir maisto pakuotės, ir bičių aviliai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Kokią tvorą rinktis – medinę ar vinilo?

Natūrali mediena ilgą laiką buvo viena mėgstamiausių tvorų medžiagų, norint sukurti privačią nuosavą aplinką. Tačiau rinkoje paskutiniu metu joms intensyviai tenka kovoti su PVC (polivinilchlorido) tvoromis, kurios, anot prekybininkų, niekada neblunka, nepūva ir jų niekada nereikia keisti. Tad šiame tekste palyginsime medinių ir vinilo tvorų pliusus bei minusus.

Kur dėti statybines atliekas?

Seni trobesiai ar pamatai nugriauti, o kieme pilna nuolaužų ir statybinių atliekų. Galbūt dalį jų galima panaudoti dekoruojant aplinką prie namų – pavyzdžiui, iš didelių lauko akmenų sukurti akmenų sodą. Tačiau kur dėti likusias atliekas ir šiukšles?

5 dažnai pasitaikančios trinkelių klojimo klaidos

Pati pirma klaida, kuri yra susijusi su trinkelių klojimu, dažnai pasitaiko dar pasiruošimo etape, kai yra nepagalvojama apie ilgalaikį planą. Kiekvienas grindinys gali atrodyti gražiai pirmuosius kelis mėnesius ar netgi metus, tačiau trinkelių klojimo klaidos paprastai išryškėja gerokai vėliau. Kad išvaizdžia ir kokybiška danga galima būtų džiaugtis dešimtmečius, reikia vengti šių 5 klaidų.

Medienos puvimas: ką apie jį reikėtų žinoti?

Mediena – natūrali, šilta ir jauki statybinė medžiaga. Nors natūralumas šiais laikais yra ypač vertinamas, tačiau būtent ši savybė lemia, kad tokia medžiaga yra neatspari biologiniams kenkėjams. Puvinys – medžiagos irimas sukeltas grybelių-parazitų. Tad kaip galima būtų jo išvengti?

Keletas patarimų, kaip paruošti medinį fasadą dažymui

Nuosavas medinis namas arba vasarnamis turi ir pliusų, ir minusų. Mediena – natūrali, šilta bei jauki statybinė medžiaga, tačiau kartu ji – neatspari aplinkos veiksniams (UV spinduliams, drėgmei, temperatūros šuoliams), tad tokiam namo fasadui yra reikalinga papildoma priežiūra. Tiems, kurie nusprendė atnaujinti medines savo namo dailylentes, pateikiame keletą patarimų.

Drenažo sistema: svarbiausi įsirengimo aspektai

Namui, kuris yra aukštai esančio gruntinio vandens zonoje, drenažas yra būtinas, nes toks vanduo gali sukelti ne vieną problemą. Jis ne tik po kiekvieno lietaus užtvindo nuosavo sklypo takelius, sukelia vejos ligas, bet ir daro neigiamą poveikį namo rūsiui bei gadina jo pamatus. Šiame tekste aptarsime kelis svarbius drenažo įsirengimo aspektus.

Ko nesuteikia sandarusis šiltinimas?

Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.