Kaip išsirinkti patikimą lauko durų spyną

Gera spyna nėra šimtaprocentinis garantas, kad į jūsų namus nepateks vagys. Vis dėlto, kuo spyna geresnė, tuo daugiau laiko reikia jai įveikti ir tuo didėja tikimybė, kad įsilaužėliai bus pastebėti. Todėl į ją investuoti tikrai verta. Kiek užraktų užtenka, kokie spynų tipai patikimiausi ir kitų aktualių klausimų pasiteiravome ekspertų.
Kaip išsirinkti patikimą lauko durų spyną
© Shutterstock nuotr.

Lauko duryse rekomenduojama įsirengti bent du užraktus. Tai ne tik prailgins laiką, reikalingą įsilaužti į patalpą, tačiau du užraktai naudingi ir netikėto gedimo atveju. „Geriausia yra rinktis skirtingus spynų tipus – vieną spyną rinktis seifinio tipo, kitą dėti paprastą – su europietiško tipo cilindru arba skandinavišku cilindru. Kartais žmonės dedasi dvi panašias spynas – vieną kaip pagrindinę, kitą kaip papildomą, atrakinamas su tuo pačiu raktu. Taip gal ir yra kiek patogiau, tačiau jeigu vagis prisitaikys raktą prie vienos spynos, galės iš karto abi lengvai atsirakinti“, - pasakoja spynų remontu ir keitimu užsiimančios įmonės „Spynava“ atstovas Mindaugas Petkevičius .

Spynų prekyba užsiimančios įmonės „Vairema“ atstovo Remigijaus Rojaus teigimu, pagrindiniai užraktų pasirinkimo kriterijai yra du – saugumo klasė ir apsauga nuo rakto kopijos padarymo. „Raktą pamesti galima įvairiais būdais - kad ir vaikas juos gali palikti persirengimo kambaryje, todėl jei nusikopijuoti galima netrukdomai, kažkam padavei, o jis per pusvalandį ir pasidarė raktus. Tokiu atveju ir iš saugumo klasės nėra naudos. Tokie raktai turėtų turėti kortelę, kurią gauni pirkdamas spynas su patentuotais raktais, ir tik su ja gali pasigaminti naują rakto kopiją“, - pasakoja pašnekovas. Tokios galimybės nepriklauso nuo spynos tipo, čia svarbiau ar gamintojas jas naudoja – ši apsauga siūloma tiek skandinaviško tipo spynoms, tiek seifinėms.

Spynas priimta skirstyti į dvi grupes – plokštelines ir cilindrines. Jos viena nuo kitos skiriasi savo konstrukcija.

Cilindrinės spynos. Jų konstrukciją sudaro dvi dalys – cilindras, dažniausiai gaminamas iš žalvario, ir korpusas. Abi šios dalys turi strypelius. Kai rakto ir šerdies kombinacija atitinka, korpusą galima pasukti ir atidaryti duris. Šių spynų raktai turi išpjovas vienoje pusėje.

Skiriamos skandinaviško ir europietiško tipo spynos. Skandinaviškų užraktų šerdis yra dviguba, europietiško - vienguba. M. Petkevičius teigia, kad tai nėra vienintelis kriterijus, nustatantis šių dviejų tipų spynų saugumo skirtumus. „Nepasakyčiau, kad europietiško tipo spynos yra lengviau iveikiamos, labai priklauso nuo to, kokias apyraktes naudosime. Viskas priklauso nuo pasirikto cilindro, apyrakčių ir apsaugų gamintojo“, - pasakoja pašnekovas. 

R. Rojus išskiria du cilindrų tipus. "Yra paprasti cilindrai, kurių konstrukcijoje yra spyruoklės, įkišus raktą keliančios kaiščiukus. Kai kaiščiukai sutampa su rakto išpjova, cilindras atrakinamas. Šie cilindrai nesudėtingai atrakinami visrakčiais. Įpylus rūgšties, spyruoklės ištirpsta ir po to atrakinti galima paprasčiausiu atsuktuvu. Jei nenaudojama apsauga, šie cilindrai nesunkiai gali buti nulaužiami ar atrakinami pragręžus korpusą, kadangi jų korpusas pagamintas iš minkšto metalo, žalvario. Dėl galimo drėgmes užšalimo, nešvarumų patekimo į cilindro vidų, tokio tipo užraktai neturėtų būti naudojami lauko sąlygomis. Lauko sąlygomis rekomenduojami cilindriniai užraktai, kurie paremti besisukančių diskų principu“, - pataria pašnekovas.

Plokštelinės spynos. Šių spynų skląstis turi keletą plokštelių. Spyna atsirakina, kai išpjovos plokštelėse sutampa su iškyšomis rakte. Šiai rūšiai priklauso seifinės spynos, rakinamos ilgu plokščiu raktu su išpjovomis abiejose pusėse. Sukant raktą, jis pakelia spynoje esančių plokštelių kombinaciją į viršų ir durys atsidaro. Seifines spynas galima įstatyti ir į medines duris, tik tuomet reikia rinktis mažesnes spynas nei tos, kurios skirtos šarvuotoms durims. 

Cilindrinės spynos yra skirstomos į penkias saugumo klases, o seifinės į septynias. „Septintoje saugumo klasėje jau privalo būti mangano plokštelė, apsauganti nuo pragręžimo, bei patentuotas raktas. Jeigu spyna yra 5 ar 7 saugumo klasės, jų atrakinti visrakčiais yra neįmanoma. Norėdamas jas išlaužti, vagis užtrunka 5 ar 10 minučių, tačiau tai bus brutalus įsilaužimas – reikės naudoti įrankius, gręžti, o tai sukelia daugiau triukšmo. Žemesnės klasės spynoms visa tai trunka 3-5 minutes ir trunka tyliai – dažnai užtenka ir visrakčio“, - kalba pašnekovas. 

Jis taip pat pataria netaupyti siekiant saugumo. „Pinigai nėra lemiamas kriterijus. Žinoma, jei biudžetas nėra didelis, apatinę spyną galite rinktis ir pigesnę, tačiau tokiu atveju viršutinė spyna turi būti seifinė ir būtinai septintos klasės. Taip daro, tarkime, skandinavai, kurie trečios klasės spynas naudoja tik vidinių patalpų durims, lauko durų viršuje jie montuoja seifines. Taip pat reikėtų akcentuoti, kad, jei tarkime, kambario tapetus keičiate kas penkis metus, geros durys keičiamos tik po labai ilgo laiko ar visai nekeičiamos. Todėl jeigu padalintumėte sumas pamečiui, spynos kaina susidarys ne tokia ir didelė. Tik viena bėda, kad durų pardavėjai dažniausiai konkuruoja tarpusavyje, ir durų kainą nurodo jau su spyna - apie galimybę išsirinkti naują spyną jie pirkėjo neinformuoja, kadangi tai gali pakelti pačių durų kainą“, - pasakoja R. Rojus.

Pakabinamos spynos. Rūsių, sandėliukų ir garažų apsaugai galima rinktis pakabinamas spynas. R. Rojus, renkantis tokio tipo spynas pataria žiūrėti į besisukančių diskų principu paremtus gaminius. „Spyruoklinėms spynoms užtenka drėgno oro ir šalčio – jos pritraukia drėgmės ir gali kuriam laikui netgi neveikti. Nereikia pasikliauti spynos dydžiu kaip pagrindiniu kriterijumi – tai atbaidys nebent vagis-mėgėjus. Šiuo atveju, yra svarbu apsaugoti spynos lankelį nuo nulaužimo, tam reikėtų arba uždėti apsaugas, arba rinktis specialias spynas“, - pasakoja R. Rojus. 

Priežiūra. Spynos nėra itin reiklūs mechanizmai - jų priežiūra yra gana paprasta, o praktikoje, teigia pašnekovai, kartais jomis papildomai rūpintis apskritai nereikia. „ Kad ir kokias spynas pasirinktumėte, geriausia yra vengti kinietiškų spynų, kurios yra linkusios lūžti. Pasirinkus seifinio tipo spynas, nieko tepti nereikia. Tokių spynų netgi negalima tepti, nebent pradėtų girgždėti ar kelti kitų problemų papildomos traukės. Cilindrines spynas reikėtų tepti du kartus per metus lauko sąlygomis, o ne lauko sąlygomis - vieną kartą per metus. Rekomenduojama tepti specialiu spynų tepalu. Universalūs buityje plačiai naudojami tepalai netinka, ypatingai tuo atveju, jeigu tai brangesnė spyna, nes taip galima ją ir sugadinti“, - pataria M. Petkevičius.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Kokią tvorą rinktis – medinę ar vinilo?

Natūrali mediena ilgą laiką buvo viena mėgstamiausių tvorų medžiagų, norint sukurti privačią nuosavą aplinką. Tačiau rinkoje paskutiniu metu joms intensyviai tenka kovoti su PVC (polivinilchlorido) tvoromis, kurios, anot prekybininkų, niekada neblunka, nepūva ir jų niekada nereikia keisti. Tad šiame tekste palyginsime medinių ir vinilo tvorų pliusus bei minusus.

Kur dėti statybines atliekas?

Seni trobesiai ar pamatai nugriauti, o kieme pilna nuolaužų ir statybinių atliekų. Galbūt dalį jų galima panaudoti dekoruojant aplinką prie namų – pavyzdžiui, iš didelių lauko akmenų sukurti akmenų sodą. Tačiau kur dėti likusias atliekas ir šiukšles?

5 dažnai pasitaikančios trinkelių klojimo klaidos

Pati pirma klaida, kuri yra susijusi su trinkelių klojimu, dažnai pasitaiko dar pasiruošimo etape, kai yra nepagalvojama apie ilgalaikį planą. Kiekvienas grindinys gali atrodyti gražiai pirmuosius kelis mėnesius ar netgi metus, tačiau trinkelių klojimo klaidos paprastai išryškėja gerokai vėliau. Kad išvaizdžia ir kokybiška danga galima būtų džiaugtis dešimtmečius, reikia vengti šių 5 klaidų.

Medienos puvimas: ką apie jį reikėtų žinoti?

Mediena – natūrali, šilta ir jauki statybinė medžiaga. Nors natūralumas šiais laikais yra ypač vertinamas, tačiau būtent ši savybė lemia, kad tokia medžiaga yra neatspari biologiniams kenkėjams. Puvinys – medžiagos irimas sukeltas grybelių-parazitų. Tad kaip galima būtų jo išvengti?

Keletas patarimų, kaip paruošti medinį fasadą dažymui

Nuosavas medinis namas arba vasarnamis turi ir pliusų, ir minusų. Mediena – natūrali, šilta bei jauki statybinė medžiaga, tačiau kartu ji – neatspari aplinkos veiksniams (UV spinduliams, drėgmei, temperatūros šuoliams), tad tokiam namo fasadui yra reikalinga papildoma priežiūra. Tiems, kurie nusprendė atnaujinti medines savo namo dailylentes, pateikiame keletą patarimų.

Drenažo sistema: svarbiausi įsirengimo aspektai

Namui, kuris yra aukštai esančio gruntinio vandens zonoje, drenažas yra būtinas, nes toks vanduo gali sukelti ne vieną problemą. Jis ne tik po kiekvieno lietaus užtvindo nuosavo sklypo takelius, sukelia vejos ligas, bet ir daro neigiamą poveikį namo rūsiui bei gadina jo pamatus. Šiame tekste aptarsime kelis svarbius drenažo įsirengimo aspektus.

Ko nesuteikia sandarusis šiltinimas?

Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.