Ką reikėtų žinoti renkantis lietvamzdžius

Lietaus vandens nuvedimo sistema yra vienas tų dalykų, apie kuriuos galvojame gana retai. Ir iš tiesų, tinkamai ją įsirengus, nėra ko daug apie tai galvoti. Tačiau jeigu dar tik statotės naują ar remontuojate seną namą, tikriausiai bus įdomu sužinoti, kuo šios sistemos skiriasi bei kokie jų privalumai bei trūkumai.
Ką reikėtų žinoti renkantis lietvamzdžius
© Shutterstock nuotr.

Lietaus nuvedimo sistemos yra skirtos surinkti lietaus vandenį nuo stogo ir nukreipti jį reikalinga kryptimi. Lietvamzdžių įrengimas nėra privalomas, tačiau be abejonės, toks sprendimas yra racionalus. Lietaus nuvedimo sistema apsaugo konstrukciją, pamatus, pagerina komfortą, jos pagalba galite surinkti lietaus vandenį, kurį galėsite panaudoti ūkyje. Jei siekiate sutaupyti ir statote laikiną statinį, kuriame būsite retai, ar itin mažų gabaritų pastatą, lietvamzdžių jums gali ir neprireikti.

Pagrindiniai sistemos elementai yra horizontalus stoglovis ir vertikalus lietvamzdis. Prie stogo jie tvirtinami lietvamzdžių laikikliais – priklausomai nuo latako ilgio, jie montuojami apie 2 m atstumu, tiesa, bet kokiu atveju, vamzdis tvirtinamas bent dviem laikikliais, nepriklausomai nuo latakų ilgio. Komplektą taip pat sudaro jungtys, latakų dangteliai ir kiti elementai.

Lietaus nuvedimo sistemos parinkimas, latakų plotis ir lietvamzdžių skersmuo priklauso nuo efektyvaus stogo ploto – tai yra tas stogo plotas, kurį reikės nusausinti. Latakas turi būti kabinamas taip, kad slenkantis sniegas jo nenulaužtų. Nuolydis dažniausiai parenkamas toks, kad latakai būtų sumontuoti apie 2,8 mm išilgai 1 metro nuolydžiu. Latako plotis bei nuvedimų skaičius parenkamas pagal stogo plotą ir šlaito ilgį. Kiekvienas gamintojas dažniausiai pateikia lentelę, kaip šie matavimai turėtų būti atlikti.

Šalyje parduodamus lietvamzdžius ir latakus pagal rūšį galima skirti į dvi stambias kategorijas: plastikiniai (PVC) ir metaliniai. Metalines sistemas galima išskirti į keturias grupes: plieninius, varinius, aliumininius bei titan-cinko lietvamzdžius ir latakus. Metalinės sistemos, priklausomai nuo rūšies, yra apie 35% brangesnės už plastikines.

Plastikiniai (PVC)lietvamzdžiai ir latakai gaminami iš polivinilchlorido. Pagrindiniai pabrėžiami jų privalumai – kaina bei paprastas montavimas, taip pat jie kiek geriau sugeria vandens keliamą garsą. Gera žinia ta, kad juos gali susimontuoti ir pats pirkėjas. Trūkumai – jie jautresni aplinkos pokyčiams: kai šalta traukiasi, kai šilta plečiasi, greičiau nublunka ir jų spalva.

Plastikiniai lietvamzdžiai gali būti klijuojami arba neklijuojami. Klijuojami lietvamzdžiai tarpusavyje sujungiami klijuojant. Pasirinkus juos, turi būti montuojamos papildomos kompensacinės juostos ar jungtys, kadangi esant nepastoviam orui ir temperatūrų amplitudei svyruojant nuo maždaug -20 iki + 30 laipsnių, vamzdis „vaikščioja“ - žiemą traukiasi, o vasarą plečiasi. Jei nesudėsite kompensacinių movų – bėgs vanduo. Reikia dėti kompensacines jungtis arba movas. Neklijuojamose sistemose, jungtys yra kompensacinės, jos yra sužymėtos pagal temperatūrinius svyravimus, ir, tinkamai sumontavus, plėsis ir trauksis be problemų.

Plieniniai lietvamzdžiai yra labiausiai paplitę tarp metalinių sistemų, jie ilgaamžiškesni už plastikinius, tačiau kainuoja daugiau, taip pat atsieina ir jų įrengimas. Jie gali būti cinkuoti arba nudažyti, pastarieji yra patikimesni, nes laiko ilgiau. Renkantis reikėtų atkreipti dėmesį, kad plieninė lietaus sistema būtų dažyta iš abiejų pusių – tokia sistema tarnaus ilgiau, ji yra atsparesnė rūdims.

Plastikiniai lietvamzdžiai turi vieną privalumą prieš metalinius, kuris patiks žmonėms, mėgstantiems viską susimontuoti patiems, nes sistema yra gana paprasta. Metalinius lietvamzdžius rekomenduojama patikėti montuoti profesionalams – sujungimai reikalauja didelio kruopštumo, be to, taip būsite užtikrinti, kad sistema neprakiurs, neužšals ir vanduo nubėgs tinkamai.

Varinės, aliuminio ir titan-cinko sistemos Lietuvoje naudojamos kur kas rečiau pasitaikančios latakų sistemos. Visų jų privalumas yra itin ilgas tarnavimo laikas, atsparumas nepalankioms oro sąlygoms ir solidi išvaizda. Vis dėlto aukšta kaina ir daugiau kruopštumo reikalaujantis montavimas lemia, kad statant paprastus namus dažniau pasirenkami plieniniai latakai. Aliuminio latakams galioja didesnis spalvų pasirinkimas nei titan-cinko. Tiesa, reikėtų nepainioti pastarųjų lietvamzdžių su cinkuotais – titan-cinko sistemos ir yra gaminamos iš šios medžiagos.

Lietvamzdžius galima rinktis iš kelių pagrindinių formų, populiariausios iš jų yra apvalios, pusapvalės ir stačiakampės. Stačiakampiai latakai dažniau montuojami dideliuose pastatuose. Vis dėlto, funkciškai nėra skirtumo, kokią formą rinktis, todėl reikėtų įvertinti pastato architektūrą.

Metalas natūraliai yra medžiaga, kuri linkusi rūdyti, todėl galbūt šis klausimas gali iškilti ir renkantis metalinius lietvamzdžius. Rūdijimas aktualus tik tuomet, kai yra pažeistos ar galutinai neuždažytos lietaus nuvedimo sistemos vietos. Tokiu atveju, galima jas padažyti tam skirtais dažais, kuriais dažniausiai prekiauja lietaus sistemos gamintojai. Vandens užšalimas latakuose ir lietvamzdyje tinkamai įrengus nuolydį neturėtų būti problema, nes nubėgantis vanduo neturi galimybės užšalti.

Garantija plastikinėms lietaus nuvedimo sistemoms yra apie 10 metų, plieninių sistemų oficialus tarnavimo laikas siekia 40 m. Tiesa, funkciškai jos gali laikyti ir kur kas ilgiau, ši garantija skiriama estetiniam vaizdui. Po 10 metų plastikiniai lietvamzdžiai ir toliau tarnaus, bet plastmasė yra jautri ultravioletiniams spinduliams.

Tinkamai įrengtos lietaus vandens surinkimo sistemos reikalauja minimalios priežiūros. Jeigu virš lietaus nuvedimo sistemos yra medžių, ar lapuočių, ar spygliuočių, kiekvieną rudenį reikia būtinai pravalyti latakus nuo šiukšlių ir purvo. Kai kurie gamintojai ir tiekėjai su latakais siūlo ir tinklelius bei sietelius nuo prikritusių šiukšlių.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Medienos puvimas: ką apie jį reikėtų žinoti?

Mediena – natūrali, šilta ir jauki statybinė medžiaga. Nors natūralumas šiais laikais yra ypač vertinamas, tačiau būtent ši savybė lemia, kad tokia medžiaga yra neatspari biologiniams kenkėjams. Puvinys – medžiagos irimas sukeltas grybelių-parazitų. Tad kaip galima būtų jo išvengti?

Keletas patarimų, kaip paruošti medinį fasadą dažymui

Nuosavas medinis namas arba vasarnamis turi ir pliusų, ir minusų. Mediena – natūrali, šilta bei jauki statybinė medžiaga, tačiau kartu ji – neatspari aplinkos veiksniams (UV spinduliams, drėgmei, temperatūros šuoliams), tad tokiam namo fasadui yra reikalinga papildoma priežiūra. Tiems, kurie nusprendė atnaujinti medines savo namo dailylentes, pateikiame keletą patarimų.

Drenažo sistema: svarbiausi įsirengimo aspektai

Namui, kuris yra aukštai esančio gruntinio vandens zonoje, drenažas yra būtinas, nes toks vanduo gali sukelti ne vieną problemą. Jis ne tik po kiekvieno lietaus užtvindo nuosavo sklypo takelius, sukelia vejos ligas, bet ir daro neigiamą poveikį namo rūsiui bei gadina jo pamatus. Šiame tekste aptarsime kelis svarbius drenažo įsirengimo aspektus.

Ko nesuteikia sandarusis šiltinimas?

Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.

Betono plyšiai: kaip su jais susidoroti

Plyšių remontas yra itin svarbus, siekiant atkurti įtrūkusio betono konstrukcijos funkcionalumą ir veiksmingumą eksploatacijos metu. Planuojant ir vykdant tokius remonto darbus ypač svarbu parinkti tinkamas medžiagas. Tačiau šiuo klausimu inžinieriams trūksta išsamių gairių. Straipsnyje apžvelgiamos skirtingos betono plyšių remonto medžiagos ir paaiškinami remonto medžiagų pasirinkimą lemiantys veiksniai.

Reikšmingas pastato aksesuaras – balkonas

Balkonas visuomet buvo vienas svarbiausių architektūrinių elementų, suteikiančių pastatui išskirtinumo ir kuriančių savitą atmosferą, kartais net būdingą ne tik pačiam objektui, bet ir rajonui ar net visam miestui. Balkonas turi galią pakeisti namo ar buto nuotaiką – suteikti autentikos arba, priešingai, sugadinti puikų estetinį vaizdą. Šis pastato aksesuaras yra toks reikšmingas, kad geba formuoti objekto veidą, o šis – daryti įtaką visuomenei.

Lietvamzdžių ir vandens latakų valymo ypatybės

Lietaus nuvedimo sistema yra skirta surinkti lietaus vandenį ir jį nukreipti reikalinga kryptimi. Tačiau šiai sistemai užsikimšus, ištirpusio sniego ar lietaus vanduo pradeda bėgti tiesiai per sienas, darydamas žalą namo konstrukcijai, medinėms bei metalinėms jos dalims. Taip pat dėl užsikimšusio lietvamzdžio gali būti užtvindytas rūsys. Kad to galima būtų išvengti, lietaus nuvedimo sistemą reikia tinkamai prižiūrėti ir valyti.