Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.
© Shutterstock

Pokyčius reikia skatinti, o ne tiesiog laukti

Kaip rašoma spaudos pranešime, pastato įėjimas – ši būsto dalis pirmoji pasitinka mūsų svečius, kad ir kas jie būtų: draugai, giminės, per didžiąsias metų šventes dažniau nei įprasta apsilankantys svečiai ar tiesiog buto numerius supainiojęs žmogus.

„Pats įėjimas turėtų būti sklandus, turi būti lengva orientuotis, o įėjimo elementai – estetiški ir funkcionalūs. Juk tai pirmas susitikimas su pastatu“, – sako „Do architects“ vadovė Sabina Daugėlienė.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas
© Shutterstock

Anot jos, Lietuvoje šiuo atžvilgiu dar yra kur pasitempti. Naujuose pastatuose šie klausimai daugiau ar mažiau išspręsti, o su senesniais statiniais situacija sudėtingesnė. Tokie pastatai neretai turi kelis savininkus ir kiekvienas jų pagal savo supratimą, skonį ir galimybes įsirengia atskirus įėjimo elementus. Dėl to skambučiai, mygtukai, pašto dėžutės ir kiti elementai nebekuria statinio estetinio bei architektūrinio vientisumo, o tiesiog demonstruoja pastato savininkų estetinių charakterių įvairovę.

„Šiuo atveju mūsų, profesionalų, užduotis – žmonių edukavimas, jų dėmesio atkreipimas, gerų pavyzdžių rodymas. Savaime pokyčiai neįvyks, juos reikia skatinti“, – įsitikinusi architektė.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas
© Shutterstock

Aiškumas ir patikimumas

„Negali sukurti estetiško pastato ir ant jo pritaisyti atsitiktinio elemento – viskas turi jungtis į visumą. Vėliavos laikiklis turi būti savo vietoje, įėjimo mygtukas – patogus, pašto dėžutė – lengvai pasiekiama tiek paštininkui, tiek savininkui. Visa tai turi jungtis į visumą. Elementai, su kuriais susiduriame kasdien – telefonspynės ir kitos technologijos, įėjimo architektūrai suteikia funkcionalumo.

Todėl projektuodami daugiabutį ar didesnį biurų pastatą, apie tai daug galvojame. Sprendimas turi būti patikimas ir tiek aiškus, kad vidun lengvai patektų vaikas, o tu pats galėtum nesunkiai nupasakoti svečiui kaip kas veikia. Arba vėluodamas įleistum jį per atstumą, kad svečias nešaltų. Dabartinės technologijos įėjimų valdymą susieja su telefonais ir kitais prietaisas, dėl to ir pats gali patekti į kiemą, net jeigu pamiršai raktą, arba nesikelti nuo sofos, jeigu reikia įleisti svečią“, – pasakoja S. Daugėlienė.

Kur prasideda būstas?

„Dažnai sakoma, kad pastatas kaip ir žmogus – pirmas įspūdis labai svarbus. Tačiau manau, kad kur kas svarbesnis yra architektūrinio ir techninio sprendimo vientisumas – blogas įėjimas nesudarys gero įspūdžio nei pirmą, nei antrą, nei trečią kartą, o geras įėjimas visus kartus liks geras“, – įsitikinęs „JUNG Vilnius“ vadybininkas Vaidotas Bijūnas.

Pasak jo, Lietuvoje dar gajus įsitikinimas, kad namai prasideda tik už būsto slenksčio, dėl to visi iki jo esantys elementai, jų kokybė bei estetika yra antraeiliai.

„Asmeniškai man imponuoja Vokietijoje puoselėjama įėjimo kultūra. Ten vyrauja supratimas, kad svečias su namu – kuris yra ir savininko vizitinė kortelė – susipažįsta dar iki peržengdamas būsto slenkstį. O technologijos, tokios kaip telefonspynės, tampa jungiančiąja grandimi tarp svečio ir šeimininko“, – sako V. Bijūnas.

Funkcionalumas tampa nematomas

S. Daugėlienės teigimu, mūsų patogumui sukurta daugybė technologijų, o įrenginiai tampa vis mažesni, nepastebimi, integruoti tiek į architektūrą, tiek į mūsų kasdienį gyvenimą.
Nereikia apsikarstyti papildomais laidais, įrenginiais, valdymo pultais, skydais ir t. t. Technologinė pažanga įėjimą leidžia formuoti paprastai ir subtiliai.

Anot pašnekovės, kuriant gyvenamųjų pastatų įėjimus, viena svarbiausių užduočių – išlaikyti gyventojų privatumą. Biurų pastatams būdinga tai, kad jų įėjimas – keliapakopis, mat pirmiausia atsiduriama hole, kuriame būna administratoriai, meno kūriniai, didelės erdvės, o vėliau liftu kylama iki įmonės patalpų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.

Betono plyšiai: kaip su jais susidoroti

Plyšių remontas yra itin svarbus, siekiant atkurti įtrūkusio betono konstrukcijos funkcionalumą ir veiksmingumą eksploatacijos metu. Planuojant ir vykdant tokius remonto darbus ypač svarbu parinkti tinkamas medžiagas. Tačiau šiuo klausimu inžinieriams trūksta išsamių gairių. Straipsnyje apžvelgiamos skirtingos betono plyšių remonto medžiagos ir paaiškinami remonto medžiagų pasirinkimą lemiantys veiksniai.

Reikšmingas pastato aksesuaras – balkonas

Balkonas visuomet buvo vienas svarbiausių architektūrinių elementų, suteikiančių pastatui išskirtinumo ir kuriančių savitą atmosferą, kartais net būdingą ne tik pačiam objektui, bet ir rajonui ar net visam miestui. Balkonas turi galią pakeisti namo ar buto nuotaiką – suteikti autentikos arba, priešingai, sugadinti puikų estetinį vaizdą. Šis pastato aksesuaras yra toks reikšmingas, kad geba formuoti objekto veidą, o šis – daryti įtaką visuomenei.

Lietvamzdžių ir vandens latakų valymo ypatybės

Lietaus nuvedimo sistema yra skirta surinkti lietaus vandenį ir jį nukreipti reikalinga kryptimi. Tačiau šiai sistemai užsikimšus, ištirpusio sniego ar lietaus vanduo pradeda bėgti tiesiai per sienas, darydamas žalą namo konstrukcijai, medinėms bei metalinėms jos dalims. Taip pat dėl užsikimšusio lietvamzdžio gali būti užtvindytas rūsys. Kad to galima būtų išvengti, lietaus nuvedimo sistemą reikia tinkamai prižiūrėti ir valyti.

Pagrindiniai žingsniai, kaip paruošti vasarnamį žiemai (1)

Pasibaigus šiltajam sezonui vasarnamių durys ir langai yra sandariai uždaromi ir paprastai taip paliekami iki kito sezono. Tačiau, kad pavasarį namelyje nerastumėte nemalonių staigmenų (trūkusių vandentiekio vamzdžių, užlietų patalpų, nemalonaus priplėkusio oro), reikia jį tinkamai paruošti žiemai.

Plastikinės fasado dailylentės: pliusai bei minusai

Namo fasado dengimo būdų yra iš tiesų nemažai. Dailylentės – vienas iš jų. Individualių namų savininkai gali rinktis iš medinių bei plastikinių dailylenčių. Apie medinių dailylenčių privalumus bei trūkumus rašėme visai neseniai, tad šioje publikacijoje aptarsime plastikinių dailylenčių ypatumus.

Kokie yra medinių lauko dailylenčių privalumai bei trūkumai? (1)

Medinės dailylentės yra seniausia dailylenčių rūšis, kuri ir šiandien yra populiarus pasirinkimas namo fasado apdailai. Dailylenčių populiarumas yra siejamas su natūralia ir ekologiška jų išvaizda. Jos daugiausiai yra naudojamos privačių namų pilnam arba daliniam apkalimui. Paklausėm specialistų, ką reikėtų žinoti apie šią fasado apdailos rūšį.

Klinkerio plytelių fasadas: pliusai ir minusai (2)

Renkantis lauko sienų apdailą, svarbu atsižvelgti tiek į medžiagos funkcines savybes (atsparumą, tvirtumą), tiek į estetines, juk norime, kad namo išvaizda bylotų apie gerą savininkų skonį. Klinkerinės plytelės – pasižymi ilgaamžiškumu bei išskirtine išvaizda, tačiau, kaip ir bet kuri kita sienų apdailos medžiaga, šios plytelės turi savų trūkumų. Tad kokie yra klinkerio plytelių pliusai bei minusai?

Kaip įveikti sergančio pastato sindromą?

Įvairių tyrimų duomenimis, dauguma žmonių apie 80 proc. paros laiko praleidžia uždarose patalpose – pastatuose, kuriuose gyvena ir dirba. Šis skaičius dar labiau padidėja atvėsus orams. Šaltuoju sezonu žmogus kone visą parą gyvena veikiamas patalpų mikroklimato, kuris, deja, ne visuomet palankus sveikatai.