Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.
© Shutterstock

Pokyčius reikia skatinti, o ne tiesiog laukti

Kaip rašoma spaudos pranešime, pastato įėjimas – ši būsto dalis pirmoji pasitinka mūsų svečius, kad ir kas jie būtų: draugai, giminės, per didžiąsias metų šventes dažniau nei įprasta apsilankantys svečiai ar tiesiog buto numerius supainiojęs žmogus.

„Pats įėjimas turėtų būti sklandus, turi būti lengva orientuotis, o įėjimo elementai – estetiški ir funkcionalūs. Juk tai pirmas susitikimas su pastatu“, – sako „Do architects“ vadovė Sabina Daugėlienė.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas
© Shutterstock

Anot jos, Lietuvoje šiuo atžvilgiu dar yra kur pasitempti. Naujuose pastatuose šie klausimai daugiau ar mažiau išspręsti, o su senesniais statiniais situacija sudėtingesnė. Tokie pastatai neretai turi kelis savininkus ir kiekvienas jų pagal savo supratimą, skonį ir galimybes įsirengia atskirus įėjimo elementus. Dėl to skambučiai, mygtukai, pašto dėžutės ir kiti elementai nebekuria statinio estetinio bei architektūrinio vientisumo, o tiesiog demonstruoja pastato savininkų estetinių charakterių įvairovę.

„Šiuo atveju mūsų, profesionalų, užduotis – žmonių edukavimas, jų dėmesio atkreipimas, gerų pavyzdžių rodymas. Savaime pokyčiai neįvyks, juos reikia skatinti“, – įsitikinusi architektė.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas
© Shutterstock

Aiškumas ir patikimumas

„Negali sukurti estetiško pastato ir ant jo pritaisyti atsitiktinio elemento – viskas turi jungtis į visumą. Vėliavos laikiklis turi būti savo vietoje, įėjimo mygtukas – patogus, pašto dėžutė – lengvai pasiekiama tiek paštininkui, tiek savininkui. Visa tai turi jungtis į visumą. Elementai, su kuriais susiduriame kasdien – telefonspynės ir kitos technologijos, įėjimo architektūrai suteikia funkcionalumo.

Todėl projektuodami daugiabutį ar didesnį biurų pastatą, apie tai daug galvojame. Sprendimas turi būti patikimas ir tiek aiškus, kad vidun lengvai patektų vaikas, o tu pats galėtum nesunkiai nupasakoti svečiui kaip kas veikia. Arba vėluodamas įleistum jį per atstumą, kad svečias nešaltų. Dabartinės technologijos įėjimų valdymą susieja su telefonais ir kitais prietaisas, dėl to ir pats gali patekti į kiemą, net jeigu pamiršai raktą, arba nesikelti nuo sofos, jeigu reikia įleisti svečią“, – pasakoja S. Daugėlienė.

Kur prasideda būstas?

„Dažnai sakoma, kad pastatas kaip ir žmogus – pirmas įspūdis labai svarbus. Tačiau manau, kad kur kas svarbesnis yra architektūrinio ir techninio sprendimo vientisumas – blogas įėjimas nesudarys gero įspūdžio nei pirmą, nei antrą, nei trečią kartą, o geras įėjimas visus kartus liks geras“, – įsitikinęs „JUNG Vilnius“ vadybininkas Vaidotas Bijūnas.

Pasak jo, Lietuvoje dar gajus įsitikinimas, kad namai prasideda tik už būsto slenksčio, dėl to visi iki jo esantys elementai, jų kokybė bei estetika yra antraeiliai.

„Asmeniškai man imponuoja Vokietijoje puoselėjama įėjimo kultūra. Ten vyrauja supratimas, kad svečias su namu – kuris yra ir savininko vizitinė kortelė – susipažįsta dar iki peržengdamas būsto slenkstį. O technologijos, tokios kaip telefonspynės, tampa jungiančiąja grandimi tarp svečio ir šeimininko“, – sako V. Bijūnas.

Funkcionalumas tampa nematomas

S. Daugėlienės teigimu, mūsų patogumui sukurta daugybė technologijų, o įrenginiai tampa vis mažesni, nepastebimi, integruoti tiek į architektūrą, tiek į mūsų kasdienį gyvenimą.
Nereikia apsikarstyti papildomais laidais, įrenginiais, valdymo pultais, skydais ir t. t. Technologinė pažanga įėjimą leidžia formuoti paprastai ir subtiliai.

Anot pašnekovės, kuriant gyvenamųjų pastatų įėjimus, viena svarbiausių užduočių – išlaikyti gyventojų privatumą. Biurų pastatams būdinga tai, kad jų įėjimas – keliapakopis, mat pirmiausia atsiduriama hole, kuriame būna administratoriai, meno kūriniai, didelės erdvės, o vėliau liftu kylama iki įmonės patalpų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Kokią tvorą rinktis – medinę ar vinilo?

Natūrali mediena ilgą laiką buvo viena mėgstamiausių tvorų medžiagų, norint sukurti privačią nuosavą aplinką. Tačiau rinkoje paskutiniu metu joms intensyviai tenka kovoti su PVC (polivinilchlorido) tvoromis, kurios, anot prekybininkų, niekada neblunka, nepūva ir jų niekada nereikia keisti. Tad šiame tekste palyginsime medinių ir vinilo tvorų pliusus bei minusus.

Kur dėti statybines atliekas?

Seni trobesiai ar pamatai nugriauti, o kieme pilna nuolaužų ir statybinių atliekų. Galbūt dalį jų galima panaudoti dekoruojant aplinką prie namų – pavyzdžiui, iš didelių lauko akmenų sukurti akmenų sodą. Tačiau kur dėti likusias atliekas ir šiukšles?

5 dažnai pasitaikančios trinkelių klojimo klaidos

Pati pirma klaida, kuri yra susijusi su trinkelių klojimu, dažnai pasitaiko dar pasiruošimo etape, kai yra nepagalvojama apie ilgalaikį planą. Kiekvienas grindinys gali atrodyti gražiai pirmuosius kelis mėnesius ar netgi metus, tačiau trinkelių klojimo klaidos paprastai išryškėja gerokai vėliau. Kad išvaizdžia ir kokybiška danga galima būtų džiaugtis dešimtmečius, reikia vengti šių 5 klaidų.

Medienos puvimas: ką apie jį reikėtų žinoti?

Mediena – natūrali, šilta ir jauki statybinė medžiaga. Nors natūralumas šiais laikais yra ypač vertinamas, tačiau būtent ši savybė lemia, kad tokia medžiaga yra neatspari biologiniams kenkėjams. Puvinys – medžiagos irimas sukeltas grybelių-parazitų. Tad kaip galima būtų jo išvengti?

Keletas patarimų, kaip paruošti medinį fasadą dažymui

Nuosavas medinis namas arba vasarnamis turi ir pliusų, ir minusų. Mediena – natūrali, šilta bei jauki statybinė medžiaga, tačiau kartu ji – neatspari aplinkos veiksniams (UV spinduliams, drėgmei, temperatūros šuoliams), tad tokiam namo fasadui yra reikalinga papildoma priežiūra. Tiems, kurie nusprendė atnaujinti medines savo namo dailylentes, pateikiame keletą patarimų.

Drenažo sistema: svarbiausi įsirengimo aspektai

Namui, kuris yra aukštai esančio gruntinio vandens zonoje, drenažas yra būtinas, nes toks vanduo gali sukelti ne vieną problemą. Jis ne tik po kiekvieno lietaus užtvindo nuosavo sklypo takelius, sukelia vejos ligas, bet ir daro neigiamą poveikį namo rūsiui bei gadina jo pamatus. Šiame tekste aptarsime kelis svarbius drenažo įsirengimo aspektus.

Ko nesuteikia sandarusis šiltinimas?

Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.