Ar verta apdailos darbams pasitelkti molį?

 (1)
Molis, kaip statybinė medžiaga, nuo seno naudojamas statybose. Įvertintas jo ekologiškumas, tvirtumas ir universalumas. Dabar jis plačiausiai naudojamas klinkerio pavidalu ir pritaikomas apdailos darbuose.
Ar verta apdailos darbams pasitelkti molį?
© Fotolia nuotr.

Klinkeris arba, paprastai tariant, degtas molis – natūrali, ilgaamžė ir ekologiška statybinė medžiaga, šimtmečius išsauganti tvirtumą bei spalvą. Klinkeris laikomas vienu iš grubios keramikos produktų. Jis gaminamas iš specialių molio rūšių, kurios vandenyje maišomos su lauko špatu ir maltu šamotu. Kieti molio luitai smulkinami tol, kol tampa milteliais. Jie maišomi su vandeniu, kol gaunama vientisa masė, iš kurios presuojami ir pjaustomi įvairių formų bei matmenų produktai. Vėliau klinkerio ruošiniai kraunami ant padėklų ir specialioje krosnyje džiovinami 90–100 laipsnių temperatūroje, o tada degami 1 100–1 200 laipsnių temperatūros krosnyje.

Ką reiškia „klinker“?

Klinkerio pavadinimas greičiausiai kilo dėl malonaus garso, kuris girdimas, padaužius per klinkerinę plytą. „Klinken“ senovės olandų kalba reiškė „skambėti, dzingsėti“.

Klinkeris priklauso ypatingu kietumu pasižyminčių plytų ar trinkelių rūšiai, kurių sudėtyje yra didelis geležies oksidų kiekis. Jis itin atsparus apkrovoms, šalčiui ir beveik neįgeria drėgmės. Svarbus klinkerio gaminių privalumas – jų natūralumas: gamybos metu nenaudojami jokie cheminiai priedai. Degtų klinkerio trinkelių paviršius grubokas, todėl sušlapusios jos netampa slidžios.

„Žmonės labai dažnai klysta: ateina ir sako „noriu klinkerio“, tačiau beda pirštu į sendintą plytą, kuri neturi nieko bendra su tikruoju klinkeriu. Iš tiesų tai yra molio gaminys – gali būti čerpė, trinkelė, plyta, plytelė, tačiau jis būtinai pasižymi maža įgertimi. Europos Sąjungoje klinkerio gaminiams nustatyta įgerties riba – iki 6 procentų. Tai reiškia, kad, panardinus gaminį į vandenį, tam tikromis aplinkybėms jis turi įgerti ne daugiau kaip 6 proc. drėgmės. Tik tuomet pripažįstama, kad tas gaminys yra klinkeris, o kas jis – čerpė, trinkelė ar plytelė – visiškai nesvarbu. Tai tiesiog medžiaga, iš kurios gaminama“, – sako jau daugiau nei 10 metų statybinių apdailos medžiagų prekybos srityje dirbančios UAB „Klinkerhaus“ komercijos direktorė Nida Mažeikienė.

Klinkeris nėra nauja, tik kurį laiką statybos rinkoje buvusi užmiršta medžiaga. Klinkerio plytos ir trinkelės Europoje bei Lietuvoje naudojamos nuo praėjusio amžiaus. Šiais laikais dėl išplėtotų gamybos technologijų klinkerio pritaikymo galimybės labai plačios: jis naudojamas ne tik statybai, bet ir eksterjero bei interjero apdailai, lauko darbams. Nors jau sukurta nemažai klinkerio alternatyvų, ši medžiaga nepraranda patrauklumo. Iš dalies tai lemia ir itin plati spalvų paletė: nelygu kaitinimo temperatūros, sumaišytos molio rūšys ir degimo trukmė, klinkeris būna įvairių šiltų žemės atspalvių – nuo kreminės, baltos, šviesiai geltonos, ryškiai raudonos, vario raudonumo iki pilkos, grafitinės, antracitinės, rudos ar net juodos.

Lietuvoje daugiausia naudojama klinkerio produkcija iš Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos, kur molio gavyba turi senas tradicijas. Populiariausi klinkerio gaminiai išlieka plytos, taip pat fasado, laiptų ir grindų plytelės, trinkelės. Gaminiai atitinka visus tarptautinius kokybės standartus, jiems nereikia ypatingos priežiūros. Klinkerį, esant būtinybei, pavyzdžiui, tiesiant ar remontuojant komunikacijas, galima išrinkti ir vėl sudėti.

Svarbiausios savybės

Ypač didelė spalvinė gama, paviršių apdirbimo būdai, formų bei panaudojimo įvairovė ir ilgaamžiškumas – tai viena klinkerio populiarumo priežasčių grupė. Kita – ypatingos eksploatacinės savybės. Dėl labai mažo įgeriamumo (kokybiškų gaminių vandens įmirkis tesiekia 2–5 proc.) klinkeris ypač atsparus vandens ir šalčio poveikiui, taip pat cheminiam rūgščių, šarmų ir druskų poveikiui. Be to, jis labai tvirtas, atsparus gniuždymui, mechaninei trinčiai, slėgiui. Kadangi klinkeris nebijo UV spindulių, jis neblunka.

Plytos

Pasak specialistų, klinkerio plytos – tai pilnavidurės arba skylėtos plytos, turinčios išskirtinę paviršiaus struktūrą. Jos gaminamas ekstrudiniu metodu – paruošta molio masė presuojama ir iš jos formuojami gaminių ruošiniai. Šios plytos pasižymi puikiomis techninėmis charakteristikomis. Naudojant kokybiškas žaliavas (molį ir smėlį), klinkerinės plytos išdega didelio tankio ir kietos.

Daug kas klinkeriu laiko sendintas plytas, tačiau šių gaminių vandens įgertis siekia 10–15 proc., kai kurių rūšių – net iki 20 proc. Tokias plytas reikėtų vadinti keraminėmis.

Fasado plytelės

Šios paskirties klinkerio plytelės gali būti aštriabriaunės, sendintos arba glazūruotos. Tai – optimali saulei, vėjui ir lietui atspari fasadų apsauga.

Klinkerio plytelės gali priminti senų plytų mūrą, akmenį, jos gali būti retro stiliaus su subtiliu blizgesiu, gali būti šiurkščios, smėliu dengtu paviršiumi, taip pat – visiškai lygios blizgaus ar matinio paviršiaus. Žinotina, kad dėl itin aukštos degimo temperatūros visos jos labai tvirtos, atsparios šalčiui ir blukimui. Gali būti užsakomos ir kampinės fasadinės plytelės – naudojant tokias plyteles, gaunamas gražesnis vaizdas fasado ar sienų kampuose.

Laiptų ir grindų plytelės

Apdailinės klinkerio plytelės – natūrali ir ekologiška fasadų, vidaus sienų, grindų ar laiptų danga.

Įprastai klinkerio plytelės gaminamos iš itin kieto aukštos kokybės skalūninio molio. Klinkerinės plytelės tinkamos naudoti tiek reprezentacinėse vietose, tiek pramoninės ar komercinės paskirties pastatuose, tiek bet kokioje gyvenamojoje aplinkoje. Įvairūs dydžiai ir didelis specialių detalių asortimentas sudaro galimybę idealiai pasirinkti.

Trinkelės

Klinkerinės grindinio trinkelės yra puiki natūrali danga pėsčiųjų ir dviračių takams, gatvėms, terasoms bei aikštėms grįsti. Šilta klinkerio spalvinė žaismė atlieka daug funkcijų: sodą harmoningai jungia su terasa ir gyvenamuoju namu, dalykiškai suskirsto eismo zonas, optiškai įrėmina dideles aikštes. Derinant įvairias spalvas, matmenis bei klojimo raštus, atsiveria neišsemiamos apipavidalinimo galimybės.

Ilgaamžėms trinkelėms nereikia specialių priežiūros priemonių. Gaminant klinkerines grindinio trinkeles naudojamos tik natūralios žaliavos, kurios padeda gaminiui išlikti atspariam pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis. Trinkelės ne tik atitinka, bet daugeliu atvejų ir pranoksta joms keliamus ES sertifikavimo reikalavimus: yra atsparios rūgštims, alyvoms, druskoms ir šalčiui, labai tvirtos, neslidžios, neblunka ir nenusitrina.

Tiesa, jas klojant, būtini specialūs įgūdžiai: specialistai pataria klinkerio trinkeles kloti būtinai bent su 3–5 mm pločio siūle. Tik tinkamai suformavus ir užpildžius siūles, sutankinus trinkelėmis išklotą plotą, galima teikti garantiją, kad klinkeris atlaikys tenkančias mechanines apkrovas bei aplinkos temperatūros kaitos poveikį, bus išvengta kraštelių aptrupėjimų, skilinėjimų. Pabrėžtina, jog dėl galimos tarpusavio reakcijos klinkerio negalima dėti ant cementinio skiedinio. Kaip pagrindą geriausia naudoti smėlį, akmens dulkes, atsijas. Pageidaujant cementinio skiedinio, naudojami tik specialiai klinkeriui skirti produktai.

Terasoms ir prie gyvenamųjų namų įėjimo rekomenduojamos 40 mm storio klinkerinės trinkelės, o važiuojamajai daliai šalia privačių namų – 52 mm storio klinkerio trinkelės. Kadangi klinkerinėmis trinkelėmis klotas paviršius dėl siūlių sistemos yra laidus vandeniui, jis perima dalį nutekamųjų kanalų apkrovos. Norintieji tvirtai grįstame paviršiuje matyti šiek tiek žalumos gali rinktis ažūrines 8 ertmių trinkeles, per kurias į dirvą įsigeria nemažai lietaus vandens. Nedidelių matmenų mozaikinės grindinio trinkelės ypač gerai tinka, kai norima iškloti geometrines figūras. Čia kūrybai beveik nėra ribų.

Siekiant optimalaus spalvų žaismo, rekomenduojama klojamas trinkeles imti iš skirtingų padėklų, tačiau apskritai klinkerio gaminius reikėtų rinktis iš tos pačios gamybos partijos, kad nesiskirtų spalva. Standartinės klinkerinės grindinio trinkelės yra šių matmenų: 200 × 100 × 45 mm arba 240 × 118 × 45 mm – pėsčiųjų zonai; 200 × 100 × 52 mm arba 240 × 118 × 52 mm – pėsčiųjų ir lengvųjų automobilių zonai. Šalia standartinių trinkelių siūloma ir įvairiausių dydžių forminių grindinio trinkelių. O apdailinių klijuojamų klinkerio plytelių matmenys dažniausi keturi: DF formato – 240 × 52 × 13 mm; NF formato – 240 × 71 × 13 mm; RF formato – 250 × 65 × 15 mm ir 2DF formato – 240 × 113 × 15 mm.

Keraminės čerpės

Šį gaminį korintiečiai naudojo jau 450 m. pr. Kr. Atsiradus garo varikliams, prasidėjo ir pramoninė keraminių čerpių gamyba dideliais kiekiais. Jų masinės gamybos pradžia galima laikyti 1881 m., o nuo 1960 m. čerpės degamos gamtinių dujų krosnyse, aukštesnėje nei 1000 laipsnių temperatūroje. Būtent nuo tada jos pagaminamos labai atsparios šalčiui.

„Šlaitiniam stogui nėra sugalvota geresnės dangos už čerpes. Palyginti su kitomis stogų dangomis, jos turi daugybę pranašumų: tai gana stora medžiaga, todėl čerpės ne taip greitai įkaista ir ne taip greitai atvėsta, tad nesusidaro kondensatas, kuris, pavyzdžiui, kaupiasi po skarda, laša ant plėvelės. O jei ta drėgmė patenka į šilumos izoliaciją, tai kenčia namas: prastėja stogo šiluminė varža, gadinama jo konstrukcija", – aiškino UAB „Klinkerhaus“ direktorius Arūnas Šilaikis.

Molines čerpes galima suskirstyti į natūralios spalvos, angobuotas ir glazūruotas. Natūralios molio spalvos čerpės dažniausiai yra raudono atspalvio, kurį suteikia geležies oksidas. Angobuotų bei glazūruotų čerpių sudėtyje yra mineralų, kurie išdega kartu su čerpe, todėl sudaro patikimą stogo dangos apsaugą nuo ultravioletinių spindulių poveikio ir užtikrina jos ilgaamžiškumą. Angobuotoms keraminėms čerpėms spalvą suteikia įvairiausi mineraliniai priedai, dedami ant čerpės prieš jos išdegimą. Glazūruotų keraminių čerpių paviršių dengia skaidrus arba spalvotas lydyto stiklo sluoksnis, jų paviršius – lygus, blizgus ir tvirtas, jos ne taip greitai išsipurvina. Glazūruotas čerpes galima pagaminti beveik bet kokios spalvos. Padengtos glazūra čerpės yra labai atsparios mechaniniams poveikiams. Drauge taikant angobavimą ir glazūravimą , buvo sukurtas naujas čerpių paviršiaus padengimo tipas – „Edelengobe“ (blizgus angobas).

Pastaruosius 10–15 metų keraminės čerpės naudojamos ne tik kaip stogo danga. Šiuolaikinėje statyboje čerpės atlieka ir naują funkciją – jomis dengiamas vėdinamųjų fasadų išorinis sluoksnis. Tam dažniausiai naudojamos plokščios keraminės čerpės visiškai lygiu, gotniu paviršiumi. Be plokščių, čerpės dar būna „Marselio“ tipo, S formos – olandiško tipo, „vienuolis – vienuolė“ tipo, žvynelinės „bebro uodegos“, romėniškos.

Rekomendacijos

Specialistai pabrėžtinai atkreipia dėmesį, kad neretai keraminių plytų pardavėjai paprastas keramines plytas, nepasižyminčias klinkerio savybėmis, vadina klinkerinėmis. Tokios plytos tiek savo sudėtimi, tiek gamybos technologija (lenkiškos gaminamos sauso presavimo būdu, vokiškos – ekstrudiniu metodu) skiriasi nuo klinkerinių. Be to, prekybos centruose galima rasti pigesnių, dažniausiai Lenkijoje pagamintų nekokybiškų klinkerinių plytų, kurių kaina, pavyzdžiui, nuo vokiškų, skiriasi vos ne tris kartus. Klinkerio gaminius rekomenduojama įsigyti tik specializuotuose parduotuvėse. Fasadinių klinkerio plytelių kaina prasideda nuo 11 eurų už kv. metrą. „Pirkėjui reikėtų bendrauti su pardavėju, išsiaiškinti visus klausimus. Lietuvoje šių medžiagų pasiūlos srityje labai didelė konkurencija, galima įsigyti kone visų didžiausių Europos gamintojų produkcijos“, – kalbėjo A. Šilaikis.

Norintiems įsigyti klinkerio gaminius pašnekovas siūlo rinktis Europoje gerai žinomą ir senas tradicijas turintį gamintoją, kuris produkcijos kokybę užtikrintų savo vardu. Patartina žiūrėti, ar turimi gaminio sertifikatai, ar jis atitinka visus ES reikalavimus ir normas. Beje, nusprendus naudoti klinkerio apdailą, reikėtų griežtai paisyti kitų šiai apdailai taikytinų reikalavimų: klinkerio plytelės turi būti klijuojamos specialiais klijais, tarpams glaistyti ar rievėti naudojami specialūs mišiniai su priedais; mūrijant klinkerio plytas, naudojami specialūs mūro mišiniai, neleidžiantys prasiskverbti druskoms, suteikiantys geras difuzines savybes. Ne mažiau svarbu išsirinkti kvalifikuotą patyrusį meistrą, galintį parodyti savo darbus, turintį rekomendacijas. Jei darbai atlikti kruopščiai ir atsakingai, rezultatu džiaugsitės ilgai.

Žurnalas
Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Išorės apdaila

Kokią tvorą rinktis – medinę ar vinilo?

Natūrali mediena ilgą laiką buvo viena mėgstamiausių tvorų medžiagų, norint sukurti privačią nuosavą aplinką. Tačiau rinkoje paskutiniu metu joms intensyviai tenka kovoti su PVC (polivinilchlorido) tvoromis, kurios, anot prekybininkų, niekada neblunka, nepūva ir jų niekada nereikia keisti. Tad šiame tekste palyginsime medinių ir vinilo tvorų pliusus bei minusus.

Kur dėti statybines atliekas?

Seni trobesiai ar pamatai nugriauti, o kieme pilna nuolaužų ir statybinių atliekų. Galbūt dalį jų galima panaudoti dekoruojant aplinką prie namų – pavyzdžiui, iš didelių lauko akmenų sukurti akmenų sodą. Tačiau kur dėti likusias atliekas ir šiukšles?

5 dažnai pasitaikančios trinkelių klojimo klaidos

Pati pirma klaida, kuri yra susijusi su trinkelių klojimu, dažnai pasitaiko dar pasiruošimo etape, kai yra nepagalvojama apie ilgalaikį planą. Kiekvienas grindinys gali atrodyti gražiai pirmuosius kelis mėnesius ar netgi metus, tačiau trinkelių klojimo klaidos paprastai išryškėja gerokai vėliau. Kad išvaizdžia ir kokybiška danga galima būtų džiaugtis dešimtmečius, reikia vengti šių 5 klaidų.

Medienos puvimas: ką apie jį reikėtų žinoti?

Mediena – natūrali, šilta ir jauki statybinė medžiaga. Nors natūralumas šiais laikais yra ypač vertinamas, tačiau būtent ši savybė lemia, kad tokia medžiaga yra neatspari biologiniams kenkėjams. Puvinys – medžiagos irimas sukeltas grybelių-parazitų. Tad kaip galima būtų jo išvengti?

Keletas patarimų, kaip paruošti medinį fasadą dažymui

Nuosavas medinis namas arba vasarnamis turi ir pliusų, ir minusų. Mediena – natūrali, šilta bei jauki statybinė medžiaga, tačiau kartu ji – neatspari aplinkos veiksniams (UV spinduliams, drėgmei, temperatūros šuoliams), tad tokiam namo fasadui yra reikalinga papildoma priežiūra. Tiems, kurie nusprendė atnaujinti medines savo namo dailylentes, pateikiame keletą patarimų.

Drenažo sistema: svarbiausi įsirengimo aspektai

Namui, kuris yra aukštai esančio gruntinio vandens zonoje, drenažas yra būtinas, nes toks vanduo gali sukelti ne vieną problemą. Jis ne tik po kiekvieno lietaus užtvindo nuosavo sklypo takelius, sukelia vejos ligas, bet ir daro neigiamą poveikį namo rūsiui bei gadina jo pamatus. Šiame tekste aptarsime kelis svarbius drenažo įsirengimo aspektus.

Ko nesuteikia sandarusis šiltinimas?

Tie, kas perskaitė ar perklausė mano straipsnius ir reportažus, greičiausiai jau įsitikino, kad pastato šiltinimo esmė yra sandarumas, suderintas su racionalia varža.

Granito stalviršiai: kokie yra jų privalumai bei trūkumai?

Granito stalviršiai be jokios abejonės yra išvaizdūs stalviršiai. Taip pat labai patrauklus yra ir jų pasirinkimas – galima rinktis iš įvairių granito atspalvių bei raštų. Tačiau bet koks natūralus akmuo interjere turi ir pliusų, ir minusų. Šiame tekste aptarsime svarbiausius granito stalviršių privalumus bei trūkumus.

Medinės terasos priežiūra žiemą: kaip tinkamai ją valyti

Nors pagrindiniais terasos priežiūros bei atnaujinimo darbais yra užsiimama pavasarį, tačiau kartais iškritęs didesnis sniego sluoksnis ar ryškesni temperatūros svyravimai ima neraminti. Kyla klausimas: ar sniegas nepakenks terasos grindims? Kad pavasario laukti būti ramiau – galima imtis kelių terasos priežiūros būdų.

Būsto dalis, kuri pirmoji pasitiks svečius ne tik per Kalėdas

„Mano namai – mano tvirtovė“ – toks požiūris į būstą būdingas daugeliui lietuvių. Dėl to daugiau savininkų turintis pastatas dažnai primena kelių skirtingų tvirtovių lipdinį. Tačiau šis požiūris kinta, mat vis dažniau pradedame galvoti ne tik apie nuosavybės atsitvėrimą, bet ir estetiką, architektūros vientisumą, kurį ryškiausiai reprezentuoja pastato įėjimas.