Dekoratyvus sprendimas
Vertikalus apželdinimas dabar „ant bangos“. Nieko keista – juk ant sienos galima sukabinti tiek vazonėlių, kiek niekada netilptų ant horizontalių paviršių. Tad daugelis dizainerių yra susidomėję vertikaliu augalų išdėstymu – jis išraiškingas ir patogus, leidžia sukurti žalią interjerą ir beveik neužima vietos, kurios taip trūksta ant palangių ir grindų. O ir savo išradingumui atskleisti yra puikiausios galimybės.
Ir aukštyn, ir žemyn – kaip panorėsite
Vijoklinius augalus galima auginti kaip svyrančius. Jei jie neturės atramos – laisvai kabės. Vertikalios kompozicijos efektingai atrodo ne tik todėl, kad padeda taupyti vietą, jos gali padalyti erdvę į kelias zonas, „sušvelninti“ kampus ir pagyvinti nuobodžias sienas. Taip pat vazonams kabinti galima išnaudoti nišas, arkas. Tačiau jei norite paslėpti sieną ar lubas, sudarykite vijokliams sąlygas stiebtis aukštyn. Tiestis į dangų gėlėms padeda kopėtėlės ar samanų stulpeliai, o augalams, turintiems orines šaknis, – filodendrams, monsteroms galima išlankstyti vielos karkasą ir apvynioti jį kiminais.
Kiminus drėkinkite, tuomet augalo šaknys juos apraizgys ir gėlė tvirtai laikysis. Smulkialapiams augalams, tokiems kaip gebenės ir netgi stefanočiai, šventmedžiai, tinka dekoratyvi skritulio, spiralės ar piramidės formos atrama. Iš greitai augančių vijoklinių augalų, tokių kaip skindapas, tetrastigma, lamstas, galima suformuoti žalią pertvarą kambaryje ar saulėto lango „užuolaidą“. Nepamirškite teisingai formuoti augalo – pririšti, kad nukreiptumėte jo stiebą tinkama linkme, nugnybti ataugas, kad geriau šakotųsi, apkarpyti lapelius.
Svyruoklinės gėlės dekoratyvumas geriausiai išryškėja vazoną pakabinus ar bent pastačius ant aukšto stovo. Tokia kompozicija interjerui suteikia ekspresijos – laisvai išsidraikiusios augalo šakelės pagyvina pedantišką ir tikslingą daiktų rimtį.
Praktiškas patarimas
Stefanočio stiebams vytis reikia atramų, kad liaunos šakelės turėtų už ko laikytis. Gėlė atrodys dekoratyviai, jei iš vielos ar vytelių padarysite apie pusmetrio aukščio konstrukciją, apačioje įtvirtinsite ją vazono žemėje ir aplink vyniosite gėlės stiebus.
Gėlės galimybės
Vijokliai prie atramų gali tvirtintis ūseliais. Šios gudrybės padeda jiems ne tik stiebtis į šviesą, bet ir įgauti įvairias formas. Parduotuvėse tokie augalai dažniausiai sukasi aplink lankelį, bet nereiškia, kad ir namuose jie turi taip augti. Vijoklines gėles todėl ir smagu auginti, kad jų forma bei dydis priklauso nuo atramos, o šią galime pasidaryti labai įmantrią ir dekoratyvią. Kuo atrama didesnė, tuo labiau gėlė pajunta savo neribotas (beveik...) galimybes. Atramos gali būti ir cilindro, ir rutulio formos, ir užimti visą sieną, ir net paukščio narvelis gėlei puikiai tiks.
Darant atramą reikia atkreipti dėmesį, į kurią pusę gėlė vyniojasi: į priešingą pusę jos sukti negalima, nes augalas gali net žūti. Dažniausiai augalai vejasi prieš laikrodžio rodyklę. Reikėtų ūgliuką pridėti prie atramos, ir jis pats pasirinks savo kelią, o matydami, kaip jis vyniojasi, kitoms šakelėms galėsime ir pagelbėti.
Karolinė žilė – originalus sukulentas
Šiek tiek šilokus, šiek tiek perlų vėrinį primenančio augalo svyrantys ploni ūgliai labai dekoratyvūs. Karolinę žilę galima auginti ir sukulentų kompozicijoje – juk jos poreikiai ir priežiūra tokie patys, kaip ir kitų „giminaičių“, bet ir viena ji atrodo labai įspūdingai, jei vazone pasodinsite kuo daugiau kerelių ir leisite jiems laisvai svirti žemyn.
Priežiūra – nesudėtinga
Daugelis vijoklinių augalų nepretenzingi: ištveria šviesos stygių, sausą ir dulkėtą orą.
Margalapėms vijoklinėms gėlėms reikia daugiau šviesos nei toms, kurių lapai tamsiai žali. Tokie vijokliniai augalai kaip arbatiniai jazminaičiai, tunbergijos ir pasifloros nepakenčia skersvėjų, todėl juos būtina laikyti nuo šių apsaugotoje vietoje. Vijokliams patinka purškimas drungnu vandeniu – iš tokio dušo orinės šaknys, kuriomis daugelis augalų kabinasi į atramas, gauna drėgmės. Vandens jiems reikia nemažai, tačiau nepakenčia, jei nuolat „šlampa kojos“, tad nepamirškite jo iš padėkliuko išpilti. Vijokliniai augalai greitai auga, ir jų šaknys žemėje sparčiai stambėja – todėl tokį augalą kartais tenka persodinti du kartus per metus. Geriausia tai daryti nejudinant šaknų, tik perkeliant gėlę į šiek tiek didesnį vazoną.
