Agurkai – kokias veisles auginti geriausia?

Dabartiniu metu agurkai dėl ypač mažo kaloringumo ir didžiulės maistinės ir gydomosios vertės yra vieni populiariausių, labiausiai paplitusių daržovių. Jų vaisiai malonaus aromato, švelnaus skonio, valgomi švieži, skanūs rauginti ir marinuoti. Taigi, kviečiame sužinoti daugiau apie gerąsias agurkų savybes ir patikrintas veisles, tinkamas auginti tiek šiltnamyje, tiek darže.

Lietuvoje agurkai ūkininkų ir daržininkų mėgėjų vasarą dažniausiai auginami lauke, o beveik ištisus metus juos šiltnamiuose augina didieji daržininkystės ūkiai.


Shutterstock nuotr.


Biocheminės savybės, maistinė ir gydomoji vertė


Agurkai – yra mažiausiai kaloringos daržovės (100 g – 15 kcal), bet jose yra daug žmogaus organizmui svarbių mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, geležis, fosforas, jodas. 95 proc. agurko masės sudaro vanduo, todėl anksčiau buvo manoma, kad ši daržovė nėra labai vertinga, ji tik pagerina patiekalų skonį. Bet vaisiuose ir daržovėse esantis vanduo yra labai vertingas, nes jis distiliuotas pačios gamtos. Pasak dietologų, toks vanduo ištirpdo daugelį organizme esančių nuodų ir išvalo jį geriau negu paprastas vandentiekio vanduo.


Agurkai savo maistine verte beveik prilygsta morkoms, pomidorams, svogūnams, kopūstams, citrusiniams vaisiams. Juose yra visų svarbiausių vitaminų, tik, žinoma, žymiai mažesniais kiekiais kaip minėtose daržovėse. Agurkų vaisiai pagerina apetitą, riebalų bei baltymų įsisavinimą ir kartu palankiai veikia medžiagų apykaitą. Agurkuose esanti tartrono rūgštis stabdo angliavandenių virtimą riebalais.


Agurkus rekomenduojama valgyti sergant cukriniu diabetu, inkstų, širdies ligomis, nutukus, užkietėjus viduriams, sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Agurkai pagerina virškinimą, tirpdo akmenis, stabdo sąnarių uždegimus, gerina liaukų darbą, atnaujina ląsteles, užkerta kelią kraujagyslių kalkėjimui, lengvina širdies veiklą.


Dauguma vertingų maisto medžiagų yra susikaupusios bręstančiose sėklose ir prie luobelės, todėl jos nereikia nulupti. Maistui vartojami techninės brandos (nesubrendę) vaisiai: pikuliai – 4-5 cm ilgio, 2-3 dienų vaisių užuomazgos; kornišonai – 5-8 cm ilgio, 4-5 dienų užuomazgos, naudojamos konservavimui; ir 8-12 dienų būdingo veislei dydžio vaisių užuomazgos, valgomos šviežios arba konservuojamos. Ilgavaisių veislių vartojamos 12-16 dienų vaisių užuomazgos. Subrendę agurkų vaisiai užaugina sėklas ir maistui netinka.


Shutterstock nuotr.


Morfologinės ir biologinės savybės


Paprastieji agurkai (Cucumis sativus L.) – vienmečiai žoliniai šilumamėgiai trumpos dienos augalai, priklauso moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos vaisinių daržovių grupei. Jų stiebas (virkščia) šliaužiantis arba laipiojantis, briaunuotas, apaugęs plaukeliais. Lapai penkiaskiaučiai, ilgakočiai, plaukuoti. Jų pažastyse auga žiedai, ūsai, pridėtinės šaknelės ir šoninės šakos (atžalos). Iš pagrindinio stiebo lapų pažastų išauga pirmos eilės šoninės šakos, iš jų lapų pažastų – antros eilės ir t.t.


Įvairių agurkų veislių augalų pagrindinio stiebo ir šoninių šakų ilgis bei jų skaičius skiriasi: ankstyvųjų veislių stiebas ne ilgas (50-80 cm), vėlyvųjų – ilgesnis (iki 2,5 m ir daugiau) ir turi daugiau šoninių šakų. Žiedai vienalyčiai, augalai dažniausiai vienanamiai – ant augalo būna ir kuokelinių, ir piestelinių žiedų. Pastaruoju metu sukurtos iš dalies dvinamės veislės: dalis augalų išaugina tik piestelinius žiedus (moteriški augalai), kita dalis – piestelinius ir kuokelinius. Šios veislės vartojamos heterozinei sėklai auginti. Partenokarpinių (savidulkių) formų agurkų vaisiai užauga žiedų neapdulkinus.


Vaisių paviršius būna lygus arba gruoblėtas, su smulkiais ar stambiais kauburėliais, apaugęs juodais arba baltais spygleliais. Vaisiai su juodais spygleliais yra aromatingesni, jų odelė minkšta, skanūs švieži ir rauginti, tačiau greičiau pageltonuoja ir netenka prekinės išvaizdos. Vaisiai, apaugę baltais spygleliais, ne tokie skanūs, jų odelė kietesnė, tačiau jie ilgiau išsilaiko žali (nepageltonuoja), esti geros prekinės išvaizdos.


Agurkų šaknys pasiskleidusios viršutiniame dirvos sluoksnyje, paprastai ne giliau kaip 30-40 cm. Agurkus galima auginti ne tik dirvoje, durpiniame substrate, bet ir mineralinės vatos ar kokoso substratuose, maitinant hidroponiniu tirpalu. Tai rodo, kaip svarbu augalams suteikti reikalingas augimui maisto medžiagas.


Shutterstock nuotr.


Partenokarpinės (savidulkės) hibridinės (F1) agurkų veislės


Partenokarpinius (savidulkius) agurkų hibridus galima auginti šiltnamiuose ir lauke, nes vaisiams užsimegzti nereikia bičių. Jų vaisiai neapkarsta net ir trūkstant drėgmės. Auginant lysvėse, agurkus galima laikyti uždengtus visą sezoną: vaisių nesumažės, o augalai bus geriau apsaugoti nuo temperatūrų svyravimų, saulės kaitros, kenkėjų, išdžiūvimo.


Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti šiltnamiuose (stambiais kauburėliais):


‘Chaikovskiy‘ F1 – ankstyvas hibridas, tinkamas ir vėlyvesniam (rudens) derliui gauti. Augalai išaugina trumpus šoninius ūglius, turi labai stiprią šaknų sistemą, gausiai dera visos vegetacijos metu. Vaisiai tamsiai žali, puikios vidinės struktūros, labai skanūs.


‘Gravina‘ F1 – ankstyvas daugiavaisis hibridas. Augalai išaugina ribotą šoninių ūglių skaičių. Vaisiai idealios formos, tamsiai žali, stambiais kauburėliais. Gerai auga esant silpnesniam apšvietimui, todėl tinka sodinti ir trumpesnės dienos sąlygomis (pavasarį ir rudenį).


‘Lenara‘ F1 – ankstyvas hibridas, augintinas šiltnamiuose ir lauke, tinkamas ir vėlyvesniam derliui gauti. Augalai derėti pradeda anksti, labai atsparūs ligoms, puikiai mezga iki pat vegetacijos pabaigos. Išsiskiria ypač gausiu pirmu derliumi. Vaisiai tamsiai žali, su stambiais kauburėliais, 8-10 cm ilgio, puikaus skonio.


Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti šiltnamiuose ir lauke (stambiais kauburėliais):


‘Liszt‘ F1 – ankstyvas hibridas, augintinas po priedangomis ir lauke. Derėti pradeda labai anksti ir gausiai. Išsiskiria labai didele ankstyvo ir bendro derliaus išeiga. Augalai nevešlūs, mažais lapais. Vaisiai stambiais kauburėliais, traškūs.


‘Ghershwin‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas, ypač tinkamas auginti lauke. Šoniniai ūgliai trumpi, dera itin gausiai. Vaisiai tamsiai žali, stambiais retais kauburėliais. Labai tinka raugti.


‘Karaoke‘ F1– itin gausiai derantis ankstyvas hibridas. Vaisiai labai gražūs, ryškiai žali, vienodo dydžio.


‘Componist‘ F1– labai ankstyvas hibridas. Augalai pakantūs nepalankioms aplinkos sąlygoms, dera ilgai ir gausiai. Vaisiai ryškiai žali, traškūs, labai kokybiški.


‘Wagner‘ F1 – labai ankstyvas hibridas, išsiskiria intensyviu augimu ir ilgu derėjimo periodu. Vaisiai tvirtu vidumi, labai skanūs šviežiai raugti.


‘Schubert‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas. Augalai atsparūs ligoms, ypač tikrajai miltligei, itin gausiai dera. Vaisiai cilindro formos, su smulkiais kauburėliais ir labai mažomis sėklinėmis.


‘Dirigent‘ F1– ankstyvas hibridas. Augalai pradeda derėti anksti ir labai gausiai. Vaisiai tamsiai žali, smulkūs, skanūs. Odelė nekieta, bet vidus traškus ir kietas.


Hibridinės (F1) agurkų veislės, skirtos auginti lauke:


‘Cross Country‘ F1– vidutiniškai ankstyvas hibridas, labai atsparus ligoms. Gerai dera ir nepalankią vasarą. Vaisiai smulkūs, vienodi, stambiais kauburėliais, pailgi, gero skonio, labai tinka raugti.


‘Faster‘ F1 – ankstyvas hibridas. Augalai labai atsparūs ligoms, puikiai pakelia žemesnę temperatūrą, nevešlūs, todėl patogu rinkti vaisius. Vaisiai šviesiai žali, tvirta odele, retais stambiais kauburėliais, labai tinka raugti, kornišonams auginti.


‘Regal‘ F1 – vidutiniškai ankstyvas hibridas. Augalai atsparūs ligoms, puikiai dera ir nepalankią vasarą. Vaisiai vienodi, gražios formos, šviesiai žali, stambiais kauburėliais, labai tinka raugti.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis